+1
-2
-1

Doc. Ligita Balčiūnienė

VU Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinika

Lėtinis C hepatitas yra viruso sukeltas kepenų uždegimas. Žmogus hepatito C virusu paprastai per kraują, kartais – seksualinių santykių metu, nėščia moteris juo gali užkrėsti savo kūdikį (dažniausiai – gimdydama), bet tikimybės, kad taip atsitiks – vos keli procentai. Kai virusas patenka į žmogaus organizmą, po vidutiniškai dviejų mėnesių inkubacinio laikotarpio, gali prasidėti ūminis ligos periodas – žmogus skundžiasi pykinimu, apetito stoka, nemaloniais pojūčiais pilve, galimi ir geltos požymiai: patamsėjęs šlapimas ir pageltusios akių skleros bei oda. Ūminis C hepatitas pasireiškia nedaugeliui užsikrėtusių žmonių (10–20 proc.). Dažniausiai į organizmą patekęs virusas nesukelia ypatingų požymių, dėl to žmogus jokių ūminio hepatito reiškinių nejunta. Hepatitas C diagnozuojamas tiktai lėtinės infekcijos stadijoje, t. y. kai užkratas organizme išbūna ilgiau nei 6 mėnesius, bet infekcija gali būti ir 6, 10 metų ar net ilgiau.  

Bauginanti infekcija 

Hepatito C infekcijai būdinga (ir tuo ji skiriasi nuo kitų panašiai plintančių bei kepenis pažeidžiančių infekcijų) tai, kad maždaug 80 proc. užsikrėtusių žmonių ji pereina į lėtinę formą, t. y. lieka žmogaus organizme persistuoti. Infekcijos nešiotojais rizikuoja tapti 5 proc. hepatitu B užsikrėtusių suaugusiųjų, o užsikrėtusiųjų hepatitu C – 80 proc. Už infekcijos įveikimą „atsakingos“ tam tikros organizmo imuniteto grandys. Didžiajai daliai žmonių apsauginių (protekcinių) antikūnų nesusidaro (savaime pasveiksta tik 20 proc. užsikrėtusiųjų, visų kitų organizme ši infekcija lieka). Yra žmonių, kurie minėtą infekciją nešioja nejausdami jokių negalavimų – jų gyvenimo trukmės ir kokybės infekcija gali visiškai nepaveikti. Tačiau 30 proc. užsikrėtusių žmonių organizme likusi infekcija sukelia progresuojantį kepenų pažeidimą, pastarasis gali sukelti lėtinį kepenų uždegimą, vėliau formuojasi kepenų cirozė (kepenų randėjimas yra lėtas procesas). Tokioje aplinkoje gali vystytis kepenų funkcijos nepakankamumas bei pirminis kepenų vėžys. Taigi infekcija yra bauginanti, gali prireikti net kepenų transplantacijos. Maždaug 30 proc. iš visų pasaulyje atliekamų kepenų transplantacijų yra nulemtos lėtinės C hepatito infekcijos padarinių.

Visuomenė – infekcijos rezervuaras

Ilgą laiką organizme persistuojanti hepatito C viruso infekcija gali ir nesukelti specifinių negalavimų, žmogų vargina tik nespecifiniais simptomais: nuovargiu, silpnumu, nuotaikų kaita. Ne vienas mūsų tokius pojūčius jaučia, tačiau neskuba ieškoti priežasčių ir į gydytoją nesikreipia. Dažniausiai lėtinis C hepatitas nustatomas atsitiktinai – kai žmogus patikrinamas dėl tinkamumo būti donoru ar tiriamas profilaktiškai. HCV gali būti „aptiktas“ tikrinant šauktinių sveikatą dėl tinkamumo karinei tarnybai. Donorystės akcijų metu taip pat išsiaiškinamas vienas kitas infekcijos nešiotojas. Visuomenei aiškiname, jog tie asmenys, kuriems kraujo buvo perpilta iki 1993 metų (nuo tada Lietuvos kraujo centruose įdiegta serologinė hepatito C infekcijos diagnostika, padedanti nustatyti užsikrėtusius donorus), turėtų pasitikrinti, ar nėra užsikrėtę hepatito C virusu. 1992 metų pabaigoje Vilniaus kraujo perpylimo centre net 85 proc. plazmos donorų buvo užsikrėtę hepatito C virusu. Taigi norisi pabrėžti, jog visi žmonės, kuriems buvo perpilta kraujo ar plazmos iki 1993 metų, būtinai pasitikrintų, nes jie gali būti užsikrėtę hepatito C virusu. Šio infekcijos nešiotojai gali būti asmenys, vartoję intraveninius narkotikus, buvę uždaryti įkalinimo įstaigose, tatuiravęsi, hemodializuoti. Rizikos grupių asmenys turėtų pasitikrinti, ar nėra užsikrėtę hepatito C virusu, net jeigu jaučiasi gerai. Naujausi šios infekcijos tyrimo duomenys rodo, kad dėl hepatito C viruso poveikio smegenų ląstelėms lėtiniu C hepatitu sergančiam ligoniui gali pasireikšti depresijos požymių. Paskelbto apžvalginio tyrimo duomenimis, net 70 proc. užsikrėtusiųjų serga depresija, o paprastai ši psichikos liga pasireiškia maždaug 10 proc. visuomenes narių. Tad ligoniui, kuriam diagnozuojamas lėtinis C hepatitas ir paskiriamas antivirusinis gydymas, gali pagerėti ne tik fizinė, bet ir psichikos būklė.

Hepatito C diagnostika

 

Ūminiu periodu hepatito C viruso infekcija paprastai antivirusiniais vaistais negydoma, tačiau nustačius virusą pacientas jau „nebepaleidžiamas“. Jeigu einant ketvirtam mėnesiui būklė negerėja, įtariama, kad infekcija pereina į lėtinę eigą, pacientui pradedamas taikyti gydymas nuo lėtinio hepatito C. Lėtinio C hepatito diagnostika nėra sudėtinga, išskyrus tai, jog šią liga nelengva įtarti. Tiriant kraują nustatoma antikūnų prieš hepatito C virusą. Tai atrankos tyrimas, kuris dar neįrodo, jog žmogus serga, bet pastūmėja gydytoją jį tirti toliau. Diagnozavus kepenų uždegimą sukeliančią infekciją, įvertinamas jos aktyvumas – gali būti, kad ji yra visiškos ramybės būsenos, kad virusas nesidaugina ir į kraują nepatenka.Tokio paciento antivirusiniais vaistais gydyti nereikia. Tačiau jeigu nustatoma aktyvi infekcija, t. y. tam tikra viruso koncentracija kraujyje ir randama kepenų uždegimo požymių, skiriamas antivirusinis gydymas.

Šiandien Lietuvoje hepatitu C sergantys ligoniai gydomi dviejų vaistų – pegiliuoto interferono ir ribavirino – deriniu. Tokia pati gydymo taktika šiuo metu taikoma JAV ar Vakarų Europos šalyse. Gydymo rezultatas priklauso nuo įvairių veiksnių: nuo viruso koncentracijos ir genotipo, nuo ligonio amžiaus, kūno masės ir net nuo to, kaip ligonis laikosi paskirto gydymo režimo. Būna atvejų, kai pacientas negali vartoti vaistų dėl jų sukeliamo šalutinio poveikio, tada vaistų dozes tenka mažinti. Tai blogina gydymo rezultatus. Šiandieninis hepatito C gydymas gali trukti nuo pusės iki pusantrų metų – priklauso nuo pradinių viruso savybių ir nuo gydymo rezultatų, kurie vertinami gydymo metu. Gydomas pacientas turi nuolat lankytis pas gydytoją, yra stebimas, vertinami kraujo tyrimų rezultatai. Tačiau net ir taikant šiuolaikinį gydymą niekas negali garantuoti šimtaprocentinio pasveikimo. Esant palankiam gydymo rezultatui, gali pasveikti net 80 proc. šia liga sergančių žmonių. Mažiau sėkmingas gydymas padeda nugalėti ligą mažiau nei 50 proc. ligonių. Antivirusiniais vaistais gydomi pacientai, kuriems diagnozuojamas lėtinis C hepatitas.

Reikia pasidžiaugti tuo, jog Lietuvoje brangus ir sudėtingas lėtinio C hepatito gydymas yra prieinamas ligoniui. Nuo 2008 m. birželio gydymas minėtu vaistų deriniu kompensuojamas 100 proc. Gydymas nepaprastai brangus: vienerių metų trukmės gydymo kursas vienam žmogui kainuoja apie 30 tūkst. litų. Svarbu stebėti ir kontroliuoti gydymo efektyvumą bei kuo anksčiau prognozuoti rezultatą, kad žmogui be reikalo nebūtų skiriama vaistų, sukeliančių daug šalutinių reakcijų, ir prarandamos valstybės lėšos. Todėl dabar visame pasaulyje stengiamasi kaip galima anksčiau atrinkti pacientus, geriausiai reaguosiančius į gydymą, arba gydymas nutraukiamas anksčiau, jeigu prognozuojama, kad jis bus neefektyvus.

Gydymo trukmė ir amžius

Lėtinio C hepatito gydymas gali būti skiriamas ir vyresnio amžiaus ligoniams – svarbu žmogaus fiziologinis amžius. Be abejo, kuo ligonis vyresnis, prognozuojamas gydymo efektyvumas blogesnis, dažniausiai dėl to, kad vyresnio amžiaus pacientams dažniau pasireiškia vaistų sukeliamos šalutinės reakcijos.

Pacientai, kuriems diagnozuota lėtinė hepatito C virusio infekcija, stebimi visą gyvenimą – netgi tada, kai yra pasveikę, dėl galimos infekcijos atkryčio rizikos. Manoma, kad tokia dispanserinė patikra turėtų vykti maždaug kas 3 mėnesius, o tie, kurių liga remisijos būklės – iš pradžių tikrinami du kartus per metus, paskui kartą, o galiausiai – kartą per dvejus metus.

Lietuvos gydytojo žurnalas