Flupirtinas – alternatyvus vaistas skausmui gydyti

 Gyd. Berta Zaleckienė

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos

 

Įvadas

Skausmas yra vienas labiausiai pacientus varginan­čių skundų, atsirandančių sergant tiek lėtinėmis, tiek ūminėmis ligomis. Skausmo gydymo būdų yra įvairių ir jie priklauso tiek nuo konkrečios situacijos, tiek nuo paciento individualių savybių, poreikių, tiek nuo klini­cisto patirties ir žinių. Registruota daug vaistų, skirtų skausmui malšinti: nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), opioidiniai analgetikai ir jų derivatai, kt. Vie­nas galimų pasirinkimų yra flupirtinas – vaistas, dau­giau nei 25 metus Europoje vartojamas įvairiam skaus­mui malšinti. Šis vaistas nepriklauso nei opioidams, nei NVNU, taigi nesukelia ir šioms vaistų grupėms būdin­gų šalutinio poveikio reiškinių. Flupirtinas, be skausmo malšinimo, pasižymi ir kitu teigiamu efektu – atpalai­duoja raumenis, užkerta kelią skausmo chronifikacijai.

Flupirtino cheminės savybės

Flupirtinas yra triaminopiridino derivatas. Tiksli jo cheminė formulė yra 2-amino-3-etoksi-karbonilami­no-6-4-fluorobenzilamino-piridinas. Flupirtino pirm­takas yra 2,6-dichloro-3-nitropiridinas (1). Vaistas pir­mą kartą buvo susintezuotas Vokietijoje 1980 metais (2).

Tai neopioidinis analgetikas, kuris, veikdamas cen­trinę nervų sistemą, malšina skausmą ir nesukelia pri­pratimo.

Flupirtino farmakodinamika

Flupirtinas sukurtas kaip alternatyvus prepara­tas opioidiniams analgetikams ir NVNU. Įdiegus flu­pirtiną į rinką, palaipsniui išryškėjo ir kitos teigiamos jo savybės, kaip antai raumenų tonuso normalizacija.

Flupirtinas yra netiesioginis N-metil-D-aspartato (NMDA) receptorių antagonistas, kurio poveikis pa­grįstas K+ kanalų atsivėrimo reguliavimu (3). Flupirtinas sužadina G baltymą ir jonų kanalus, praleidžiančius K+ į nervinę ląstelę. Paveikus K+ kanalus, mažiau šio che­minio elemento patenka į ląstelės vidų, įvyksta neurono membranos hiperpoliarizacija, ir ląstelė tampa mažiau jautri įvairiems dirgikliams (t. y. stabilizuojama neurono membrana ramybės būsenoje). NMDA receptorių funk­cija atsinaujina tik tada, kai įvyksta ląstelės membranos depoliarizacija (netiesioginis NMDA receptorių antago­nizmas) (5). Vaistų, aktyvinančių K+ kanalus, grupė lite­ratūroje anglų kalba vadinama SNEPCO (angl. selective neuronal potassium chanel openers). Flupirtinas yra šios grupės vaistų prototipas (3). Eksperimentų metu paste­bėta, kad flupirtinas galbūt slopina K+ kanalų atsivėrimą ir veikdamas kaip NMDA receptoriaus oksidatorius (6). Šiuo atveju stabdomas skausminių impulsų plitimas neu­rono sujaudinimo fazės metu.

Raumenų tonusą normalizuojantis poveikis

Įprastai raumenys atsipalaiduoja tuomet, kai blokuo­jami monosinapsiniai ir / ar polisinapsiniai refleksai. Flu­pirtinas blokuoja NMDA receptorių turinčius polisinap­sinius lenkiamųjų raumenų refleksus nugaros smegeny­se ir neturi jokios įtakos monosinapsiniams Hoffmanno refleksams (H-refleksams) (7). Terapinė flupirtino dozė pasižymi tokio pat intensyvumo skausmą malšinančiu ir raumenų tonusą normalizuojančiu poveikiu (8).

Ūminio uždegimo perėjimo į lėtinį slopinimas

Uždegimo perėjimo į lėtinį priežastis yra nervų ląs­telių veiklos plastiškumas neuronų laidumo procese. Ląstelės viduje prasidėję procesai lemia nervų ląstelių veiklos plastiškumą, vadinamąjį prisukimo (angl. wind-up) mechanizmą, kuris suintensyvina po jo einantį im­pulsą. NMDA receptoriai šiame procese atlieka ypač svarbų vaidmenį (dėl genų ekspresijos), o flupirtinas netiesiogiai sukelia jų blokadą. Skausmo perėjimas į lė­tinį yra neutralizuojamas. Jei skausmas jau yra lėtinis, membranos potencialo stabilizavimasis tarsi „ištrina­mas“ iš atminties, todėl sumažėja jautrumas skausmui.

Flupirtino skyrimo ūmiam skausmui apžvalga

Kaulų, sąnarių ir raumenų skausmai

Kelių didelės apimties klinikinių tyrimų metu analizuotas flupirtino efektyvumas ir priimtinumas

pacientams, kuriems pasireiškia įvairaus intensyvu­mo kaulų, sąnarių ar raumenų skausmai. Flupirtiną gavusių pacientų grupės rezultatai palyginti su placebą ir standartinį analgetiką gavusių pacientų grupių rezulta­tais. Skiriant flupirtiną po 200–300 mg/d., jau po savaitės nustatytas pastebimas skausmo intensyvumo sumažėji­mas, vertinant pagal Vizualinę analoginę skalę. Teigiamas atsakas buvo 94 proc. pacientų ūmaus skausmo grupėje, 89,4 proc. pacientų poūmio skausmo grupėje ir 85,9 proc. pacientų lėtinio skausmo grupėje (1, 17). Atsitiktinės im­ties, dvigubai aklo, placebu kontroliuojamo klinikinio ty­rimo metu nustatyta, kad flupirtinas, skiriant jį 300 mg/d. dozėmis, taip pat efektyviai malšina poūmį juosmeninės stuburo dalies skausmą kaip ir opioidinis analgetikas tra­madolis, skiriamas po 150 mg/d. (18). Klinikinėse studi­jose, kuriose lygintas flupirtino, skiriamo po 300 mg/d., ir NVNU diklofenako, skiriamo po 150 mg/d., efektyvumas, nustatyta, kad abu tirti vaistai pooperacinį skausmą malši­no taip pat efektyviai. Tiek flupirtino, tiek diklofenako gru­pėje pastebimas skausmo intensyvumo sumažėjimas buvo užfiksuotas praėjus 60 min. po vaisto suvartojimo per os.

Onkologinių ligų sukeltas skausmas

Kelių klinikinių studijų metu nustatyta, kad flupir­tinas efektyviau nei tramadolis ar pentazocinas slopi­no onkologinių ligų sukeliamą skausmą. Šalutinio po­veikio reiškinių dažnis flupirtinu ir tramadoliu gydytų pacientų grupėse buvo panašus (20).

Pooperacinis skausmas

Skausmas, pasireiškiantis pooperaciniu periodu, yra labai dažnas ir ypač pacientus varginantis skundas.

 

Flupirtinas pasižymi geresniu skausmą malšinančiu po­veikiu ir daug mažesne šalutinio poveikio reiškinių ri­zika, nei įprastai pooperaciniam skausmui malšinti ski­riami vaistai. Skiriant flupirtiną po epifiziotomijos, net 69 proc. pacientų po 6 val. skausmas tapo daug mažes­nis. Placebu gydytų pacientų grupėje skausmo intensy­vumas sumažėjo tik 26 proc. pacientų (22).

Paralelinių grupių kontrolinė studija lygino flupir­tino ir diklofenako efektyvumą. Studijai atrinkta 40 pa­cientų po ortopedinių operacijų. Nustatyta, kad flupir­tinas taip pat efektyviai malšino skausmą kaip ir diklo­fenakas (23). Flupirtino efektyvumas malšinant skaus­mą po ortopedinių operacijų buvo toks pats kaip ir pentazocino, tačiau flupirtinas buvo susijęs su gerokai mažesne šalutinio poveikio reiškinių rizika (24). Dvi­gubai aklame paralelinių grupių tyrime dalyvavo 50 moterų po laparotominės gimdos pašalinimo opera­cijos. 3 dienas joms buvo skiriama po 100 mg flupirti­no arba 60 mg dihidrokodeino. Tyrimo pabaigoje nu­statyta, kad abu analizuoti vaistai vienodai efektyviai malšino skausmą (25).

Flupirtino ir kitų skausmą malšinančių vaistų sa­vybių palyginimas pateiktas 1 lentelėje.

Komentuoti

Rašyti komentarą ...

Atšaukti