Ivabradinas – išeminei širdies ligai (IŠL) ir širdies nepakankamumui (ŠN) gydyti patvirtintas antiangininių ir antiišeminių savybių turintis selektyvus specifinis sinusinio mazgo If srovės inhibitorius. Jis selektyviai sumažina širdies susitraukimų dažnį (ŠSD) lėtindamas diastolinę depoliarizaciją ir nedaro reikšmingos įtakos hemodinamikos rodikliams. Šiame apžvalginiame straipsnyje apibendrinamos naujausios žinios apie ivabradino veiksmingumą gydant IŠL ir ŠN sergančius pacientus. Turima patikimų mokslinių įrodymų, patvirtinančių ivabradino veiksmingumą mažinantkrūtinės anginos simptomus bei miokardo išemiją. Įvairių klinikinių tyrimų duomenys pagrindžia ivabradino efektyvumą gydant lėtinį ŠN. Ivabradinas mažindamas ŠSD, pagerina ŠN sergančių pacientų fizinio krūvio toleravimą, sumažina kartotinio hospitalizavimo dėl pablogėjusio ŠN ir mirčių nuo jo dažnumą. Ivabradinas – gan naujas vaistas, kurį Europos vaistų agentūra (EVA) 2005 metais patvirtino IŠL sergančių pacientų,kurie netoleruoja beta adrenoreceptorių blokatorių (BAB),krūtinės anginai ir miokardo išemijai gydyti. Vėliau ivabradino taikymo klinikinėje praktikoje indikacijos išplėstos: jis patvirtintas vartoti kartu su BAB gydant IŠL ar ŠN sergančius pacientus. Ivabradinas yra pirmasis klinikinėje praktikoje vartojamas selektyvus specifinis sinusinio mazgo If srovės inhibitorius. Kitaip nei BAB ir kalcio kanalų blokatoriai, ivabradinas ŠSD mažina selektyviai ir specifiškai slopindamas mišrią natrio ir kalio jonų srovę sinusinio mazgo ląstelėse. Iš tiesų, mažindamas spontaninės diastolinės sinusinio mazgo miocitų depoliarizacijos greitį ir slopindamas If srovę, ivabradinas pailgina lėtos depoliarizacijos fazę, todėl sumažėja ŠSD . Šis poveikis nėra lydimas jokių neigiamų inotropinių ar dromotropinių pasekmių. Šiame straipsnyje apžvelgiami svarbiausi tyrimai, patvirtinantys ivabradino veiksmingumą gydant ŠKL sergančius pacientus.
Komentarai