Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas yra vadinamas arterine hipertenzija. Kiekvieno žmogaus kraujospūdis gali kisti natūraliai. Tokių svyravimų pasitaiko gana dažnai. Kraujo spaudimas gali laikinai padidėti, pavyzdžiui, sunkiai fiziškai dirbant, sportuojant susinervinus ar išsigandus. Tačiau susijaudinus ar nuo per didelio fizinio krūvio padidėjęs kraujospūdis sveikiems žmonėms greitai normalizuojasi. Todėl padidėjęs arterinis kraujo spaudimas dar nebūtinai yra liga, bet visada dėmesio vertas simptomas. Arterinė hipertenzija, kaip liga, diagnozuojama tik įrodžius, kad ji yra ilgalaikė, t. y. jei kartotinai matuojant arterinį kraujo spaudimą jis būna dėsningai arba nuolat padidėjęs.
Klinikinis įvertinimas ir diagnozės nustatymas
AH diagnozę galima nustatyti, remiantis mažiausiai trimis kraujospūdžio matavimais, atliktais dviejų ar daugiau apsilankymų pas gydytoją metu. Bent du matavimai turi būti atlikti pacientui patogiai pasėdėjus 5 minutes atremta nugara, pėdomis remiantis į grindis, padėjus ranką horizontaliai. Kraujospūdžio matuoklio manžetė turi būti dedama širdies lygyje. Pseudohipertenzija ‒ tai klaidingai diagnozuotas padidėjęs arterinis kraujospūdis dėl stipriai sklerozės pažeistų arterijų, kurios nesusispaudžia pripučiant manžetę. Nors pseudohipertenzija dažniau pasitaiko vyresniems žmonėms, tikras jos paplitimas nėra žinomas. Pseudohipertenziją reikia nustatyti, siekiant nepaskirti per daug kraujospūdį mažinančių vaistų. Pseudohipertenzija reikėtų įtarti vyresniems pacientams, kurių padidėjęs kraujospūdis yra atsparus gydymui, nesant organų pažeidimo ir/ar esant vaistų perdozavimo simptomams. Vyresniems žmonėms taip pat dažnesnė „baltojo chalato hipertenzija“. Šio tipo hipertenzija turėtų būti įtarta pacientams, kuriems gydytojo kabinete nuolat išmatuojamas didelis kraujospūdis. Tuomet pacientai turėtų matuoti arterinį kraujospūdį namie, antraip didėja rizika jį sumažinti per daug ir taip paskatinti per mažo AKS sukeltus sveikatos sutrikimus.
Nemedikamentinis gydymas
Lengvai arterinei hipertenzijai koreguoti gali užtekti pakeisti gyvensenos įpročius. Kraujospūdį mažinančių vaistų poreikis sumažėja metus rūkyti, sumažinus padidėjusį kūno svorį, vengiant streso, atsisakius per didelio druskos ir alkoholio kiekio (alkoholio vartojimas daugiau kaip 2 alkoholio vienetų per dieną smarkiai didina AKS), daugiau aktyviai judant. Druskos kiekio ribojimas su maistu labiau sumažina AKS vyresniems nei jaunesniems žmonėms. Didesnis kalio kiekis su maistu ar papildais taip pat mažina AKS, ypač tiems, kurie su maistu vartoja daugiau natrio. Vidutinio intensyvumo fiziniai pratimai sumažina AKS panašiai, kaip ir intensyvūs fiziniai pratimai.
Fitoterapiniai preparatai, gerinantys kraujotaką ir mažinantys AKS
Jau senovėje česnakai buvo žinomi kaip vaistiniai augalai – Avicena juo gydė visas ligas. Nuo vaikystės visiems žinomi šie augalai, ypač specifinis jų kvapas, dėl kurio galima patekti į keblias situacijas. Tačiau, vertinant gydomąsias ir profilaktines česnakų savybes, tai nėra labai svarbus nemalonumas. Šis pikantiškas prieskonis skatina išsiskirti prakaitą, šlapimą, mažina karščiavimą, kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį, skystina kraują, malšina galvos skausmus, gerina miegą, virškinimą. Netgi sakoma, kad česnakai užkerta kelią vėžiui, o kartais ir suardo jau susiformavusias vėžines ląsteles.
Nustatyta, kad česnakuose yra daugiau nei 100 biologiškai veikliųjų junginių. Ropiniuose česnakuose yra iki 0,3 proc. glikozido alijino, kuris veikiant fermentui alijinazei skyla į aliciną, pirovynuogių rūgštį ir amoniaką. Be to, dar yra 0,4–2 proc. eterinio aliejaus, susidedančio iš 25 polisulfidinių junginių. Česnakų eterinis aliejus turi labai stiprų kvapą, yra antiseptinis ir bakteriostatinis.
Česnakuose yra daug fitoncidų, pasižyminčių antimikrobinėmis, grybelius ir parazitus naikinančiomis savybėmis, stabdančių bakterijų dauginimąsi. Aitriuose ropiniuose česnakuose yra panašiai kaip antibiotikai (ypač penicilinas) veikiančių sulfidų. Dėl to česnakai tinka infekcijoms gydyti. Česnakai vartojami virškinimui reguliuoti, mažina puvimo ir rūgimo procesus žarnyne, gerina apetitą, didina virškinimo trakto sekreciją, padeda geriau pasisavinti maistą. Be to, česnakai skatina šlapimo išsiskyrimą, plečia periferines ir vainikines kraujagysles, stiprina širdies susitraukimus ir lėtina širdies ritmą, gydo nuo aterosklerozės. Veikliosios česnakų medžiagos saugo nuo kvėpavimo takų infekcijų, padeda sergant bronchų astma.
Česnakai labai populiarūs ir profilaktiškai vartojami nuo daugelio ligų. Išoriškai naudojami esant uždegiminiams burnos ertmės procesams, karpoms naikinti, jais gydomi bičių, nuodingų vabzdžių ir gyvačių įkandimai. Taip pat tinka nuo migreninių skausmų, plaukų šaknims stiprinti, slogai, kokliušui, kosuliui gydyti.
Kelias minutes kramtomas česnakas sunaikina visas burnoje esančias bakterijas. Įkvepiami sutrintų česnakų lakūs fitoncidai gydo gripą ir anginą, tinka gripo profilaktikai. Česnakų tyrelė dedama vietoj garstyčių lapelių, kai skauda galvą arba krūtinę. Česnakų tepalu gydomos nuospaudos ir egzema, o tyrele − pleiskanos. Dažnai vaikams česnakų tyrele arba jų nuoviro klizma varomos spalinės, askaridės.
Česnakų poveikis arterinei hipertenzijai
Česnakai ir jo eterinis aliejus yra labai svarbus saugant širdį nuo ligų. Jis veikia daugelį aterosklerozės ir infarkto rizikos veiksnių, tokių kaip didelis cholesterolio kiekis kraujyje, aukštas kraujospūdis, padidėjęs kraujo krešėjimas ir kt.
Česnakų eterinis aliejus pirmiausia rekomenduojamas norint sumažinti cholesterolio kiekiui ir kraujospūdžiui, taip vengiant ankstyvos mirties nuo širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos sutrikimų. Nauda pastebima tik vartojant pakankamai alicino turinčių preparatų ar atitinkamą česnakų kiekį (po 1–2 česnako skilteles per dieną). Mechanizmas, kuriuo česnakų aliejus mažina cholesterolio kiekį kraujyje, nėra iki galo aiškus, tačiau manoma, kad junginiai disulfidai, esantys česnakuose, gali slopinti cholesterolio gamybą.
Česnakai naudingi ir norint sumažinti kraujospūdį. Ilgalaikiais tyrimais įrodyta, kad česnakų preparatai per 1–3 mėnesius sumažina sistolinį kraujospūdį 11 mm Hg, o diastolinį – 5 mm Hg. Tokio dydžio kraujospūdžio korekcija kai kuriems žmonėms, sergantiems hipertenzija, gali būti gana reikšminga. Taip pat nustatyta, jei tokia kraujospūdžio kontrolė išlaikoma ilgesnį laiką, insulto rizika sumažėja 30–40 proc., o infarkto – 20–25 proc. Įdomu, kad česnakų eterinis aliejus tyrimuose sumažina kraujo spaudimą tik tiems žmonėms, kuriems jis yra padidėjęs. Reiškia, teisingiau būtų sakyti, kad česnakas ne mažina, o reguliuoja kraujo spaudimą.
Paprastieji amalai
Gydomąjį paprastųjų amalų poveikį jau žinojo mūsų ainiai. Šių vaistažolių ekstraktų dažniausiai vartota nervinio pobūdžio širdies veiklos sutrikimams gydyti, kraujavimui stabdyti, sergant epilepsija. Veikliosios jų baltyminės medžiagos (viskotoksinai) ir glikoproteinai (lektinai) pasižymi kraujospūdį mažinančiu poveikiu. Jos naikina vėžines ląsteles, didina organizmo atsparumą. Tačiau šios medžiagos esti veiksmingesnės švirkščiamos po oda, nes išgėrus didžiuma jų yra suardoma virškinamajame trakte ir tampa nebeaktyvios.
Amalų preparatų dar vartojama aterosklerozės profilaktikai, skrandžio, storosios žarnos uždegimams, bronchų astmai gydyti.
Gudobelės
Gudobelių preparatai pirmiausia pasižymi kardiotoniniu poveikiu, t. y. stiprina širdies raumenį ir mažina jos susitraukimų skaičių (pulsą), ramina. Jų ekstraktas vartojamas malšinti skausmams širdies plote, kai spaudžiamojo pobūdžio skausmai plinta į kairę ranką, tirpsta kairioji ranka, žmogus tankiai, bet negausiai šlapinasi. Taip pat jo skiriama gydyti prasidedančiai aterosklerozei, kraujagyslėms stiprinti.
Žinomas teigiamas gudobelių poveikis kvėpavimo takams, nosiaryklei, odai, skrandžiui ir žarnynui. Vaistai, kuriuose yra gudobelių ekstrakto, stiprina širdies raumens tonusą, gerina arterinę kraujotaką ir kraujo apytaką vainikinėse kraujagyslėse bei smegenyse, mažina cholesterolio kiekį ir centrinės nervų sistemos dirginimą. Vartojama varginant nemigai, aritmijai, dažnam širdies plakimui, esant pagreitėjusiai skydliaukės veiklai.
Gudobelės mažina arterinį kraujospūdį, todėl jų nerekomenduojama vartoti hipotonikams, taip pat nėščioms moterims. Gudobelių vaisių tinka vartoti prieš valgį (pietus ir vakarienę) arba gerti sulčių (vaisius sutrinti, užpilti šiltu vandeniu, išmaišyti, perkošti).
Vitaminas E (tokoferolis) organizme veikia kaip antioksidantas, apsaugo kūno ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio, lėtina senėjimo procesus, skatina organizmo audinių atsinaujinimą, stiprina imunitetą, mažina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Apibendrinimas
Sergant arterine hipertenzija dėl padidėjusio kraujospūdžio ilgainiui storėja arterijų sienelės, dėl to kraujagyslės remodeliuojasi: iš pradžių didėja kraujagyslių sienelės ir spindžio santykis, vėliau siaurėja jų spindis, vystosi susiaurėjimas, ir kapiliaras nustoja veikti. Taip trinka organo kraujotaka, todėl kraujospūdis dar labiau didėja. Susidaro ydingas ratas. Dėl šių priežasčių pamažu vystosi kairiojo skilvelio hipertrofija, ūminės ir lėtinės išemijos sindromai, galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, kraujagyslinės kilmės demencija. Todėl būtina šią ligą tikslingai gydyti, siekiant užkirti kelią jos komplikacijoms.
Preparate Bional Česnakas yra visos sudedamosios dalys, natūraliai mažinančios arterinę hipertenziją. Česnakas Paprastasis amalas Gudobelė Vitaminas E yra naudingi širdžiai ir kraujotakai, padeda palaikyti normalų cholesterolio kiekį, palaiko kraujagyslių elastingumą, yra bekvapis ir beskonis, atsparus skrandžio sultims.
Vienoje kapsulėje yra augalų ekstraktų: 170 mg česnakų aliejinės ištraukos (Allium sativum), 60 mg paprastųjų amalų aliejinės ištraukos (Viscum album), 60 mg gudobelių aliejinės ištraukos (Crataegus), vitamino E 6,7 mg (67 proc. rekomenduojamos paros normos).
Parengė gyd. R. Jasiukevičiūtė