Nėščiųjų skausmo malšinimas

Įvadas

Nėščiųjų neakušerinės skausmo priežastys yra labai įvai­rios. Netinkamai gydomas skausmas gali sukelti negalią, pa­bloginti nėščiosios savijautą, neigiamai veikti nėštumo eigą. Kaip ir bet kuriais kitais atvejais, nėščiosioms dėl įvairių priežasčių pasireiškiantį skausmą reikia adekvačiai malšin­ti. Vis dėlto skiriant skausmą malšinančius vaistus ar prie­mones, reikia nepamiršti, kad jie turi būti saugūs ne tik mo­tinai, bet ir vaisiui [1, 2]. Šiame straipsnyje trumpai aptariamos dažniausios nėš­čiųjų skausmo priežastys, rekomenduojami įvairios etiolo­gijos skausmo malšinimo būdai.

Trumpai apie skausmą

Įvairūs fiziologiniai ir anatominiai organizmo pokyčiai nėštumo metu gali sukelti skausmą ir negalią. Taip pat dar iki nėštumo nėščioms moterims gali sustiprėti dėl įvairių ūminių ir lėtinių patologijų pasireiškęs skausmas. Tuomet prireikia intensyvinti gydymą, keisti pačią gydymo taktiką. Kalbant apie skausmo malšinimą nėštumo metu, priimta jį klasifikuoti pagal pažeidžiamas organizmo sistemas: skeleto raumenų skausmas, sąnarių skausmas, neuropatinis skaus­mas ir dubens bei pilvo skausmas. Juos šiame straipsnyje aptarsime detaliau. Žinoma, yra ir retesnių skausminių sin­dromų, tačiau šiame straipsnyje jie nebus aptariami.

Skeleto ir raumenų bei sąnarių skausmas

Apatinės nugaros dalies skausmas

Toks skausmas vargina apie pusę nėščiųjų. Dažniausiai akušeriai ginekologai jį laiko normaliu reiškiniu nėštumo metu [3]. Apatinės nugaros dalies skausmas dažniausiai iš­sivysto toms moterims, kurios sunkiai dirba, yra jautusios nugaros skausmą dar iki nėštumo, taip pat jautusios apatinės nugaros dalies skausmą ankstesnių nėštumų metu. Skaus­mo sindromai nėštumo metu dažniausiai paveikia pilvo ir dubens, skeleto ir raumenų sistemas, todėl toliau aptarsime dažniausias patologijas juosmens srityje ir efektyvius įro­dymais pagrįstus gydymo metodus.

Etiologija

Nėštumo metu vyksta tam tikri mechaniniai poky­čiai – plečiasi gimda, juosmeninėje stuburo dalyje at­siranda lordozių ir pan. Didėjant svoriui ir raiščių lais­vumui, moters kūnas nebeišlaiko neutralios anatominės padėties. Dėl šios priežasties didėjantys gravitaciniai ir mechaniniai krūviai perkeliami ant stuburo juosmeninės dalies diskų, išsivysto stuburo raumenų deformacijų. Įdo­mu tai, kad, palyginti su bendrąja populiacija, išvaržos stuburo juosmeninėje dalyje nėščiosioms susiformuoja retai (1 iš 10 tūkst. atvejų) [4]. Dėl didėjančios gimdos kai kurioms nėščiosioms išsi­vysto nervų suspaudimas ir radikulito simptomai. Stuburo skausmas gali išsivystyti dėl sumažėjusio raiščių gebėjimo išlaikyti normalioje anatominėje padėtyje kryžmens ir klubų sąnarius. Manoma, kad pagrindinį vaidmenį šiuo atveju at­lieka relaksinas – geltonkūnio išskiriamas hormonas, geban­tis minkštinti kolageną ir atpalaiduoti dubens raiščius [5].

Skausmo vertinimas

Apatinės nugaros dalies skausmas gali būti vertinamas pagal įrašus ligos istorijoje ir fizinį ištyrimą, kuris gydyto­jams padeda paneigti kitas apatinės nugaros diskomforto priežastis, pavyzdžiui, pielonefritą ar inkstų akmenis. Nėš­tumo metu apatinės nugaros dalies skausmas dažniausiai yra susijęs su raumenų ir raiščių pakitimais.

Jei moteriai skausmas sustiprėja vertikalioje padėtyje (dėl gravitacinio krūvio), o sumažėja gulimojoje, yra skausmo ira­diacija į apatines galūnes, galima įtarti stuburo juosmeninės dalies išvaržą ir juosmeninių nervų šaknelių suspaudimą. Tei­giamas tiesių kojų testas, kai pasikartoja nugaros skausmas su radikulito simptomais ir / ar vienpusis giliųjų sausgyslių refleksų nebuvimas, rodo stuburo tarpslankstelinę išvaržą.

Visais atvejais turėtų būti atliekamas kruopštus kryž­mens ir klubų sąnarių ištyrimas. Jei nustatomas aiškiai lo­kalizuotas vienpusis apatinės nugaros dalies skausmas, grei­čiausiai jį sukelia vidurinio stuburo raiščio laisvumas kiek aukštesnėje stuburo dalyje.

Nustačius motorikos ir jutimų sutrikimus arba cauda equina sindromą, būtina atlikti rentgenogramą ar magneti­nio rezonanso tomografiją. Kitais atvejais dėl galimo neigia­mo poveikio vaisiui rutiniškai šie tyrimai neatliekami [4].

Gydymas

Dauguma gydymo strategijų yra orientuotos į prevenci­nes priemones nėščioms ir planuojančioms pastoti moterims. Įrodyta, kad profilaktinio švietimo ir raumenų / organizmo stiprinimo programos ankstyvuoju nėštumo periodu gali pa­dėti išvengti nugaros skausmo [6], o moterys, kurių fizinė forma prieš nėštumą buvo gera, pastojusios kur kas rečiau patiria nugaros skausmą arba jis yra ne toks intensyvus [7].

Laikysenos reguliavimas ir kineziterapija

Esant apatinės nugaros dalies skausmui, pirmiausia pasi­renkami konservatyvieji skausmo valdymo metodai. Rei­kėtų pradėti nuo nėščiųjų švietimo, jų kasdienės veiklos koregavimo. Kalbantis su nėščiosiomis, reikėtų suteikti infor­macijos apie ergonomikos svarbą darbe, kasdienėje veikloje, apie tai, kokia svarbi yra tinkama laikysena. Nėščios moterys mokomos tinkamai stovėti, vaikščioti, susilenkti nesukeliant įtampos stuburui. Tinkama laikysena padeda reikšmingai su­mažinti apatinės nugaros dalies skausmą.

Ūmaus skausmo ar raumenų spazmams malšinti reko­menduojama koreguoti įprastą veiklą dieną, daryti poilsio pertraukėles. Šių pertraukėlių metu abi kojas reikėtų laiky­ti pakeltas, nes taip sumažinama juosmeninės stuburo da­lies lordozė. Įrodymais patvirtinta, kad tokie veiklos ir lai­kysenos pakeitimai padeda sumažinti apatinės nugaros da­lies skausmą [5].

Jei išvardytų priemonių nepakanka geram efektui pa­siekti, gali būti taikomos kineziterapinės priemonės, t. y. tempimo pratimai bei pratimai, padedantys reguliuoti kūno padėtį, stiprinti nugaros raumenis. Tyrimų duomenimis, efektyviausiai apatinės nugaros dalies skausmą padeda su­mažinti dubens pasvirimo / lenkimo, kelių prisitraukimo, tiesių kojų kėlimo, atsilenkimo, šoninio tiesių kojų pakėli­mo ir Kegelio pratimai [6, 8].

Kiti galimi nemedikamentiniai gydymo būdai

Kiti galimi nefarmakologiniai nėščiųjų nugaros skaus­mo gydymo būdai yra akupunktūra, manualinė terapija, vandens terapija, transkutaninė nervų stimuliacija, stabili­zavimas diržais, joga ir kt.

Akupuktūra nėščiosioms paprastai laikoma saugia [9, 10]. Manoma, kad šis gydymo metodas skatina endogeninių opioi­dų išsiskyrimą ir tokiu būdu malšina skausmą [9]. Nors jokių nepageidaujamų akupunktūros poveikių nėščiosioms nėra nu­statyta [5, 6], rekomenduojama vengti akupunktūrinių taškų, galinčių skatinti gimdos kaklelio ir gimdos susitraukius [9, 10]. Tyrimų duomenimis, mažinant apatinės nugaros dalies skausmą, akupunktūra yra efektyvesnė už kineziterapiją [9].

Manualinė terapija taip pat padeda įveikti ar sumažin­ti skausmą. Ypač geras efektas stebimas tuomet, kai mo­teris jaučia ne tik skausmą apatinėje nugaros dalyje, bet ir surakinimą [9, 11]. Efektyvūs ir įvairūs pratimai vandeny­je [5, 6, 12]. Dėl perodinės elektrinės nervų stimuliacijos saugumo nėščiosioms šiuo metu nėra bendros nuomonės, todėl šis skausmo malšinimo būdas daugelyje gydymo įstaigų nėra taikomas [13].

Skausmo malšinimas medikamentais

Skiriant bet kokius medikamentus nėščioms moterims, reikia atsižvelgti į jų efektyvumą ir saugumą motinai bei vaisiui. Dalis medikamentų turi vienokį ar kitokį nepagei­daujamą poveikį vaisiui, todėl jei juos prireikia skirti, turi būti įvertintas galimas naudos ir rizikos santykis.

Jei nėščioji patiria stiprų skausmą ir jo nepavyksta nu­malšinti nefarmakologinėmis priemonėmis, skiriami vais­tiniai preparatai. Pirmo pasirinkimo preparatas skausmui malšinti šiuo metu laikomas acetaminofenas. Prostaglandi­nų gamybą slopinančius vaistus – aspiriną ar nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU) – reikėtų skirti labai atsar­giai ir tik pirmuoju arba antruoju nėštumo trimestru. Tyri­mų duomenimis, nėštumo pabaigoje skiriami prostaglandi­nų gamybą slopinantys vaistai gali sukelti priešlaikinį vai­siaus arterinio latako užsidarymą, gimdos arterijų susitrau­kimą [5, 6]. Taip pat pažymėtina, kad skirtingi NVNU pa­sižymi skirtingu poveikiu vaisiui.

Neuropatiniam skausmui gydyti paprastai skiriami vais­tai nuo traukulių (pvz., gabapentinas) arba antidepresantai (pvz., amitriptilinas). Minėtų grupių vaistai mažina pareste­zijas ir radikulopatinius simptomus. Tiesa, atlikta labai ne­daug tyrimų, kuriuose būtų analizuotas gabapentino saugu­mas nėščioms moterims ir jų nešiojamam vaisiui. Yra duo­menų, kad šis vaistas gali būti susijęs su didesne epilepsi­jos rizika nėščiosioms ir didina nervinio vamzdelio defek­tų, psichikos sutrikimų, kaukolės ir veido anomalijų išsi­vystymo riziką vaisiui [4]. Jei įmanoma, gabapentiną skirti nėščioms moterims reikėtų vengti.

Jei skausmas yra labai stiprus, skirtini opioidiniai anal­getikai. Tiesa, juos dozuoti reikėtų labai atsargiai ir iki mi­nimumo sumažinti šios grupės vaistų patekimo į vaisiaus kraujotaką riziką [16]. Šiuo metu turimais duomenimis, nėra įrodyto ryšio tarp dažniausių opioidinių receptorių agonistų vartojimo nėštumo metu ir vaisiaus apsigimimų. Opioidus vartojusių nėščiųjų grupėje stebėtų vaisiaus defektų dažnis yra toks pat kaip ir bendrojoje populiacijoje. Iki šiol nėra atlikto jokio didelės imties, nepriklausomo tyrimo, kuria­me būtų analizuotas opioidų saugumas nėščiosioms, todėl šios grupės vaistus reikėtų skirti tik esant būtinybei [17].

Intervenciniai skausmo malšinimo būdai

Jei skausmo nepavyksta numalšinti nemedikamentinė­mis ar nėštumo metu saugiomis medikamentinėmis prie­monėmis, reikėtų pagalvoti apie intervencinius skausmo malšinimo būdus.

Jei diagnozuota stuburo diskų patologija su radikulito simptomais, efektyviausias įrodymais pagrįstas intervenci­nis gydymo būdas yra epidurinė steroidų injekcija [18]. Nėš­čiosioms steroidai į epidurinį tarpą neretai injekuojami aklai, nes jonizuojamoji rentgeno spinduliuotė yra pavojinga vai­siui. Tyrimų duomenimis, kur kas saugiau ir tiksliau injek­cijas atlikti kontroliuojant ultragarso ar magnetinio rezonan­so tomografija [10, 19]. Tad, esant galimybei, reikėtų pasi­naudoti šiais nėštumo metu saugiais vaizdinimo metodais.

Prognozė

Daugelis moterų, praėjus keliems mėnesiams po gim­dymo, jaučia reikšmingą skausmo sumažėjimą ar išnykimą [6]. Vis dėlto, vieno tyrimo duomenimis, apie 20 proc. mo­terų nėštumo metu jaustas apatinės nugaros dalies skausmas išlieka 3 metus po gimdymo ir ilgiau [21].

Sąnarių skausmas

Nėštumo metu pasireiškiantį sąnarių skausmą gali sukel­ti iki nėštumo buvusios sąnarių patologijos arba išsivystyti koregavimo. Kalbantis su nėščiosiomis, reikėtų suteikti infor­macijos apie ergonomikos svarbą darbe, kasdienėje veikloje, apie tai, kokia svarbi yra tinkama laikysena. Nėščios moterys mokomos tinkamai stovėti, vaikščioti, susilenkti nesukeliant įtampos stuburui. Tinkama laikysena padeda reikšmingai su­mažinti apatinės nugaros dalies skausmą.

Ūmaus skausmo ar raumenų spazmams malšinti reko­menduojama koreguoti įprastą veiklą dieną, daryti poilsio pertraukėles. Šių pertraukėlių metu abi kojas reikėtų laiky­ti pakeltas, nes taip sumažinama juosmeninės stuburo da­lies lordozė. Įrodymais patvirtinta, kad tokie veiklos ir lai­kysenos pakeitimai padeda sumažinti apatinės nugaros da­lies skausmą [5].

Jei išvardytų priemonių nepakanka geram efektui pa­siekti, gali būti taikomos kineziterapinės priemonės, t. y. tempimo pratimai bei pratimai, padedantys reguliuoti kūno padėtį, stiprinti nugaros raumenis. Tyrimų duomenimis, efektyviausiai apatinės nugaros dalies skausmą padeda su­mažinti dubens pasvirimo / lenkimo, kelių prisitraukimo, tiesių kojų kėlimo, atsilenkimo, šoninio tiesių kojų pakėli­mo ir Kegelio pratimai [6, 8].

Kiti galimi nemedikamentiniai gydymo būdai

Kiti galimi nefarmakologiniai nėščiųjų nugaros skaus­mo gydymo būdai yra akupunktūra, manualinė terapija, vandens terapija, transkutaninė nervų stimuliacija, stabili­zavimas diržais, joga ir kt. Akupuktūra nėščiosioms paprastai laikoma saugia [9, 10]. Manoma, kad šis gydymo metodas skatina endogeninių opioi­dų išsiskyrimą ir tokiu būdu malšina skausmą [9]. Nors jokių nepageidaujamų akupunktūros poveikių nėščiosioms nėra nu­statyta [5, 6], rekomenduojama vengti akupunktūrinių taškų, galinčių skatinti gimdos kaklelio ir gimdos susitraukius [9, 10]. Tyrimų duomenimis, mažinant apatinės nugaros dalies skausmą, akupunktūra yra efektyvesnė už kineziterapiją [9]. Manualinė terapija taip pat padeda įveikti ar sumažin­ti skausmą. Ypač geras efektas stebimas tuomet, kai mo­teris jaučia ne tik skausmą apatinėje nugaros dalyje, bet ir surakinimą [9, 11]. Efektyvūs ir įvairūs pratimai vandeny­je [5, 6, 12]. Dėl perodinės elektrinės nervų stimuliacijos saugumo nėščiosioms šiuo metu nėra bendros nuomonės, todėl šis skausmo malšinimo būdas daugelyje gydymo įstaigų nėra taikomas [13].Skausmo malšinimas medikamentais

Skiriant bet kokius medikamentus nėščioms moterims, reikia atsižvelgti į jų efektyvumą ir saugumą motinai bei vaisiui. Dalis medikamentų turi vienokį ar kitokį nepagei­daujamą poveikį vaisiui, todėl jei juos prireikia skirti, turi būti įvertintas galimas naudos ir rizikos santykis.

Jei nėščioji patiria stiprų skausmą ir jo nepavyksta nu­malšinti nefarmakologinėmis priemonėmis, skiriami vais­tiniai preparatai. Pirmo pasirinkimo preparatas skausmui malšinti šiuo metu laikomas acetaminofenas. Prostaglandi­nų gamybą slopinančius vaistus – aspiriną ar nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU) – reikėtų skirti labai atsar­giai ir tik pirmuoju arba antruoju nėštumo trimestru. Tyri­mų duomenimis, nėštumo pabaigoje skiriami prostaglandi­nų gamybą slopinantys vaistai gali sukelti priešlaikinį vai­siaus arterinio latako užsidarymą, gimdos arterijų susitrau­kimą [5, 6]. Taip pat pažymėtina, kad skirtingi NVNU pa­sižymi skirtingu poveikiu vaisiui.

Neuropatiniam skausmui gydyti paprastai skiriami vais­tai nuo traukulių (pvz., gabapentinas) arba antidepresantai (pvz., amitriptilinas). Minėtų grupių vaistai mažina pareste­zijas ir radikulopatinius simptomus. Tiesa, atlikta labai ne­daug tyrimų, kuriuose būtų analizuotas gabapentino saugu­mas nėščioms moterims ir jų nešiojamam vaisiui. Yra duo­menų, kad šis vaistas gali būti susijęs su didesne epilepsi­jos rizika nėščiosioms ir didina nervinio vamzdelio defek­tų, psichikos sutrikimų, kaukolės ir veido anomalijų išsi­vystymo riziką vaisiui [4]. Jei įmanoma, gabapentiną skirti nėščioms moterims reikėtų vengti.

Jei skausmas yra labai stiprus, skirtini opioidiniai anal­getikai. Tiesa, juos dozuoti reikėtų labai atsargiai ir iki mi­nimumo sumažinti šios grupės vaistų patekimo į vaisiaus kraujotaką riziką [16]. Šiuo metu turimais duomenimis, nėra įrodyto ryšio tarp dažniausių opioidinių receptorių agonistų vartojimo nėštumo metu ir vaisiaus apsigimimų. Opioidus vartojusių nėščiųjų grupėje stebėtų vaisiaus defektų dažnis yra toks pat kaip ir bendrojoje populiacijoje. Iki šiol nėra atlikto jokio didelės imties, nepriklausomo tyrimo, kuria­me būtų analizuotas opioidų saugumas nėščiosioms, todėl šios grupės vaistus reikėtų skirti tik esant būtinybei [17].

Intervenciniai skausmo malšinimo būdai

Jei skausmo nepavyksta numalšinti nemedikamentinė­mis ar nėštumo metu saugiomis medikamentinėmis prie­monėmis, reikėtų pagalvoti apie intervencinius skausmo malšinimo būdus. Jei diagnozuota stuburo diskų patologija su radikulito simptomais, efektyviausias įrodymais pagrįstas intervenci­nis gydymo būdas yra epidurinė steroidų injekcija [18]. Nėš­čiosioms steroidai į epidurinį tarpą neretai injekuojami aklai, nes jonizuojamoji rentgeno spinduliuotė yra pavojinga vai­siui. Tyrimų duomenimis, kur kas saugiau ir tiksliau injek­cijas atlikti kontroliuojant ultragarso ar magnetinio rezonan­so tomografija [10, 19]. Tad, esant galimybei, reikėtų pasi­naudoti šiais nėštumo metu saugiais vaizdinimo metodais.

Prognozė

Daugelis moterų, praėjus keliems mėnesiams po gim­dymo, jaučia reikšmingą skausmo sumažėjimą ar išnykimą [6]. Vis dėlto, vieno tyrimo duomenimis, apie 20 proc. mo­terų nėštumo metu jaustas apatinės nugaros dalies skausmas išlieka 3 metus po gimdymo ir ilgiau [21].

Sąnarių skausmas

Nėštumo metu pasireiškiantį sąnarių skausmą gali sukel­ti iki nėštumo buvusios sąnarių patologijos arba išsivystyti dėl nėštumo metu fiziologiškai vykstančių kaulų ir raume­nų sistemos pokyčių. Tyrimų duomenimis, viena dažnesnių reumatologinių ligų – sisteminė raudonoji vilkligė – įpras­tai pasunkėja, o reumatoidinio artrito aktyvumas reikšmin­gai sumažėja. Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, neretai reikia koreguoti iki nėštumo skirtą gydymą [23, 24]. Su nėštumu susijusios artralgijos dažniausiai pasireiškia trečiajame nėš­tumo trimestre ir praeina per kelis mėnesius po gimdymo.

Etiologija

Minkštųjų audinių patinimas ir sąnarių paslankumas yra laikomi normaliais fiziologiniais pokyčiais nėštumo metu, tačiau jie gali tapti sąnarių skausmo priežastimi. Hormoni­niai pokyčiai, tokie kaip didėjančios estrogenų, progestero­no, relaksino ir kortizolio koncentracijos, taip pat yra susiję su sąnarių skausmu ir sustingimu [23].

Gydymas

Šiuo metu prieinamoje literatūroje yra nedaug duo­menų apie sąnarių skausmo gydymą nėštumo metu [25]. Reumatologai nėščiosioms, patiriančioms sąnarių skaus­mą dėl su nėštumu susijusių pokyčių bei dėl iki nėštu­mo buvusių reumatologinių ligų, siūlo taikyti daugia­disciplininę skausmo gydymo strategiją, pirmenybę tei­kiant nemedikamentinėms priemonėms ir alternatyvia­jai medicinai.

Prognozė

Po gimdymo galimas reumatoidinio artrito simptomų suintensyvėjimas, ligos aktyvumo indekso padidėjimas. Tokiais atvejais būtina reumatologo konsultacija ir gydy­mo korekcija [26]. Nėštumo sukeltas sąnarių skausmas pa­prastai atlėgsta per kelis mėnesius.

Neuropatinis skausmas. Riešo kanalo tunelinis sindromas

Vienas dažnesnių neuropatinių skausmų nėštumo metu yra susijęs su riešo kanalo tuneliniu sindromu (RKTS).

Etiologija

RKTS paplitimas nėščiųjų grupėje svyruoja nuo 2,3 proc. iki 35 proc. [27]. Šis sindromas yra susijęs su hor­moniniais pokyčiais ar audinių edema nėštumo metu [28, 29]. Taip pat įrodytas elektrofiziologinių pokyčių nervų me­dianose poveikis [30].

Gydymas

Gydant su RKTS susijusį skausmą, rekomenduojama koreguoti veiklą, parinkti įtvarus, naktį ir, jei reikia, dieną ranką laikyti neutralioje padėtyje. Reikėtų vengti didelės amplitudės lenkimo per riešą judesių, tempimo, vibracijos poveikio. Tyrimų duomenimis, rekomendavus ir parinkus tinkamus įtvarus nakčiai, skausmas sumažėja per apytiksliai 2 savaites [31]. Gerų rezultatų pasiekiama skiriant kinezi­terapines procedūras ir NVNU. Jei RKTS simptomai neiš­nyksta, skirtini edemą mažinantys preparatai. Apie 80 proc. pacientų skausmas sumažėja taikant steroidų injekcijas. Re­tais atvejais prireikia chirurginės dekompresijos.

Prognozė

Daugeliu atvejų RKTS simptomai išnyksta po gimdy­mo, tačiau, vieno tyrimo duomenimis, net ir sumažėjus ne­maloniems simptomams, nervinio impulso plitimas n. me­dianus skaidulomis gali būti sulėtėjęs ir praėjus metams po gimdymo [32].

Neuropatinis skausmas: parestezinė meralgija

Etiologija

Parestezinė meralgija yra sensorinė mononeuropatija, susijusi su šoninio šlaunies odos nervo pažeidimu. Jei šo­ninis šlaunies odos nervas yra spaudžiamas, nerviniai im­pulsai plinta tempiamuoju plačiosios fascijos raumeniu ties kirkšnies raiščiu. Kliniškai parestezinė meralgija pasireiš­kia netikėtai prasidėjusiu skausmingu deginimu šlaunies šoniniame paviršiuje. Pacientei diskomfortą kelia miego­jimas ant šono, ilgas sėdėjimas arba stovėjimas. Ištyrimo metu neretai nustatoma juosmeninės stuburo dalies lordozė ir jutimų šlaunies šoniniame paviršiuje sutrikimas. Motori­nė funkcija ir refleksai įprastai yra nesutrikę.

 

Gydymas

Paprastai parestezinės meralgijos gydyti nereikia. Po gimdymo varginantys simptomai praeina savaime. Jei skausmas yra labai stiprus, galima rekomenduoti tempimo pratimus, skirtinos vietinės steroidų ir anestetikų injekcijos, šoninio šlaunies odos nervo blokada [27].

Dubens ir pilvo skausmas

Su nėštumu susijusio dubens skausmo etiologija

Viena dažniausių su nėštumu susijusio dubens skausmo priežasčių yra dėl padidėjusios hormonų relaksino ir estro­genų koncentracijos palaisvėję dubens juostos raumenys ir pakitusi sąnarinių judesių amplitudė [5, 33]. Mokslininkai nustatė, kad yra akivaizdi koreliacija tarp relaksino kon­centracijos nėštumo metu ir dubens skausmo intensyvumo.

Dėl padidėjusios relaksino koncentracijos kraujyje gak­tikaulio kremzlių plėtimasis ryškiausiai stebimas 10–12 nėš­tumo savaitę [5]. Daugelis nėščiųjų tuo metu jaučia vieno­kio ar kitokio intensyvumo skausmą, kurį gali padidinti fi­zinis krūvis ar mechaninis poveikis. Su nėštumu susijusio dubens skausmo rizikos veiksniai yra sunkus fizinis dar­bas, anamnezėje patirtas apatinės nugaros dalies skausmas, ankstesnių nėštumų metu jaustas dubens skausmas, buvusi dubens trauma [33].

Gydymas

Pirmiausia reikėtų pradėti nuo pacienčių mokymo: suteikti informaciją apie patologijos esmę, paaiškinti apie ergonomiką, nurodyti, kurių fizinių pratimų reikėtų vengti, o kurie kaip tik gali padėti numalšinti skausmą. Rekomenduojama vengti situacijų, kai svoris netolygiai paskirstomas ant klubų ir / ar kojų.

Geras terapinis efektas gaunamas ir taikant nefarmako­loginius metodus. Rekomenduojamas masažas, vandens te­rapija, akupunktūra, mankšta [32]. Dubens diržai taip pat gali padėti sumažinti skausmą, tačiau juos reikėtų dėvėti tik trumpą laiko tarpą [33]. Jei nemedikamentinėmis priemonėmis nepavyksta efek­tyviai numalšinti skausmo, skiriami medikamentai. Pirmo pasirinkimo vaistas yra acetaminofenas. Esant labai stipriam skausmui, skirtini ir NVNU, tačiau jų reikėtų vengti skirti trečiajame nėštumo trimestre.

Prognozė

Su nėštumu susijęs dubens skausmas daugeliu atvejų praeina po gimdymo, tačiau, vieno tyrimo duomenimis, apie 8,5 proc. moterų šį skausmą gali jausti ir praėjus 2 metams po gimdymo [36].

Pilvo odos nervų suspaudimo sindromas

Etiologija

Vienas skausmo šaltinių nėštumo metu gali būti spau­džiami pilvo sienos nervai. Dažniausiai diagnozuojamas priekinio pilvo odos nervo suspaudimo sindromas. Jam būdingas skausmas dažniausiai jaučiamas ties bamba [37].

Gydymas

Literatūros duomenimis, tiek diagnostikos, tiek gydymo tikslais atliekama blokada ultragarsu. Kurioje vietoje atlikti blokadą, priklauso nuo skausmo lokalizacijos.

Prognozė

Įprastais atvejais efektyviai numalšinti skausmą pakan­ka vienos blokados ultragarsu [38, 39]. Labai gerų rezulta­tų pasiekiama tais atvejais, kai taikomi tempimo pratimai ir blokada ultragarsu.

Tarpšonkaulinė neuralgija

Etiologija

Dažniausios tarpšonkaulinės neuralgijos priežastys yra pa­kitimai nugaros smegenyse, nervų kamiene, nervinėse šakne­lėse ar galūnėlėse. Manoma, kad tarpšonkaulinė neuralgija nėščiosioms dažniausiai išsivysto dėl to, kad besiplečianti gimda mechaniškai užspaudžia apatinį tarpšonkaulinį ner­vą [40]. Kita galima tarpšonkaulinės neuralgijos atsiradi­mo priežastis yra laikysenos pokyčiai, dėl kurių nervų ša­knelės yra dirginamos beveik visą nėštumą [41]. Kai kuriais atvejais tarpšonkaulinė neuralgija pasireiškia su radikulito simptomais [42]. Pacientės neretai skausmą apibūdina kaip deginantį, jis dažniau jaučiamas nėštumo pabaigoje, gana dažnai skausmą provokuoja kosulys.

Valdymas

Literatūros duomenimis, efektyviausiai nėščiųjų tarp­šonkaulinė neuralgija gali būti gydoma skiriant vietiškai veikiančius lidokaino pleistrus ar kremus, atliekant tarp­šonkaulinių nervų blokadas ir / ar epidurines steroidų in­jekcijas [42].

Prognozė

Skausmas paprastai sumažėja po gimdymo, t. y. tuo­met, kai nervai ir jų šaknelės nebespaudžiamos padidėju­sio slėgio [42].

Apibendrinimas

Dėl įvairių fiziologinių ir nefiziologinių priežasčių ne­maža dalis nėščiųjų jaučia įvairaus stiprumo skausmą. Ka­dangi nėščiųjų skausmo gydymo galimybės yra gana ribo­tos, gydytojams akušeriams ginekologams, kitų sričių spe­cialistams iškyla nemažai sunkumų, siekiant pagerinti nėš­čiosios savijautą, sumažinti nemalonius pojūčius. Šiame straipsnyje pateikta informacija apie dažniausius nėštumo metu pasireiškiančius skausminius sindromus tu­rėtų būti naudinga tiek nustatant skausmo priežastis, tiek skiriant geriausią ir saugiausią gydymą.

Žurnalo INTERNISTAS priedas SKAUSMO MEDICINOS AKTUALIJOS, 2017m.Nr.1