Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė Europos moterų ir vyrų mirties priežastis. Dėl šių ligų 53 Pasaulio sveikatos organizacijose Europos regiono šalyse miršta 4,35 mln., o Europos Sąjungos šalyse – 1,9 mln. žmonių. Kas antras Europos regiono pilietis miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų – nuo jų miršta daugiau žmonių nei nuo visų vėžio formų kartu paėmus. Kas lemia tokį didelį mirtingumą? Svarbiausi širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas, netaisyklinga mityba, kai valgoma daug riebaus, sūraus bei aštraus maisto. Įtakos turi ir cukrinis diabetas, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, emocinė įtampa, paveldėjimas. Visa tai skatina vystytis lėtinę arterijų ligą – aterosklerozę.
Terminas „aterosklerozė“ yra kilęs iš graikų kilmės žodžio atherosclerosis: ather – košelė ir sclero – kietas. Aterosklerozė yra lėtinė arterijų sienelių liga, kuri skatina aterosklerozinių plokštelių (mediciniškai vadinamų ateromomis) susidarymą. Jos susidaro vidiniame arterijos sluoksnyje iš riebalų, cholesterolio, ląstelių apykaitos atliekų, kalcio ir kitų medžiagų. Liaudiškai aterosklerozė vadinama „kraujagyslių kalkėjimu“. Ateroskleroziniai pokyčiai arterijose atsiranda dar jaunystėje, o bėgant metams progresuoja. Jau dvidešimtmečiams randami pakitimai arterijų sienelėse (17 proc.), o net 70 proc. keturiasdešimtmečių kraujagyslės yra jau pakitusios. Išsivysčiusiose Vakarų šalyse daugiau kaip 50 proc. mirčių sudaro ligos, kurias sukelia aterosklerozė.
Kaip išsivysto aterosklerozė
Arterijos sienelė susideda iš trijų sluoksnių: išorinio, vidurinio ir vidinio. Kai padidėja riebalų, ypač cholesterolio kiekis kraujyje ar veikiant cigarečių dūmų medžiagoms, padidėjus kraujo spaudimui ir veikiant kitiems rizikos veiksniams, yra sužalojamas vidinis arterijos sluoksnis ir susiformuoja aterosklerozinė plokštelė. Toje vietoje kaupiasi riebalai ir kalcis, todėl susidariusios aterosklerozinės plokštelės sukietėja. Vėliau pažeidimas didėja ir vis labiau siaurina arteriją ir trukdo tekėti kraujui. Vidinis arterijos sluoksnis labai išplonėja ir išsigaubia į kraujagyslės spindį. Tokios plokštelės gali plyšti, plyšimo vietoje formuojasi trombas, kuris gali užkimšti kraujagyslę arba atitrūkti ir nukeliauti į kitas kraujagysles, taip sukeldamas miokardo infarktą, galvos smegenų insultą, užkimšti inkstų ar žarnyno kraujagysles.
Veiksniai, skatinantys vystytis aterosklerozę
Aterosklerozė vystosi žmogui senstant, tačiau yra tam tikri rizikos veiksniai, kurie sukelia ar spartina jos vystymąsi:
- Rūkymas. Rūkant toksinės medžiagos pažeidžia arterijų sienelę.
- Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas.
- Nekoreguotas cukrinis diabetas, kuriuo sergant kraujyje yra per didelė gliukozės koncentracija (hiperglikemija), galinti pažeisti arterijas.
- Padidėjusi bendrojo cholesterolio, ypač mažo tankio lipoproteinų – „blogojo“ cholesterolio ir sumažėjusi didelio tankio lipoproteinų – „gerojo“ cholesterolio koncentracija kraujyje.
- Antsvoris ir mažas fizinis aktyvumas.
- Geriamieji kontraceptikai.
- Vyriškoji lytis. Manoma, kad moteriškieji hormonai estrogenai apsaugo kraujagyslių sienelę. Tačiau po menopauzės, kai organizmas nebegamina estrogenų, moterys pradeda sparčiai vytis vyrus sergamumu ateroskleroze.
- Paveldimumas. Dažniausiai greta paveldimumo būna bent keli anksčiau minėti rizikos veiksniai.
Kaip pasireiškia aterosklerozė
Aterosklerozė pavojinga tuo, kad ligos pradžioje žmogus dažniausiai niekuo nesiskundžia ir nejaučia jokių ligos požymių. Daug metų aterosklerozinė plokštelė auga, nesukeldama jokių požymių. Ji pasireiškia netikėtai, paprastai tada, kai yra jau gerokai įsisenėjusi, o arterijų spindis jau būna susiaurėjęs 50 proc. ir daugiau. Dėl to organai per mažai aprūpinami krauju, vystosi šių organų išemija. Kai kuriems žmonėms simptomai pasireiškia tik visiškai užsikimšus kraujagyslės spindžiui, kada ištinka miokardo infarktas arba insultas. Taigi simptomai priklauso nuo arterijos pažeidimo laipsnio ir nuo to, kuri kūno dalis ar organas nepakankamai aprūpinami krauju:
- Jei pažeistos širdies kraujagyslės, susergama išemine širdies liga. Dažniausiai ji pasireiškia krūtinės angina – staigiu trumpalaikiu maudžiančio pobūdžio skausmu už krūtinkaulio ir kairėje krūtinės pusėje, plintančiu į kairę ranką, kaklą, kuri gali praeiti pavartojus vaistų. Progresuojant ligai gali trikti širdies ritmas, o visiškai sutrikus kraujotakai, kai aterosklerozinė plokštelė pilnai užkemša kraujagyslės spindį, ištinka miokardo infarktas. Tada skausmas už krūtinkaulio užsitęsia, būna labai stiprus, nepraeina pavartojus nitroglicerino.
- Esant galvos smegenų kraujagyslių pažeidimui, gali ištikti praeinantis smegenų išemijos priepuolis ar insultas, kuris pasireiškia kūno dalies aptirpimu, silpnumu (iki visiško paralyžiaus), regėjimo, kalbos, rijimo, pusiausvyros sutrikimu, galvos svaigimu, trumpalaikiu sąmonės praradimu.
- Jei pažeistos kojų raumenis maitinančios arterijos, susergama periferinių arterijų liga. Dažnai pastaroji liga pasireiškia protarpiniu šlubumu – fizinio krūvio metu atsirandančiu šlaunų ar blauzdos raumenų skausmu, praeinančiu sustojus ir pailsėjus. Progresuojant aterosklerozei gali išsivystyti arterijų trombozė, kai susidaręs krešulys visiškai užkemša spindį. Pažeista galūnė tampa labai skausminga, nejudri, pabąla, aptirpsta. Užsitęsus kraujotakos sutrikimui ir laiku nesuteikus pagalbos, vystosi galūnės gangrena.
- Inkstų arterijų aterosklerozė dažniausiai pasireiškia gydymui vaistais atspariu staiga ir smarkiai padidėjusiu kraujospūdžiu – inkstine arterine hipertenzija.
- Esant žarnyno arterijų aterosklerozei būdingi 20–30 min. po valgio atsirandantys pilvo skausmai, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas. Išsivysčius pažeistos žarnyno kraujagyslės trombozei ištinka žarnyno infarktas – atsiranda staigus aštrus pilvo skausmas, didelis silpnumas, vėmimas, tuštinimasis krauju.
Visos minėtos būklės yra labai rimtos, kurioms atsiradus būtina kreiptis į gydytoją.
Ar yra veiksmingų gydymo būdų
Aterosklerozė – negrįžtamas procesas, todėl taikomas kompleksinis gydymas tik sustabdo jos tolesnį progresavimą:
· nemedikamentinis – gyvensenos korekcija;
· medikamentinis gretutinių ligų gydymas – reguliuojant kraujo spaudimą, krešėjimą, cukraus, riebalų kiekį kraujyje;
· chirurginis gydymas – operacijos metu kraujotaka atkuriama pašalinus pažeistą kraujagyslės dalį.
Profilaktikos ir gydymo priemonės glaudžiai tarpusavyje susijusios. Norint išvengti (ar bent jau sulėtinti) aterosklerozės vystymąsi ir pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę, pirmiausia būtina šalinti keičiamuosius rizikos veiksnius:
- Antsvorio gydymas. Visiems turintiems antsvorio žmonėms rekomenduojama siekti normalaus kūno svorio. Ar turite antsvorio, paaiškės apskaičiuojant KMI (kūno masės indeksą) pagal formulę: KMI = kūno masė (kg) / ūgis (m2). Normalus svoris, kai kūno masės indeksas 19–25.
- Fizinio krūvio didinimas. Reikalinga reguliari fizinė veikla. Geriausių rezultatų pasiekiama sportuojant reguliariai po pusvalandį 3–4 kartus per savaitę. Fizinį aktyvumą reikia didinti laipsniškai. Reikėtų pradėti nuo komfortabilaus lygio ir pamažu didinti trukmę bei intensyvumą.
- Subalansuota mityba. Ypač svarbu mažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Reikia tinkamai maitintis, atsisakyti daug cholesterolio turinčių maisto produktų. Patariama valgyti daug šviežių daržovių, vaisių, rupių miltų ir nemaltų grūdų duonos gaminių, javainių, ryžių, ankštinių, makaronų, neriebių pieno produktų, liesos mėsos, paukštienos be odelės, žuvies. Maistą virti ar troškinti be riebalų arba gaminti garuose. Sviestą ir sūrį keisti augalinių riebalų pagrindu pagamintais produktais.
- Nerūkyti. Tabako dūmuose esantis nikotinas sutraukia periferines kraujagysles, dažnina pulsą ir didina arterinį kraujo spaudimą, dėl to padidėja pavojus susirgti ateroskleroze. Metus rūkyti greitai pagerėja savijauta, mažėja tikimybė susirgti ateroskleroze ir kitomis ligomis. Mesti rūkyti verta bet kuriuo amžiaus laikotarpiu. Net metus gana vėlyvame amžiuje pailgėja gyvenimo trukmė.
- Efektyviai koreguoti arterinę hipertenziją ir gliukozės kiekį kraujyje sergant cukriniu diabetu.
Omega-3 riebalų rūgščių poveikis širdies ir kraujagyslių ligoms
Kai kurių šalių gyventojai, pavyzdžiui, eskimai ir japonai šia liga serga kur kas rečiau, nes vartoja daug žuvies, kurioje yra omega-3 riebalų rūgščių. Omega-3 riebalų rūgštys nesigamina žmogaus organizme ir turi būti gaunamos su maistu.Žuvų taukai – svarbiausias polinesočiųjų riebalų rūgščių šaltinis. Juose yra ypatingų polinesočiųjų omega-3 riebalų rūgščių – dokozaheksaeno (DHR) ir eikozapentaeno (EPR) bei vitaminų A ir D.
Klinikinių tyrimų duomenimis, taip pat įrodytas apsauginis omega-3 riebalų rūgščių poveikis širdžiai ir kraujagyslėms.
Nustatyta, kad omega-3 riebalų rūgščių grupei priklausančios dokozaheksaeno bei eikozapentaeno rūgštys:
· gerina autonominės nervų sistemos funkcijas;
· slopina trombocitų agregaciją;
· pasižymi vazodilatacinėmis savybėmis;
· turi poveikį aritmijų mažinimui;
· mažina arterinį kraujo spaudimą;
· slopina uždegimą;
· gerina endotelio funkcijas;
· stabilizuoja krešulį;
· mažina aterosklerozės vystymąsi;
· mažina laisvų riebalų rūgščių ir trigliceridų koncentraciją;
· reguliuoja adiponektino sintezę;
· mažina kolageno sankaupų/nuosėdų susidarymą.
2008 m. atliktų trijų klinikinių tyrimų duomenimis, kuriuose dalyvavo 32 tūkst. pacientų, nustatyta, kad vartojusiems omega-3 riebalų rūgščių (didinant jų kiekį ar vartojant žuvų taukų papildus) širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų tikimybė sumažėjo nuo 19 iki 45 proc. Remiantis šių tyrimų duomenimis, rekomenduojama didinti tiek eikozapentaeno, tiek dokozaheksaeno rūgšties kiekį maiste, ypač turintiems širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių asmenims. Sergant šiomis ligomis suvartojamų omega-3 riebalų rūgščių kiekis turėtų būti apie 1 g/d., o nesergantiems – 500 mg/d. Pacientams, kuriems nustatyta hipertrigliceridemija, 3‒4 g/d. dokozaheksaeno ir eikozapentaeno rūgšties trigliceridų kiekį sumažina 20‒50 proc. Kompleksinis gydymas omega-3 riebalų rūgštimis ir statinais yra saugesnis ir efektyvesnis būdas sumažinti lipidų kiekį kraujyje bei pagerinti širdies ir kraujagyslių ligų prognozę nei gydymas vien statinais.
Atsitiktinių imčių klinikiniame tyrime DART (angl. diet and reinfarction trial) dalyvavo 2 033 pacientai, sirgę miokardo infarktu. Jiems buvo rekomenduota dieta, koreguojant tris veiksnius: mažinant suvartojamų riebalų kiekį, didinant polinesočiųjų ir sočiųjų riebalų rūgščių santykį, didinant žuvies, grūdinių kultūrų kiekį maiste. Mirštamumas tarp pacientų, kurie ėmė vartoti daugiau žuvies, per 2 metus sumažėjo 29 proc.
Omega-3 riebalų rūgščių dozavimas
o Be gydytojo priežiūros rekomenduojama suvartoti iki 3 g/d. omega-3 riebalų rūgščių, nes, didinant jų dozę, didėja kraujavimo rizika dėl arachidono rūšties metabolizmo slopinimo.
o Sveikiems asmenims, nesirgusiems širdies ir kraujagyslių ligomis, Amerikos širdies asociacija rekomenduoja valgyti žuvies ne mažiau kaip du kartus per savaitę. Didžiausias eikozapentaeno ir dokozaheksaeno rūgšties kiekis natūraliai randamas riebiose jūrinėse žuvyse – skumbrėse, lašišose, otuose, sardinėse, silkėse.
o Pacientams, kuriems nustatyta širdies ir kraujagyslių liga, rekomenduojama suvartoti 1000 mg/d. eikozapentaeno ir dokozaheksaeno rūgšties. Efektas pastebimas po dviejų trijų savaičių.
o Yra mokslinių tyrimų, įrodančių, jog vartojant po 1–2 gramus per dieną omega-3 riebalų rūgščių, mažėja ne tik išeminės širdies ligos, bet ir insulto rizika.
„Möller’s“ rekomendacija – 1000 mg omega-3 per parą
Vertingiausios iš omega-3 riebalų rūgščių žmogaus organizmui yra žuvinės kilmės eikozapentaeno (EPR) ir dokozaheksaeno (DHR) rūgštys. Todėl verta atkreipti dėmesį į šių riebalų rūgščių koncentraciją produktuose. Norvegijos sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja kasdien suvartoti 1000–2000 miligramų omega-3. Mokslinių tyrimų duomenimis, 1000 miligramų žuvinės kilmės omega-3 užtikrina teigiamą poveikį sveikatai. Arbatiniame šaukštelyje (5 ml) „Möller’s“ skystų žuvų taukų yra 1200 miligramų žuvinės kilmės omega-3. Todėl garantuojama, kad „Möller’s“ skysti žuvų taukai suteiks viską, kas yra rekomenduojama Norvegijos sveikatos priežiūros specialistų ir yra įrodyta mokslo.
Dabar Lietuvos vaistinėse galima įsigyti naujausią Möller’s produktą – skystus žuvų taukus Möller’s Omega-3 Premium. Šis preparatas žuvų taukų produktų portfelyje yra išskirtinis. Dėl itin didelės omega-3 koncentracijos lygių produktų sunku rasti – viename arbatiniame šaukštelyje yra ypač daug – net 1780 mg – vertingųjų omega-3 riebalų rūgščių!
Žurnalas Farmacija ir laikas