Alergija prieskoniams

Įvadas

Prieskoniai – tai prieskoninių augalų dalys ir jų mišiniai, gaminamam patiekalui suteikiantys skonį, aromatą ir spalvą. Prieskoniai gaunami iš įvairių au­galų dalių (sėklų, vaisių, šaknų, lapų, žievės ar žiedų) ir paprastai vartotoją pasiekia džiovinti.

Alergija prieskoniams – reta būklė. Įsijautrinimas prieskoniams galimas per kvėpavimo takus, virškini­mo traktą ar odą. Per kvėpavimo takus dažniau įsijau­trina prieskonius auginantys, juos apdorojantys ar jais prekiaujantys žmonės. Per odą – kosmetikos, maisto pramonės darbuotojai. Pavieniai atvejai pastebėti tarp namų šeimininkių ir kosmetikos vartotojų (1–4). At­sitiktiniai įsijautrinimo prieskoniams per virškinimo traktą atvejai pastebėti tam tikrose etninėse grupėse, kuriose prieskoniai vartojami labai dažnai.

Straipsnyje apžvelgiama alergijos prieskoniams epidemiologija, klinika, diagnostika ir gydymo būdai.

Epidemiologija

Tikslus alergijos prieskoniams paplitimas nėra žinomas. 2001 metais publikuoto epidemiologinio tyrimo duomenimis, alergija prieskoniams nustatoma apie 2 proc. alergiškų maistui suaugusiųjų (5). Kitame tyrime įvertinti 187 suaugusieji ir 402 vaikai, kuriems nustatyta alergija maistui (6). Remiantis anamnezės ir provokacinio testo duomenimis, alergija prieskoniams patvirtinta 6,4 proc. suaugusiųjų. Tuo tarpu nė vienam vaikui alergija prieskoniams nebuvo nustatyta, nors odos dūrio mėginiai su 12 skirtingų prieskonių buvo teigiami 10,8 proc. vaikų. Įvertinus atliktus tyrimus, manoma, kad alergijos prieskoniams paplitimas ben­drojoje suaugusiųjų populiacijoje yra nuo 0,04 proc. iki 0,13 proc. (4–13 atvejų 10 tūkst. gyventojų).

Alergija prieskoniams, ypač alerginis kontaktinis dermatitas (AKD), dažnesnis tarp moterų dėl dažnesnio kosmetikos priemonių naudojimo (7, 8). Pagrindiniai įsijautrinimo rizikos veiksniai yra kontakto su pries­koniais trukmė ir jų koncentracija – tai ypač svarbu tam tikrų profesijų darbuotojams (kepėjams, virtuvės šefams, restoranų darbininkams, mėsininkams, floris­tams ir dirbantiems prieskonių gamyklose) (1, 9–12).

Biologinis prieskonių poveikis

Prieskoniai yra dedami į maistą jo skonio ir aromatinėms savybėms pagerinti, tačiau dalis jų pasižymi biologiniu poveikiu žmogaus organiz­mui. Kai kurie aštrūs prieskoniai (pvz., juodie­ji pipirai, aitriosios paprikos, kajeno pipirai) turi dirginančių ir farmakologiškai aktyvių medžiagų, kurios gali pažeisti gleivinės barjerinę funkciją (13). Negana to, tam tikri prieskonių komponen­tai pasižymi specifiniu poveikiu, pavyzdžiui, pi­perinas, esantis juoduosiuose pipiruose, slopina jonų pernašą tarp ląstelių, taip sukeldamas ląste­lės išsipūtimą (14). Kiti aštrių prieskonių kom­ponentai skatina savo pačių pernašą per žarnyno epitelį. Augalai, iš kurių gaunami prieskoniai, taip pat gali turėti medžiagų, pasižyminčių detergenti­nėmis savybėmis (pvz., saponinas, kuris taip pat turi poveikį epiteliniam barjerui) (15). Kuo pries­konis aštresnis, tuo labiau jis veikia kaip adjuvan­tas, skatinantis įsijautrinimą (14).

Klinika

Prieskoniai gali sukelti tiek imunologines, tiek ir neimunologines reakcijas, kurios skiriasi priklau­somai nuo patekimo į organizmą būdo.

Neimunologinės reakcijos

Dažnas kontaktas su prieskoniais sukelia dirgi­nimą. Ilgai kontaktuojant su prieskoniais per odą, vystosi iritacinis kontaktinis dermatitas, o esant kon­taktui per kvėpavimo takus, gali atsirasti čiaudulys, rinorėja, akių niežėjimas, junginės paraudimas ar ko­sulys. Ne imunoglobulinų E (IgE) sukeltą priesko­nių netoleravimą aprašė Jensen-Jarolimas su kolego­mis (16). Autoriai nenustatė specifinių IgE pacien­tams, kurie skundėsi odos reakcijomis po kontakto su prieskoniais ir neturėjo alergijos žiedadulkėms.

IgE sukeltos imunologinės (padidėjusio jautrumo) reakcijos

IgE sukeliamos alergijos prieskoniams simpto­mai yra panašūs į alergiją maistui. Ekspozicija per kvėpavimo takus paprastai sukelia rinokonjuktyvito ir astmos simptomus. Prieskonių nurijimas pasireiš­kia dilgėline, angioedema, anafilaksija, virškinimo trakto pažeidimo simptomais. Aprašytas klinikinis atvejis, kai pacientui išsivystė dilgėlinė, angioedema ir bronchospazmas, apdorojant kalendras ir vaistines ožrages (17). Kitam pacientui, pavartojus anyžių li­kerio, išsivystė naktinė liežuvio angioedema (18).

Literatūroje aprašyti keli sisteminės anafilaksinės reakcijos atvejai po prieskonių vartojimo (17, 19–21). Pacientui, kuriam pasireikšdavo nuo maisto priklau­soma ir fizinio krūvio išprovokuota anafilaksija, nu­statytas salierų, kiečių ir beržų prieskonių sindromas (22). Kitam pacientui, kuriam astmos simptomus iš­provokuodavo prieskonių dulkių įkvėpimas, odos mė­giniai ir specifiniai IgE buvo teigiami su kario, ka­lendrų ir muskatų prieskoniais (23). Daliai pacientų, kurie buvo tiriami dėl alergijos maistui, teigiami spe­cifiniai IgE buvo nustatyti būtent prieskoniams (24).

Ne IgE sukeltos imunologinės (padidėjusio jautrumo) reakcijos

Tai daugiausiai IV tipo padidėjusio jautrumo reakcijos, priklausomos nuo T limfocitų. Literatū­roje aprašytas profesinis AKD nuo cinamono (taip pat vienas atvejis, kai kontaktas su cinamonu buvo per kvėpavimo takus) (25). 1999 metais aprašytas AKD atvejis virėjui nuo česnakų: odos lopo mė­giniai su šviežiu česnaku ir dialildisulfidu, česna­ko sudėtine medžiaga, buvo teigiami po 20 min. ir 24 val. (26).

Dažniausiai su fototoksinėmis odos reakcijomis susiję prieskoniai yra petražolės ir pastarnokai. Šių prieskonių sudėtyje yra furokumarino, kuris, kon­taktuodamas su UVA spinduliais, sukelia odos pa­žeidimą (27). Pažeidimo vietoje po 1–2 dienų atsi­randa eritema su pūslelėmis ar pūslėmis, kuri pra­eina per kelias dienas. Po to pažeidimo vietoje lieka hiperpigmentacija, kuri gali tęstis ir kelias savaites.

Įdomu, kad kai kuriems pacientams, kuriems diagno­zuotas AKD, odos pažeidimas gali pasireikšti tose pa­čiose vietose ar išplisti sistemiškai po specifinio pries­konio suvalgymo (išsivysto sisteminis AKD) (28). Simptomų atsiranda po kelių valandų ar kelių dienų po prieskonio suvartojimo ir praeina per keletą dienų.

Kryžminės reakcijos

Kryžminės reakcijos alerginių reakcijų metu pasi­reiškia, kai alergenas (baltymas) vienoje medžiagoje yra panašus į kitoje medžiagoje esantį baltymą. To­kios reakcijos galimos tarp pačių prieskonių, tarp prieskonių su žiedadulkėmis ar su tam tikru maistu.

Kryžminės reakcijos tarp prieskonių

Nėra daug žinoma apie kryžmines reakcijas tarp prieskonių, net ir tarp priklausančių tai pačiai bota­ninei šeimai. Pacientui, kuriam pasireiškė sisteminė alerginė reakcija raudonėliams ir čiobreliams, kryž­minis reaktyvumas buvo įrodytas abiem prieskoniams (Labiatae šeima) (29). Kito tyrimo metu, kuriame tir­tas 3 pacientų, dirbančių prieskonių malūne ir sergan­čių profesine astma, serumas, nustatytas kryžmiškai reaguojantis alergenas tarp svogūnų ir česnakų (Ama­ryllidaceae šeima) (1). Kitam pacientui, kuriam ana­filaksiją išprovokavo paprikos, specifiniai IgE ir his­tamino atpalaidavimas iš bazofilų buvo teigiamas vi­siems Solanaceae šeimos augalams, nors pacientas negalėjo valgyti tik paprikų (30). Atlikus alergenų radioimuninius slopinimo tyrimus, paciento serume nustatyta specifinė paprikoms antigeninė determi­nantė, kurios kiti tos pačios šeimos augalai neturėjo.

Kryžminis reaktyvumas galimas ir tarp negi­miningų prieskonių. Odos dūrio testai buvo teigia­mi su paprikomis (Capsicum annuum, Solanaceae šeima) ir muskatu (Myristica fragrans, Myristica­ceae šeima) pacientui, kuriam atsirasdavo rinito ir astmos simptomai ruošiant dešreles su prieskoniais (3). Taikant ELISA metodą, tarp šių prieskonių nu­statytas dalinis kryžminis aktyvumas.

Kryžminės reakcijos su žiedadulkėmis

Daugumai pacientų, sergančių alergija priesko­niams, nustatomas kryžminis reaktyvumas su žie­dadulkių alergenais. Įsijautrinimas kiečių ir beržų alergenams yra ypač susijęs su padidėjusia alergi­jos prieskoniams rizika. Ebneris su kolegomis nu­statė, kad beveik visų prieskonių sudėtyje yra profi­lino (baltymo, esančio visose eukariotinėse ląstelė­se, panalergeno) ir Bet v 1 (pagrindinio beržų aler­geno) homologiškų baltymų (32, 33). Tai leidžia da­ryti prielaidą, kad alergija prieskoniams retai yra dėl įsijautrinimo per virškinimo traktą (išskyrus profe­sinę alergiją prieskoniams), bet dažniau yra antrinė dėl pirminio įsijautrinimo žiedadulkių alergenams. Alergiški prieskoniams asmenys paprastai yra jau­ni suaugusieji, kurie kartu yra alergiški kiečiams ar beržams ir įvairiems vaisiams ir daržovėms (dėl kryžminio reaktyvumo). Literatūroje dažnai galima sutikti aprašomą salierų, beržų, kiečių ir prieskonių sindromą. Tokie pacientai yra įsijautrinę aeroalerge­nams ir turi padidėjusią alergijos įvairioms priesko­nių šeimoms riziką.

Rekombinantinių alergenų naudojimas leido pra­plėsti molekulinės alergologijos žinias ir supratimą apie kryžminį reaktyvumą. Dalis tyrimų atskleidė, kad kuo žiedadulkių šeima artimesnė prieskonių šeimai, tuo kryžminis reaktyvumas tarp jų tikėtinesnis (16, 34). Kai kurios molekulės, tokios kaip profilinas ir Bet v 1 homologiniai baltymai, yra svarbios augalo ląstelių funkcijai (pvz., gynybai) ir yra randamos net ir negimininguose augaluose. Manoma, kad šios mo­lekulės yra atsakingos už pagrindinę kryžminio reak­tyvumo dalį (33). Didelė Bet v 1 homologų koncen­tracija nustatyta tarp Apiaceae šeimos atstovų: mor­kų, salierų, kumino, anyžių, paprastųjų pankolių (16).

Kryžminės reakcijos su maistu

Nustatytas stiprus ryšys tarp sėklose esančio 2S al­bumino ir anafilaksijos sezamams (35). Sėklų baltymai sudaro pagrindinę alergenų dalį daugelyje valgomųjų sėklų ir riešutų (pvz., garstyčios, sezamai, žemės rie­šutai, braziliški riešutai, graikiniai riešutai). Medvilnės sėklos naudojamos prieskonių mišiniuose. In vitro nu­statyta, kad jos kryžmiškai reaguoja su graikinių riešu­tų alergenais (36, 37). Medvilnės sėklų alergenas taip pat randamas įvairiuose maisto produktuose, pavyz­džiui, spurgose, kai kuriuose saldainiuose ir miltiniuo­se produktuose. Garstyčiose esantis alergenas reaguoja su rapsų alergenu (38). Kryžminės reakcijos galimos ir su tai pačiai šeimai priklausančiu maistu, tarkime, vais­tinės ožragės (dažnai dedama į karį) ir žemės riešutai.

Diagnostika

Alergijai prieskoniams nustatyti pirmiausia svar­bi anamnezė. Prieskonius reikėtų įtarti, jei simpto­mai pasireiškia nuo kvapų, skirtingų ir tarpusavy­je nesusijusių maisto produktų ar nuo komerciškai pagaminto maisto, kai namuose pagamintą maistą pacientas toleruoja. Išsiaiškinti priežastį gali padė­ti maisto ir įvykusių reakcijų dienoraščio rašymas. Taip pat visada svarbu atmesti alergiją maistui. Diagnostiniai tyrimai apima odos dūrio mėginus (ODM), specifinius IgE, odos lopo mėginius (OLM) ir peroralinius provokacinius testus. ODM ir speci­finiai IgE naudojami greitojo tipo (anafilaksinėms) reakcijoms nustatyti.

ODM ir specifiniai IgE

ODM su aštriais prieskoniais vertė diagnostikai yra ribota dėl dirginančio tokių prieskonių poveikio. Norint nustatyti nedirginančią koncentraciją, ODM reikėtų atlikti ir sveikiems žmonėms (kontrolinė gru­pė). Tuo tarpu komercinių prieskonių alergenų eks­traktų patikimumas ribotas. Viename tyrime vertinti ODM rezultatai, naudojant natyvinius ir komercinius prieskonių alergenus (20, 39). Gauti rezultatai neko­reliavo su klinikiniais radiniais: naudoti ekstraktai, iš­skyrus baltųjų pipirų, teigiamus ODM sukėlė tik pu­sei pacientų, kuriems ODM buvo teigiami su naty­vinais alergenais (39). Kai kurios laboratorijos siūlo specifinių IgE prieš prieskonių alergenus nustatymą, tačiau šių tyrimų patikimumas nėra gerai ištirtas.

OLM

Lėtojojo tipo reakcijoms nustatyti gali būti nau­dojami OLM, tačiau optimali prieskonių koncentraci­ja, reikalinga tyrimui, nėra žinoma. 55 pacientai, ser­gantys kontaktiniu dermatitu, buvo tirti su 10 proc. ir 25 proc. prieskonių koncentracijomis vazeline (21). Teigiami rezultatai dažniausiai buvo su imbieru, muskatu ir raudonėliais, tačiau tik 3 pacientams OLM rezultatai buvo kliniškai reikšmingi. Bruynzeel ir Pre­voo nustatė, kad lopo mėginių 25 proc. koncentraci­ja gali būti per maža (40). Kitame tyrime, kuriame dermatologijos klinikoje buvo tirta 1 tūkst. pacien­tų, tik 5 buvo nustatytas AKD prieskoniams (čes­nakams, cinamonui, imbierui, kvapiesiems pipirams ir gvazdikėliams) (9). Autoriai nustatė, kad OLM su prieskonių skiedimu nėra patikimi, tačiau jų naudo­jimas neskiedžiant gali būti naudingas diagnostikai.

Apibendrinant galima teigti, kad odos mėginiai (ODM, OLM) ir specifiniai IgE alergijos priesko­niams nustatyti yra mažai patikimi. Jei alergija pries­koniams ir toliau įtariama, nepaisant neigiamų mėgi­nių ir abejotinų anamnezės duomenų, galima paskirti dietą be prieskonių kelioms savaitėms. Esant pagerė­jimui, alergijai patvirtinti kitas žingsnis būtų place­bu kontroliuojamas peroralinis provokacinis testas.

Provokacinis testas

I tipo padidėjusio jautrumo reakcijoms patvirtin­ti reikalingas placebu kontroliuojamas, pageidauti­na – dvigubai aklas, peroralinis provokacinis mėgi­nys (POM). Pradžioje gali būti naudojami prieskonių mišiniai. Esant teigiamam rezultatui, toliau tiriama su sudėtinėmis mišinio dalimis. Pradinė prieskonių dozė, suminė dozė ir laiko intervalas tarp porcijų turėtų būti parenkamas individualiai pagal pacientą, atsižvelgiant į buvusios reakcijos sunkumą ir sunaudotą prieskonių kiekį. POM turėtų būti atliktas medicinos įstaigoje, pri­žiūrint medicinos personalui.

Gydymas

Simptominis gydymas

Kol nenustatytas priežastinis alergenas, pacien­tui rekomenduojama vengti įtariamų prieskonių, o gydymas turėtų būti paskirtas pagal vyraujančius simptomus. Anamnezėje buvus anafilaksinėms re­akcijoms, pacientas turėtų su savimi nešiotis adre­nalino autoinjektorių.

Vengimas

Nustačius alergiją sukeliantį prieskonį, pacientas turi jo griežtai vengti. Pacientas ypač atsargiai turėtų valgyti restoranuose, pirkti paruoštą maistą pakuo­tėse, visada turėtų skaityti etiketes. Deja, ne visada naudoti prieskoniai nurodomi etiketėse, dažnai nau­dojami prieskonių mišiniai, kurių sudėtis nėra pastovi.

Prieskoniai ne maisto produktuose

Be maisto, pacientas su prieskoniais gali susidur­ti naudodamas dantų pastą (pipirmėtės ar cinamo­no aliejus naudojamas skoniui suteikti), kitus dan­tų priežiūrai skirtus produktus, vartodamas alkoho­linius gėrimus. Masažinių aliejų sudėtyje gali būti cinamono aliejaus ir gvazdikėlių. Tokie prieskoniai, kaip žvaigždiniai anyžiai, sezamų sėklos, vanilė ir rozmarinai, dažnai dedami į kvepalus, kosmetikos produktus, kūno aliejus. Pacientai, alergiški Peru balzamui (peruvinio taukmino sakams) ar susiju­sioms kvapiosioms medžiagoms, gali reaguoti į ci­namoną, vanilę, gvazdikėlius, karį, kmynus, kva­piuosius pipirus, anyžius ir imbierą (39, 41).

Apibendrinimas

Alergija prieskoniams vertinama kaip reta būklė (4–13 atvejų 10 tūkst. suaugusiųjų), nors jos papli­timas gali skirtis priklausomai nuo mitybos įpro­čių ir kryžminio įsijautrinimo žiedadulkių alerge­nams. Klinikiniai simptomai įvairūs – odos, kvė­pavimo takų, virškinimo trakto pažeidimas, retais atvejais – net anafilaksija. ODM ir specifiniai IgE alergijos prieskoniams diagnostikai yra mažai ver­tingi dėl mažo jų patikimumo, todėl greito tipo re­akcijoms patvirtinti būtinas POM. Kontaktinio der­matito diagnostikai gali būti naudingi OLM, nors jų atlikimas su prieskoniais iki šiol nėra standarti­zuotas. Gydymas yra įprastinis alerginėms ligoms: simptomų slopinimas ir griežtas simptomus sukė­lusių prieskonių vengimas.

Eglė Žilėnaitė, doc. Laura Malinauskienė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Infekcinių, krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinika, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centras

Šaltinis: „Internistas“, Nr.2, 2017m.