Įvadas
Neabejojama, kad didelis kraujo spaudimas padidina kardiovaskulinį sergamumą ir miršta-mumą. Hipertenzija pažeidžia organus taikinius vėlyvose stadijose – negrįžtamai. Veiksmingas hipertenzijos gydymas gali pailginti gyvenimo trukmę, apsaugoti nuo širdies nepakankamumo ir nefrosklerozės progresavimo ar jį sulėtinti bei sumažinti koronarinių įvykių ir insultų dažnį. Skirtingų klasių vaistai nuo hipertenzijos pa-sižymi nevienodomis organus apsaugančiomis savybėmis. Gerai yra įrodytas angiotenzino II poveikį blokuojančių vaistų (AKF inhibitorių ir angiotenzino receptorių blokatorių) organų taikinių pažeidimo mažinamasis poveikis. Da-bartinės hipertenzijos gydymo gairės pabrėžia kraujo spaudimo mažinimo svarbą visiems hipertenzija sergantiems pacientams ir nurodo, kad cukriniu diabetu sergantiems ar organų taikinių pažeidimų turintiems pacientams tam tikrų grupių vaistai nuo hipertenzijos gali būti naudingesni už kitus.
Angiotenzino II receptorių blokatoriai (sar-tanai) – veiksminga vaistų nuo hipertenzijos klasė. Daugelyje tyrimų įrodytas jų stiprus kraujo spaudimo mažinamasis poveikis. Be to, vis daugėja tyrimų, rodančių, kad sartanai mažina organų taikinių pažeidimą. Dideliais tyrimais įrodyta sartanų nauda pacientams, turintiems kardiovaskulinių įvykių riziką didinančių veiks-nių, kaip antai: cukrinis diabetas, kairiojo skilvelio hipertrofija ir mikroalbuminurija. Tyrimuose nustatyta, kad kardioprotekcinis sartanų poveikis pasireiškia nepriklausomai nuo kraujo spaudimo sumažėjimo.

Olmesartanas – veiksmingas kraujospūdį mažinantis vaistas

Olmesartanas veiksmingai mažina kraujo spaudimą ir yra gerai toleruojamas. Jo kraujo spaudimo mažinamasis poveikis tirtas dau-gelyje tyrimų. Nustatyta, kad skiriant 20 mg olmesartano po 8 savaičių gydymo diastolinis kraujo spaudimas sumažėjo vidutiniškai 13,47 mmHg, o sistolinis – 16,94 mmHg. Diastolinį kraujo spaudimą < 90 mmHg pavyko pasiekti 70 proc. pacientų, o sistolinį kraujo spaudimą < 140 mmHg – 45% pacientų. 20 mg olmesartano užtikrina AKS kontrolę 24 valandas per parą. Tai ypač svarbu rytinėmis valandomis, kai kardiovaskulinių įvykių rizika yra didžiausia. Maksimalus olmesartano kraujospūdžio maži-namasis poveikis praktiškai pasiekiamas po 2 gydymo savaičių. Taigi olmesartanas padeda veiksmingai kontroliuoti AKS, nereikia ilgo vaisto dozės titravimo laikotarpio, dažnai lankytis pas gydytoją.

Pleotropinis olmesartano poveikis

1 pav. Patofiziologiniai angiotenzino II poveikiai.

Oparil ir kt. palyginamajame 8 savaičių truk-mės dvigubai aklame tyrime lygintas 20 mg/d. skiriamo olmesartano ir kitų angiotenzino re-ceptorių blokatorių (50 mg/d. losartano, 80 mg/d. valsartano ir 150 mg/d. irbesartano) kraujos-pūdžio mažinamasis poveikis. Visų vaistų skirta 1 k./d. Po 8 gydymo savaičių olmesartanas sta-tistiškai reikšmingai labiau sumažino diastolinį kraujo spaudimą nei losartanas, irbesartanas ar valsartanas. Olmesartanas taip pat veiksmingiau nei losartanas ir valsartanas mažino naktinį sistolinį AKS.
20 mg/d. olmesartano kraujospūdžio maži-namasis veiksmingumas taip pat palygintas ir su 8 mg/d. kandesartano poveikiu. Tyrime da-lyvavo 643 pacientai, kurių diastolinis AKS buvo 100–120 mmHg, o sistolinis – >150 mmHg. Olmesartanas statistiškai reikšmingai labiau sumažino vidutinį dienos diastolinį AKS po 1, 2 ir 8 savaičių, palyginti su kandesartanu.
Taigi tyrimais įrodyta, kad olmesartanas yra vienas efektyviausiai kraujo spaudimą maži-nančių sartanų.

Pleotropinis sartanų poveikis

Vaisto nuo hipertenzijos veiksmingumą le-mia ne tik jo kraujo spaudimo mažinamasis po-veikis, bet ir pastaruoju metu neretai minimas netiesioginis naudingas (pleotropinis) atskirų preparatų poveikis. Toks yra ir organų apsaugo-masis poveikis, nes žinoma, kad organų taikinių pažeidimas, ypač širdies ir inkstų, padidina pir-mine arterine hipertenzija sergančių pacientų sergamumą ir mirštamumą. Pažeidžiant orga-nus taikinius svarbus vaidmuo tenka renino ir angiotenzino sistemai. Angiotenzinas II skatina aterotrombozę, sukelia uždegiminį ir metabolinį atsaką, o tai pasunkina kraujagyslinę, širdies ar inkstų patologiją. Patofiziologinis angiotenzino II poveikis, pažeidžiantis širdies ir kraujagyslių sistemą, pavaizduotas 1 pav. Tiek endokrininis, tiek parakrininis angiotenzino II poveikis, įskai-tant vazokonstrikciją, padidėjusią trombozės riziką, kraujagyslių lygiųjų raumenų augimą ir hipertrofiją, fibrozę, remodeliaciją bei kitų hormo-ninių mediatorių stimuliavimą, yra svarbus kar-diovaskulinio ir inkstų pažeidimo mechanizmas. Įrodyta, kad renino ir angiotenzino sistemos blokavimas sumažina kardiovaskulinių įvykių daž-nį sergant hipertenzija, 2 tipo cukriniu diabetu, insultu, inkstų ligomis, širdies nepakankamumu, ūminiu miokardo infarktu ir koronarine širdies liga, esant kairiojo skilvelio disfunkcijai. Pirmieji tvirti įrodymai, kad sartanai mažina kardiovaskulinę riziką nepriklausomai nuo kraujo spaudimo su-mažėjimo, gauti LIFE tyrime. Pastaruoju metu duomenų apie pleotropinį sartanų poveikį vis daugėja.


Tesinys kitame numeryje
Parengė gyd. E. Rinkūnienė