+2
-0
+2
Sarkopenija: ar galima išvengti?

Įvadas

Sarkopenija – amžiaus sukeltas raumenų masės ir jėgos sumažėjimas. Terminas kilo iš graikų kalbos – gr. sarx – mėsa, gr. penia – praradimas (Rozenberg IH, 1989). Apie 60 proc. liesosios kūno masės sudaro raume­nys, apie 75 proc. – skersaruožiai raumenys. Jie yra pa­grindinis gliukozės metabolizmo homeostazę palaikantis veiksnys. Skeleto masė pradeda mažėti jau sulaukus vidu­tinio amžiaus dėl hormonų pokyčių ir menkesnio fizinio aktyvumo, alfa motorinių vienetų nugaros smegenyse su­mažėjimo, sumažėjusios raumenų baltymų sintezės. Tuo tarpu riebalų masės daugėja, vyksta riebalų masės regio­ninis persiskirstymas. Kaulų masė mažėja abiem lytims, bet moterims labiau.

Paplitimas, etiologija ir rizikos veiksniai

Sarkopenijos paplitimas įvairus, nes dažnai vartojami skirtingi diagnostiniai apibrėžimai, tiriamos skirtingos vy­resnio amžiaus žmonių grupės (60−70 metų – 5−25 proc., 80 metų ir vyresnių – 11−50 proc.). Tai vienas geriatrinių sindromų, kurio etiologija nėra dar visai aiški. Šis reiški­nys būdingas ne tik žmogui. Sarkopeniją lemia tiek pavel­dimieji, tiek išoriniai veiksniai.

Antrinė sarkopenija diagnozuojama, kai yra viena ar ke­lios priežastys, o liga aiškiai susijusi su:

  • fizinio aktyvumo sumažėjimu (nejudrumas);
  • ligomis (organų nepakankamumas, lėtinės, onkologinės ligos);
  • mityba (nepakankamas baltymų, energijos gavimas dėl malabsorbcijos, virškinimo trakto sutrikimų, medika­mentų sukeltos anoreksijos).

Pirminė sarkopenija nustatoma, kai nerandama kitų priežasčių. Daugumai senų žmonių sarkopenija vertina­ma kaip sukelta kelių veiksnių, todėl negali būti nei pirmi­nė, nei antrinė. Maža gimimo masė (<3,18 kg) yra patikimas sarkope­nijos rizikos veiksnys.

Patogenezė

Svarbiausias sarkopenijos vystymosi mechanizmas yra per maža baltymų sintezė ir / ar raumenų baltymų irimas. Sarkopenijos vystymosi mechanizmai:

  • fizinio aktyvumo stoka;
  • sumažėjęs maisto suvartojimas;
  • neuromuskulinės funkcijos pablogėjimas;
  • endokrininės sistemos sutrikimas;
  • apoptozė;
  • citokinų poveikis (ypač interleukinas-1, interleukinas-6, C reaktyvusis baltymas, alfa-TNF);
  • genetiniai veiksniai (tiriami miostatino, ciliarinio euro­tropinio faktoriaus, vitamino D receptoriaus genai).

Su sarkopenija susiję šie hormonai: testosteronas, au­gimo hormonas, dehidroepiandrosteronas (DHEA), estro­genai, insulinas, prolaktinas, skydliaukės hormonai, kate­cholaminai, gliukokortikoidai. Pirma mažėja raumenų jėga, vėliau – masė. Raumenų masė mažėja po 1–2 proc. kasmet nuo 50 metų (kai kurių autorių nuomone, nuo 30 metų). Raumenų jėga mažėja po 1,5 proc. kasmet nuo 50 metų ir po 3 proc. kasmet nuo 60 metų. Senstant lėtųjų ir greitųjų skaidulų tipų mažėja, bet grei­tųjų mažėja sparčiau, taip pat vyksta raumenų skaidulų atrofi­ja, II tipo skaidulų virtimas I tipo skaidulomis, bendrojo skai­dulų skerspjūvio ploto padidėjimas I tipo skaidulų atžvilgiu. Seno žmogaus skaidulose maksimalus skaidulos sutrumpė­jimo greitis gerokai mažesnis ir tai sumažina raumens galią.

Klinikiniai požymiai

Sarkopenijos stadijos:

  • presarkopenija: maža raumenų masė be mažos raume­nų jėgos ar mažos funkcijos (tiksliai išmatuota raume­nų masė);
  • sarkopenija: maža raumenų masė ir maža raumenų jėga arba maža fizinė funkcija;
  • sunki sarkopenija: maža raumenų masė ir maža raume­nų jėga ir / ar maža fizinė funkcija.

Sarkopenija sukelia šias komplikacijas: sutrikdo judru­mą, padidina griuvimų ir lūžių riziką, pablogina funkcinę būklę, sukelia negalią, priklausomybę nuo kitų asmenų, pa­didina mirtingumą.

Diagnostiniai tyrimai

Europos vyresnio amžiaus žmonių sarkopenijos darbo grupė (angl. The European Working Group on Sarcopenia in Older People – EWGSOP) 2010 metais pasiūlė sarko­penijos diagnostiką.

Sarkopenijos diagnozė nustatoma, kai yra 1 kriterijus ir dar 2 ar 3 papildomi kriterijai:

  • maža raumenų masė;
  • maža raumenų jėga;
  • mažas fizinis pajėgumas.

Raumenų masei įvertinti naudojami šie tyrimai: kompiu­terinė tomografija, magnetinis rezonansinis tyrimas, densi­tometrija*, bioelektrinis impedansas*, kalio kiekis liesajai masei, antropometrija*. Raumenų jėgos įvertinimas: rankų jėgos matavimas*, kelio fleksija / ekstenzija, pikinis iškvėpimo tūris.Fizinio pajėgumo įvertinimas: trumpas fizinio pajėgu­mo testų rinkinys*, įprastinės eisenos greitis*, stok ir eik testas*, atsistojimo nuo kėdės testas.

Sarkopenijos patikra: eisenos greičio matavimas – 4 metrų ėjimo testas. Jei greitis <0,8 m/s – nustatoma sarko­penijos rizika, reikalingi kiti tyrimai. Patikra gali būti tai­koma kaip prognostinis rodiklis neigiamiems klinikiniams įvykiams, net mirtingumui prognozuoti. Skersaruožių raumenų mikrobiopsija atliekama sie­kiant ištirti sarkopenijos morfometrinius rodiklius ir dėl diferencinės diagnostikos. Šiuo metodu galima įvertinti skaidulų ilgį, plotą, sudėtį, pasiskirstymą, raumens fer­mentų aktyvumą.

Nemedikamentinis gydymas, korekcija

Fizinis aktyvumas – tai aerobiniai ir pasipriešinimo pra­timai. Tyrimai parodė, kad 12 savaičių trukmės fizinis ak­tyvumas padidina satelitinių, vadinamųjų snaudžiančiųjų raumenų ląstelių skaičių – padaugėja raumenų skaidulų. Mitybos parama. Skiriama geriamųjų mitybos pa­pildų, pakankamas kiekis baltymų (1,2–1,5 g/kg/d.). Tikslinga vartoti daugiau būtinųjų aminorūgščių (leu­cino, kazeino). Maža vitamino D koncentracija kraujo serume yra susijusi su sarkopenija ir raumenų jėgos su­mažėjimu – tikrinti koncentraciją, skirti vitamino pa­pildų. Trūksta įrodymų, kad omega-3 riebalų rūgščių ir kreatino papildai gali sustabdyti raumenų nykimą. Tie­sa, žinoma, kad kreatino papildai padidina kelio tiesi­mo ir lenkimo jėgą.

Medikamentinis gydymas, korekcija

Anaboliniai steroidai

Atlikti tyrimai parodė, kad tvirtų įrodymų, jog testos­teronas (vienas ar su kalorijų papildais) padidina raumenų masę, nėra. Esama duomenų, kad antinksčių žievinės da­lies hormonas DHEA didina azoto susikaupimą, kūno ir raumenų masę, bet jėgai įtakos neturi, tačiau šis preparatas yra neskirtinų vyresniems žmonėms vaistų sąraše. Anabo­likas nandrolonas, skiriamas parenteraliai, vartojamas sie­kiant sustabdyti ar padidinti raumenų masę vyresniems žmo­nėms, ypač sergantiems AIDS, terminaline lėtine obstruk­cine plaučių liga, inkstų funkcijos nepakankamumo stadi­ja, taip pat liguistiems žmonėms.

Selektyvūs androgenų receptorių moduliatoriai

Selektyvūs androgenų receptorių moduliatoriai neturi nepageidaujamo testosterono poveikio, vartojami sarkope­nijos korekcijai ostarinas per os padidina raumenų masę, apsaugo nuo osteopenijos.

Vaistai, kurie dar tiriami

Nustatyta, kad padidėjęs citokinų lygis mažina raumenų masę, fizinį pajėgumą, todėl siekiama sukurti citokinų inhi­bitorius (anticitokinus). Augimo inhibitorius miostatinas ma­žina raumenų augimą, tiriami miostatino antikūnai, sukur­tas preparatas bimagrumabas. Esama duomenų, kad augimo hormonas pagyvenusiems žmonėms, kurių mityba prasto­ka, palaiko azoto balansą ir padidina vaikščiojimo greitį, bet nėra duomenų, kad padidintų jėgą. Tiriami grelino agonistai.

Profilaktika

Metabolinis sindromas, cukrinis diabetas yra susijęs su sumažėjusia raumenų jėga, didina griuvimų ir šlaunikaulio lūžių riziką, todėl, siekiant išvengti sarkopenijos, būtina šių ligų rizikos veiksnių kontrolė. Nustatyta, kad vitamino D stoka yra susijusi su sarkopenija ir osteopenija, todėl tiks­linga vitamino D koncentracijos patikra ir papildų vartoji­mas sulaukus vyresnio amžiaus. Sisteminė mokslinių darbų analizė parodė, kad smegenų struktūra yra teigiamai susiju­si su raumenų struktūra ir funkcija, todėl svarbi ir demen­cijos sindromo profilaktika.

*Pažymėti tyrimai ir testai naudojami klinikinėje praktikoje.