Kavos gėrimas susijęs su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) komplikacijų, ypač širdies priepuolių, rizika jauniems suaugusiems (18–45 m) asmenims, sergantiems lengva arterine hipertenzija. Apie tai EKD kongrese pranešė dr. Lucio Mos, Italijos Undine San Daniele del Friuli ligoninės kardiologas, remdamasis 12 metų trukmės tyrimu, kuriame dalyvavo 1200 lengva hipertenzija sergančių jauno amžiaus pacientų.
Tyrimas parodė, kad daug kavos vartojantys asmenys turi 4 kartus, o išgeriantys vidutinį kavos kiekį – tris kartus didesnę širdies priepuolių riziką. Manoma, kad padidėjusi ŠKL komplikacijų rizika susijusi su neigiamu
kavos poveikiu kraujospūdžiui ir gliukozės apykaitai. Pasak dr. L. Mos, ilgalaikio kavos vartojimo
įtaka širdies ir kraujagyslių sistemai bei metabolizmui iki šiol vertinama prieštaringai. Italijoje atliktame tyrime norėta nustatyti, kaip kavos vartojimas veikia ŠKL komplikacijų riziką ir ar toji rizika susijusi
su poveikiu kraujospūdžiui ir medžiagų apykaitai. Tyrime dalyvavo cukriniu diabetu nesergantys 18–45 m. amžiaus pacientai (n = 1201), perspektyviojo HARVEST2 tyrimo dalyviai, turintys negydytą I laipsnio
hipertenziją (sistolinis kraujospūdis 140–159 mm Hg ir/arba diastolinis kraujospūdis 90–99 mm Hg). Pagal per dieną išgeriamą kavos kiekį (kofeino puodelių skaičių) tyrimo dalyviai buvo skirti į 3 kategorijas:
1) negeriantys kavos (0 puodelių);
2) vidutiniškai išgeriantys kavos (1–3 puodeliai);
3) daug geriantys kavos (4 puodeliai arba daugiau). Iš visų tyrime dalyvavusių asmenų: 1) 26,3 proc. visai nevartojo kavos;
2) 62,7 proc. – buvo vidutiniai gėrėjai;
3) 10 proc. – daug geriantys kavos. Kavos gėrėjai buvo vyresni ir didesnio kūno masės indekso lyginant su abstinentais.
Nustatyta tiesioginė priklausomybė tarp kofeino vartojimo ir hipertenzijos, reikalingos medikamentinio gydymo, rizikos. Šis ryšys reikšmingas tampa, jei kavos geriama daug. Tyrime buvo analizuojama ilgalaikio kavos vartojimo įtaka prediabeto atsiradimui, nes žinoma, kad 2 tipo cukrinis diabetas dažniausiai išryškėja vėlyvu hipertenzijos raidos etapu. Tyrimas parodė, kad tarp kavos vartojimo ir prediabeto taip pat egzistuoja tiesioginis ryšys, o gausiai kavos vartojantiems asmenims prediabeto rizika gali padidėti vidutiniškai 100 proc. (nuo 30 iki 210 proc.). Tiesa, šis ryšys priklauso ir nuo asmens CYP1A2 genotipo, lemiančio kofeino metabolizmo organizme greitį. Nustatyta, kad kavos vartojimas statistiškai reikšmingai prediabeto riziką padidina tik lėtą kofeino metabolizmą turintiems žmonėms (santykinė rizika (SR) 2,78; p = 0,0076). Dr. L. Mos teigimu, tyrimas parodė, kad kavos gėrimas didina prediabeto riziką jauniems suaugusiems asmenims, turintiems lėtą kofeino metabolizmą ir todėl ilgesnę žalingo kofeino poveikio gliukozės apykaitai ekspoziciją (trukmę). Prediabeto rizika dar didesnė, jei asmuo turi antsvorio ar yra nutukęs ir jei kavos geria daug. Taigi kofeino įtaka prediabeto rizikai priklauso nuo suvartojamo kofeino kiekio ir genetinio fono.
Kofeinas – nepriklausomas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys
Per 12,5 tyrimo metų užregistruota 60 ŠKL komplikacijų, iš jų 80 proc. sudarė širdies priepuoliai, likusieji 20 proc. – insultai, periferinių arterijų liga, inkstų nepakankamumas. Statistiškai eliminavus kitus veiksnius, galinčius daryti įtaką ŠKL komplikacijų dažnumui (gyvensenos veiksniai, amžius, lytis, tėvų širdies ir kraujagyslių ligos, kūno masės indeksas, bendrojo cholesterolio kiekis, 24 val. Ambulatorinis kraujospūdis, 24 val. Ambulatorinis širdies susitraukimų dažnis, kūno masės pokyčiai), nustatyta, kad bet kokio kofeino kiekio vartojimas yra nepriklausomas ŠKL rizikos veiksnys: daug kavos vartojantiems asmenims SR 4,3 (1,3–13,9); vidutiniškai kavos vartojantiems asmenims SR 2,9 (1,04–8,2). Esant hipertenzijai ryšys tarp kavos vartojimo ir ŠKL komplikacijų rizikos tampa dar reikšmingesnis ir stipresnis: daug vartojantiems kavos asmenims SR 3,9 (1,2–12,5); vidutiniškai kavos vartojantiems asmenims SR 2,8 (0,99–7,8). Į statistinę analizę įtraukus ir būsimą prediabetą, ryšys tarp kavos vartojimo ir ŠKL komplikacijų tapo mažiau reikšmingas: daug kavos geriantiems asmenims jis buvo ribinio reikšmingumo (SR 3,2; 95 proc. PI 0,94–10,9), o vidutiniškai kavos geriantiems asmenims – jau netgi statistiškai nereikšmingas (SR 2,3; 95 proc. PI
0,8–6,5). Tyrimo autoriai padarė išvadą, kad kavos vartojimas tiesiogiai susijęs su ŠKL komplikacijų rizika jauniems suaugusiems asmenims, sergantiems lengva arterine hipertenzija. Tyrimo rezultatai duoda pagrindo teigti, kad ryšys tarp kavos vartojimo ir ŠKL komplikacijų rizikos bent iš dalies susijęs su ilgalaikiu kofeino poveikiu kraujospūdžiui ir gliukozės metabolizmui. Visuomenė, ypač hipertenzija sergantys asmenys, turėtų žinoti, kad kavos vartojimas gali skatinti hipertenzijos pasunkėjimą ir padidinti riziką susirgti cukriniu diabetu ateityje, taigi kavos vartojimą reikėtų sumažinti iki minimalaus.
Šaltinis: „Lietuvos gydytojo žurnalas”