<strong>Degeneracinės sąnarių ligos</strong>

Degeneracinių sąnarių ligų sukeliamas lėtinis skausmas, darbingumo netekimas, mobilumo sumažėjimas ir negalia – tai senstančios visuomenės socialinės ir ekonominės problemos. Pacientai, sergantys degeneracinėmis sąnarių ligomis, susiduria su problemomis, dėl kurių blogėja jų gyvenimo kokybė ir psichologinė būklė, ribojama kasdienė ir darbinė veikla. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, sergančiųjų degeneracinėmis sąnarių ligomis gretos nuolat didėja – šiuo metu registruojama beveik 140 tūkst. gyventojų, sergančių artropatijomis [1].

Epidemiologija pasaulyje ir Lietuvoje

Remiantis Higienos instituto duomenimis, daugėja suaugusiųjų, sergančių su gyventojų senėjimu susijusiomis ligomis. Sąnarių, kraujotakos sistemos ir kvėpavimo sistemos ligos – vienos dažniausių vyresnio amžiaus (vyresnių nei 65 metų) žmonių ligų gero socialinio ir ekonominio išsivystymo lygio šalyse. 93 proc. vyresnių asmenų buvo nustatytos šioms grupėms priklausančios ligos. Tarp profesinių ligų taip pat vyrauja jungiamojo audinio ir raumenų skeleto ligos (60,6 proc.). Sąnarių ligos kelia didelę socialinę ir ekonominę naštą: dažniausiai darbingo amžiaus asmenims pirmą kartą negalia nustatoma dėl piktybinių navikų (21,3 proc.), jungiamojo audinio ir raumenų skeleto ligų (19 proc.) [2].

2016 metais osteoartritas, dažniausia degeneracinė sąnarių liga, buvo diagnozuota 199 iš 100 tūkst. gyventojų [3]. Osteoartritas yra 1 iš 10 ligų, labai apribojančių kasdienę ir darbinę veiklą [4, 5]. Nėra bendro osteoartrito apibrėžimo, todėl jo paplitimas, įvairių autorių duomenimis, skirtingose šalyse gali skirtis [5]. Sergamumas didėja su amžiumi ir yra dažnesnis tarp moterų nei tarp vyrų [6]. Viso pasaulio mastu šiuo metu yra registruojama apie 240 mln. gyventojų, sergančių osteoartritu [7].

Degeneracinių sąnarių ligų etiopatogenezė

TLK-10-AM klasifikacijoje artropatijoms priskiriamos 4 didelės ligų grupės – infekcinės artropatijos, uždegiminės poliartropatijos, artrozė arba osteoartritas ir kitos kaulų bei sąnarių ligos, tokios kaip osteoporozė, fibromialgija ir kt. Visas sąnarių ligas santykinai galima suskirstyti ir į 2 dideles grupes – uždegimines ir neuždegimines (degeneracines).

Dažniausios degeneracinės sąnarių ligos yra artrozė, stuburo spondiliozė ir stuburo osteochondrozė. Šios ligos dažnesnės vyresnio amžiaus žmonėms, skirtingai nei uždegiminės sąnarių ligos, kurios dažniau išsivysto jaunesnio amžiaus žmonėms. Osteoartritas – lėtai progresuojanti, neuždegiminė sąnarių liga, palaipsniui sukelianti sąnarių deformacijas ir funkcijos sutrikimą. Ankstesniais metais osteoartritas buvo apibrėžiamas kaip degeneracinė sąnarių liga, išsivystanti dėl sąnarių susidėvėjimo. Šiuo metu gerai žinoma, kad šios ligos patogenezė yra daug sudėtingesnė, nei manyta iki šiol [2]. Skiriamas pirminis ir antrinis osteoartritas. Degeneracinių sąnarių ligų patogenezėje reikšmingiausi yra 3 pagrindiniai aspektai – kremzlės destrukcija, pokremzlinio audinio pokyčiai ir naujų kaulinių darinių (osteofitų) formavimasis (1 pav.).

1 pav. Pagrindiniai degeneracinių sąnarių ligų patogenezės aspektai

Yra žinomi įvairūs degeneracinius sąnarių pažeidimus predisponuojantys veiksniai, pavyzdžiui, sąnarių ar kaulų arti sąnarinio paviršiaus traumos [8], anatominės sąnario struktūros variacijos, raumenų silpnumas, anksčiau buvęs artritas, kremzlinio audinio pažeidimas dėl metabolinių sutrikimų (podagra, pseudopodagra, ochronozė). Įrodyta, kad osteoartrito paplitimas labai padidėja vyresnių nei 50 metų žmonių grupėje [9], moterys serga dažniau nei vyrai. Būdingas genetinis polinkis sirgti degeneracinėmis sąnarių ligomis [10]. Riziką sirgti degeneracinėmis sąnarių ligomis ir jų greitą progresavimą labai didina nutukimas [11]. Įrodyta, kas asmenys, kurių kūno masės indeksas (KMI) yra didesnis nei >30 kg/m2, turi beveik 7 kartus didesnę kelio sąnario osteoartrito išsivystymo riziką, palyginti su asmenimis, kurių KMI atitinka normos ribas [12]. Klubo sąnario osteoartrito išsivystymui didesnę įtaką turi intensyvesnė fizinė veikla ir sunkus fizinis darbas. Kaklinės stuburo dalies osteoartritas dažniau išsivysto maisto pramonės darbuotojams, odontologams, t. y. asmenims, kuriems darbe yra didelė netaisyklinga stuburo kaklinės dalies apkrova [13]. Degeneracinių sąnarių ligų ir profesionalaus sporto sąsajos yra labai ginčytinos, todėl reikalingi detalesni tyrimai [14]. Manoma, kad profesionalams sportininkams didesnę artrozių išsivystymo riziką lemia dažniau patiriamos traukos, o ne fizinis krūvis. Antrines osteoartrozes lemia sąnarių anatominiai pakitimai, įvairios pirminės kaulų ligos, krešėjimo sutrikimai ir pasikartojančios hematrozės, metaboliniai sutrikimai ir kt.

Artrozių klinika

Osteoartritas dažniausiai pažeidžia kelio ir klubo sąnarius [5]. Kiti dažnai pažeidžiami sąnariai yra plaštakos interfalanginiai sąnariai, pirmas karpometakarpalinis sąnarys ir facetiniai kaklinės bei juosmeninės stuburo dalies sąnariai [15]. Pirminės yra pirštų sąnarių poliartrozės, kitų sąnarių pažeidimas dažniausiai yra antrinis. Sąnarių pažeidimas dažniausiai būna asimetriškas (išskyrus plaštakų sąnarius, kurie dažnai pažeidžiami simetriškai). Vyresnio amžiaus žmonėms pirmiausia pažeidžiami kelio ir klubo sąnariai. 25 proc. sergančiųjų pažeidžiamas daugiau nei vienas sąnarys.

Degeneracinių sąnarių ligų klinikinis pasireiškimas varijuoja nuo asimptomių rentgenografu nustatomų pažeidimų iki dalinės arba visiškos asmens negalios [15]. Reikšmingiausias ir neatsiejamas degenereracinių sąnarių ligų simptomas yra skausmas, dėl kurio dažniausiai kreipiamasi į gydytoją [5]. Osteoartritas dažniausiai pasireiškia sąnarių skausmu, sustingimu ir funkcijos apribojimu. Skausmas yra susijęs su judėjimu, sumažėja arba išnyksta pailsėjus. Ligos pradžioje skausmas yra aštrus ir nuspėjamas (pacientas žino, kada gali jausti skausmą, todėl vengia keliančių skausmą judesių). Iš pradžių skausmas netrikdo paciento kasdienės veiklos, tačiau velesnėse ligos stadijose skausmas tampa bukas, pastovesnis, daro įtaką paciento judėjimui. Ligai progresuojant, skausmas tampa nuolatinis, vargina neprognozuojami intensyvaus, aštraus skausmo epizodai, todėl labai apribojama paciento kasdienė ir darbinė veikla [15]. Skausmas stipriausias būna popietinėmis valandomis ir vakare, tačiau kai kuriems pacientams jis paūmėja ryte, o ligai progresuojant pacientus skausmas vargina ir naktimis [16]. Kiti osteoartrito požymiai – tai sąnario aktyvių ir pasyvių judesių amplitudės sumažėjimas, patinimas, sustingimas, deformacija ir nestabilumas.

Degeneracinių sąnarių ligų diagnostika

Osteoartritą reikėtų įtarti, jei vidutinio arba vyresnio amžiaus pacientas skundžiasi sąnario skausmu, sustingimu, judesių sutrikimu. Informatyvus yra fizinis paciento ištyrimas – nustatomas skausmas judant, pasyvių ir aktyvių judesių amplitudės sumažėjimas, stebima sąnario deformacija, nestabilumas (ypač būdinga kelio sąnario osteoartritui). Degeneracinių sąnarių ligų diagnostika remiasi detalia anamneze ir klinikiniu paciento ištyrimu, tačiau svarbūs yra rentgenologiniai sąnarių pakitimai. Klasikiniai rentgenogramose matomi pakitimai yra sąnarinio tarpo susiaurėjimas, kaulinės išaugos (osteofitai), pokremzlinio kaulio sustorėjimas (sklerozė), pokremzliniame kaule susidarančios cistos, chondrokalcinozė (hialininės kremzlės kalcifikacija). Atlikus kraujo tyrimai, uždegiminiai rodikliai atitinka normą, tačiau galimas lokalus uždegimas dėl reakcinio sinovito [15, 17, 18].

Osteoartrito diagnozė yra klinikinė ir remiasi 3 pagrindiniais kriterijais:

  • vieno arba kelių sąnarių skausmas, susijęs su judėjimu;
  • pacientui ≥45 metai;
  • rytinis sąnarių sustingimas, trunkantis ≤30 min. [15, 18].

Papildomas ištyrimas rekomenduojamas, kai pacientas yra jaunesnio amžiaus, yra netipiški simptomai ir požymiai, tokie kaip skausmas ramybėje, naktį, greitai progresuojantis skausmas, svorio netekimas, konstituciniai simptomai [15, 18].

Degeneracinių sąnarių ligų gydymo principai

Gydant degeneracines sąnarių ligas taikomos farmakologinės bei nefarmakologinės priemonės. Nefarmakologinėms priemonėms priklauso fizioterapija, mankšta, sąnarių apkrovos mažinimas (kūno masės mažinimas, didelio intensyvumo fizinės veiklos vengimas). Medikamentiniam gydymui priklauso nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kremzlę apsaugančios medžiagos. Esant pažengusiam osteoartritui, kuris labai sutrikdo sąnarių funkciją, sukelia intensyvų skausmą, taikomas chirurginis gydymas. Sąnarių endoprotezavimas yra chirurginis osteoartrito gydymo metodas, kai pažeisti sąnariniai paviršiai pakeičiami protezu [15].

Apibendrinimas

Senstančioje visuomenėje degeneracinių sąnarių paplitimas vis didėja. Yra žinomi įvairūs degeneracinius sąnarių pažeidimus predisponuojantys veiksniai – lytis, nutukimas, sąnario traumos, anatominės sąnario struktūros variacijos, raumenų silpnumas, anksčiau buvę artritai, kremzlinio audinio pažeidimas dėl metabolinių sutrikimų, didelio intensyvumo fizinė veikla ir sunkus fizinis darbas. Dažniausiai pažeidžiami kelio, klubo ir plaštakos sąnariai. Skausmas, susijęs su sąnarių degeneraciniais pažeidimais, lemia gyvenimo kokybės pablogėjimą. Osteoartrito diagnozė yra klinikinė ir yra paremta 3 pagrindiniais kriterijais – tai sąnario skausmas, susijęs su judėjimu, paciento amžius (≥45 metai), rytinis sąnarių sustingimas, trunkantis ≤30 min. [15].

Gyd. Joana Sinkevič
Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas

Literatūra

1. https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize (žiūrėta 2019 03 22).
2. https://stat.hi.lt/ (žiūrėta 2019 03 22).
3. http://www.who.int/chp/topics/rheumatic/en/ (žiūrėta 2019 03 22).
4. Lane N, Brand K, Hawker G, et al. OARSI-FDA initiative: defining the disease state of osteoarthritis. Osteoarthritis Cartilage 2011;19:478.
5. March L, Cross M. Epidemiology and risk factors for osteoarthritis. UpToDate. https://www.uptodate.com (paskutinį kartą atnaujinta 2019 02).
6. Moss A, Murphy L, Helmick C, et al. Annual incidence rates of hip symptoms and three hip OA outcomes from a U.S. population-based cohort study: the Johnston County Osteoarthritis Project. Osteoarthritis Cartilage 2016;24:1518.
7. http://www.who.int/chp/topics/rheumatic/en (žiūrėta 2019 03 01).
8. Cerejo R, Dunlop D, Cahue S, et al. The influence of alignment on risk of knee osteoarthritis progression according to baseline stage of disease. Arthritis Rheum 2002;46:2632.
9. https://vizhub.healthdata.org/gbd-compare (žiūrėta 2019 03 01).
10. Nelson AE. Osteoarthritis year in review 2017: clinical. Osteoarthritis Cartilage 2018;26:319.
11. King L, March L, Anandacoomarasamy A. Obesity & osteoarthritis. Indian J Med Res 2013; 138:185.
12. Thakur M, Dawes J, McMahon S. Genomics of pain in osteoarthritis. Osteoarthritis Cartilage 2013;21:1374.
13. Segal N, Glass N, Torner J, et al. Quadriceps weakness predicts risk for knee joint space narrowing in women in the MOST cohort. Osteoarthritis Cartilage 2010; 18:769.
14. Lefèvre-Colau M, Nguyen C, Haddad R, et al. Is physical activity, practiced as recommended for health benefit, a risk factor for osteoarthritis? Ann Phys Rehabil Med 2016; 59:196.
15. Doherty M. Clinical manifestations and diagnosis of osteoarthritis. UpToDate. https://www.uptodate.com (paskutinį kartą atnaujinta 2017 10).
16. Allen K. et al. Daily pain variations among patients with hand, hip, and knee osteoarthritis. Osteoarthritis Cartilage 2009; 17:1275.
17. Atukorala I, et al. Is there a dose-response relationship between weight loss and symptom improvement in persons with knee osteoarthritis? Arthritis Care Res (Hoboken) 2016; 68:1106.
18. Osteoarthritis: national clinical guideline for care and management in adults. In: Conditions. NCCfC (Ed), Royal College of Physicians, London 2008.