+2
-0
+2
Olimpiečiams dažnai nustatoma širdies ir kraujagyslių ligų patologija

Neseniai atliktas medicininės atrankos tyrimas atskleidė pritrenkiantį dalyką: ištyrus daugiau kaip 2000 žinomų aukščiausio lygio sportininkų, paaiškėjo, kad daugelis jų turi širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų. Apie tai paskelbta 2015 m. gegužės 15 dieną Lisabonoje vykusiame didžiausiame pasaulyje prevencinės kardiologijos renginyje EuroPRevent 2015, kurį rengia Europos kardiologų draugijos Europos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir reabilitacijos asociacija. Tyrimas parodė, kad netgi paties aukščiausio fizinio pasirengimo sportininkai, vasaros ir žiemos olimpinių žaidynių kandidatai, gali turėti gyvybei pavojingų širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimų, keliančių didelę grėsmę jų sveikatai.

Italijos Olimpinio komiteto Sporto medicinos ir mokslo instituto mokslininkas dr. Paulo Emilio Adami sako, kad netgi olimpinėse žaidynėse dalyvaujantys sportininkai, žavintys savo laimėjimais ir sportiniu meistriškumu, stebėtinai dažnai turi rimtų, net gyvybei grėsmingų širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų.

Nuostabą sukėlęs tyrimas

Šiame tyrime buvo įvertinta 2354 aukščiausio lygio sportininkų (1435 vyrų ir 919 moterų; amžiaus vidurkis 27,6 m.) širdies ir kraujagyslių sistemos būklė. Sportininkų, dalyvavusių 31 skirtingų vasaros ir 15 žiemos sporto šakų pasirodymuose, sveikatos vertinimas apėmė 2002–2014 m. laikotarpį. Medicininę atranką sudarė: fizinis būklės patikrinimas, 12 derivacijų elektrokardiografija, krūvio elektrokardiografija, echokardiografija, prireikus, ankstesnei diagnozei pagrįsti kai kuriems sportininkams buvo atliekama 24 valandų EKG stebėsena (Holterio monitoringas). Tyrimo autoriai liko didžiai nustebę, paaiškėjus, kad iš 2354 patikroje dalyvavusių sportininkų 171 (7,3 proc.) buvo nustatyta kokių nors širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimų – struktūrinių ar elektrofiziologinių (sukeliančių aritmiją). Šešiems iš 171 sportininko nustatyta gyvybei pavojingų pakitimų, tiems sportininkams nebuvo leista dalyvauti atrankoje. Tarp diagnozuotų patologijų buvo išeminė širdies liga, hipertrofinė kardiomiopatija, kuri yra viena dažniausių staigiosios mirties priežasčių.

Laikinai nuo atrankos buvo nušalinti 24 sportininkai, bet galiausiai jiems buvo leista dalyvauti olimpinėse žaidynėse atidžiai prižiūrint gydytojams. Komentuodamas tyrimo rezultatus, dr. Adami sako: „Iš tiesų kelia nuostabą tai, kad olimpiadoje besirengiantys dalyvauti sportininkai, kuriuos visi mano esant sveikiausius iš visų, gali turėti netgi labai rimtų sveikatos sutrikimų. Vis dėlto tai nesutrukdė jiems pasiekti olimpiados vertų sportinių aukštumų. Šių sportininkų sveikatos sutrikimai anksčiau nebuvo pastebėti galbūt dėl nepakankamai atidaus ir nuodugnaus tikrinimo.

„Suprantama, mūsų tyrimo rezultatai nereiškia, kad aukščiausios klasės sportininkai yra nepakankamai sveiki. Kita vertus, akivaizdu, kad profesionalių atletų sveikata turėtų būti tikrinama nuodugniau nei bendrosios populiacijos atstovų, nes elitinių sportininkų širdies ir kraujagyslių sistemai tenka labai intensyvūs krūviai daugelį valandų trunkančiose treniruotėse ir varžybose“, – sako dr. Adami.

Tyrėjų nuomone, kiekvienas žmogus, nusprendęs dalyvauti profesionaliose sporto varžybose, turėtų nuodugniai pasitikrinti sveikatą. Tai padėtų išaiškinti galimą širdies ir kraujagyslių sistemos patologiją ir užtikrinti varžybų saugumą. Mėgėjiškų varžybų dalyvių sveikatos tikrinimai priklauso nuo konkrečios sporto šakos ir varžybų metu patiriamo krūvio. Prieš sporto varžybas rekomenduojama apsilankyti pas sporto medicinos arba bendrosios praktikos gydytoją, ypač, jei yra kokių nors sveikatos sutrikimų ar mažai judama gyvenime.

Medicininių atrankų efektyvumo svarba

Vis dėlto sportininkų tinkamumo varžyboms medicininių atrankų efektyvumas specialistų vertinamas prieštaringai. Kol kas mažoka patikimų įrodymų, kad tokios medicininių atrankų programos padeda išaiškinti visus didesnės širdies ir kraujagyslių sistemos rizikos asmenis. Vieno tyrimo duomenimis, net 800 atrankoje dalyvavusių sportininkų, kuriems nustatyta staigiosios mirties rizika, buvo rekomenduota nutraukti sportinę karjerą.

Daugiausia sportininkų medicininių atrankų patirties yra sukaupę Italijos specialistai, nes šioje šalyje nuo 1982 metų visi sportuojantys paaugliai ir suaugusieji dalyvauja sveikatos patikrų programoje. Ir tai duoda teigiamų rezultatų. Antai Veneto regione metinis sportininkų staigiosios širdinės mirties dažnumas per daugiau nei du dešimtmečius sumažėjo 89 procentais (nuo 3,6/100 tūkst. asmenų–metų 1979–1980 m. iki 0,4/100 tūkst. asmenų–metų 2003–2004 m.), o patikrose nedalyvaujančioje bendrojoje populiacijoje šis rodiklis išliko nepakitęs. Dabar nė vienas Italijos pilietis negali dalyvauti sporto varžybose, jei neturi patvirtinimo, kad jo širdies ir kraujagyslių sistema yra sveika.

Šaltinis: „Lietuvos gydytojo žurnalas”