Socialiniai tinklai: nauda, priklausomybė ir abejonės

Socialiniai tinklai dėl milžiniško jų populiarumo tarp paauglių tapo aktualia ir dažnai nagrinėjama tema. Teigiama, kad jauni asmenys, turintys vienokių ar kitokių charakterio savybių, gali būti didesnėje priklausomybės nuo socialinių tinklų išsivystymo rizikos grupėje. Nevaldomas naudojimasis socialiniais tinklais yra siejamas su funkciniais ir anatominiais organizmo pokyčiais, psichikos sveikatos sutrikimais. Dėl pastarųjų nėra sutariama, ar tai yra tokių socialinių tinklų kaip Facebook besaikio naudojimo priežastis ar padarinys. Siekiant, kad socialiniai tinklai prisidėtų prie jaunų asmenų sveikatos būklės gerinimo, reikalingas atidus tėvų ir gydytojų dėmesys, švietimas.

Įžanga

Lietuvoje kasdien internetu naudojasi 90 proc. 16–29 metų asmenų [1]. Ne paslaptis, kad daugelis vaikų internetą naudoja socialiniams tinklams pasiekti. Socialiniai tinklai apibūdinami kaip tinklapiai ar kompiuterinės programos, kurios leidžia bendrauti ir dalytis informacija internete naudojantis kompiuteriu ar mobiliaisiais telefonais. Vienas žinomiausių socialinių tinklų yra Facebook. 2015 metais socialiniame tinkle Facebook buvo užsiregistravę 130 tūkst. 13–17 metų vaikų iš Lietuvos [2]. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, minėto amžiaus žmonių tuo metu mūsų valstybėje gyveno 156,6 tūkst. [3]. Ką kasdien tiek paauglių veikia socialiniuose tinkluose? Ko jie ten ieško ir ką randa? Ar galima priklausomybė nuo socialinių tinklų? Tarptautinėje ligų klasifikacijoje (Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtasis pataisytas ir papildytas leidimas. Australijos modifikacija – TLK-AM-10) nėra atskiro šį įprotį žyminčio kodo. Nors buvo svarstoma, tačiau Diagnostiniame ir statistiniame psichikos sutrikimų vadove (angl. Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders) interneto ar minėtų tinklų naudojimo sutrikimai nebuvo įtraukti. Šiuo metu vienintelis ten paminėtas elgesio sutrikimas – patologinis lošimas.

Priklausomybės nuo socialinių tinklų paplitimo tiksliai nurodyti negalima. Skirtingi tyrimai pateikia skirtingus skaičius, pavyzdžiui, nuo 4,8 proc. iki 47 proc. koledžų studentų [4]. Tyrėjai aiškinasi žalingų įpročių, susijusių su internetu ir socialiniais tinklais, įtaką tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Ir ją randa. Gerokai mažiau galima rasti straipsnių, kuriuose paaiškinta, kodėl šie tinklai taip paplitę, ko vaikai juose ieško ir ko neranda realiame pasaulyje.

Apklausus 16–64 metų interneto vartotojų, paaiškėjo 10 dažniausių priežasčių, kodėl lankomasi socialiniuose tinkluose [5]:

  • smalsauja, ką veikia draugai;
  • nori sužinoti naujienas ir dabartinius įvykius;
  • praleidžia laisvą laiką;
  • ieško juokingų ar smagių istorijų;
  • apskritai bendrauja su žmonėmis;
  • dalijasi nuotraukomis ar vaizdo įrašais;
  • dalijasi savo nuomone;
  • nori atlikti tyrimą ar rasti norimus pirkti produktus;
  • susipažįsta su naujais žmonėmis.

 

Kaip išsivysto priklausomybė?

Priklausomybė nuo interneto gali būti vertinama pagal liguisto lošimo modelį kaip impulsų kontrolės sutrikimas, kuriame nėra intoksikacijos [6].

Priklausomybę nuo socialinių tinklų atspindi pasireiškę biopsichosocialinio priklausomybės modelio elementai [7]: nuotaikos kaita (nesaikingas socialinių tinklų naudojimas skatina specifinius nuotaikos pokyčius), nuolatinis užimtumas socialiniais tinklais, tolerancija (vis daugiau laiko praleidžiama socialiniuose tinkluose), nutraukimo simptomai (neigiami jausmai ir tokie psichologiniai simptomai kaip irzlumas, nerimas, kai naudojimasis socialiniais tinklais yra apribotas), konfliktai (tarpasmeninės problemos tiesiogiai yra susijusios su socialinių tinklų naudojimu) ir atkrytis (grįžimas prie perdėto socialinių tinklų naudojimo po šio veiksmo nutraukimo).

Bandoma nustatyti, kokiems žmonėms gali grėsti sutrikimai naudojantis socialiniais tinklais. Įvardijamos tiek amžiaus grupės, tiek asmenybės bruožai, kurie gali lemti padidėjusią riziką tapti priklausomiems [8]: paaugliai, studentai, vieniši žmonės, intravertai. Narcisizmas ir priklausomybė nuo socialinio tinklo Facebook yra susiję, tokių būdo bruožų turintiems žmonėms priklausomybės rizika yra gerokai didesnė [9].

Socialinio tinklo Facebook tikrinimas buvo susiję su asmens strategijomis, paremtomis emocijomis ir vengimo stresinėmis situacijomis. Žemas savikontrolės lygis ir nesėkmės buvo socialinio tinklo Facebook aktyvaus naudojimo rizikos veiksnys. Nepakankama savikontrolė ir susitelkimas į neigiamas emocijas buvo tie bruožai, kurie socialinio tinklo Facebook vartotojams galėjo paskatinti išsivystyti priklausomybę [10].

Pastebėta, kad priklausomybė formuojasi priklausomai nuo to, kokiems tikslams naudojami bendravimo tinklai. Paaugliai, kurie įpranta pasikliauti socialiniais tinklais, kad patenkintų pramogų, laiko praleidimo ir informacijos poreikius, dažniausiai buvo tie, kurie turėjo sunkumų riboti interneto naudojimo laiką. Panašiai kaip ir tie, kurie socialinius tinklus naudoja padaryti įspūdį kitiems, įgauti aukštesnį statusą, išbandyti naujus identitetus, išvengti atsakomybių ir pamiršti problemas, buvo tie, kurie laikė save labiau nuskriaustais akademiškai ir socialiai. Tokie bruožai ir įpročiai galėtų būti kaip įspėjamieji ženklai tėvams ir mokytojams, kad paauglys vėliau gali tapti priklausomas nuo interneto. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad per dažnas interneto naudojimas gali būti susijęs su daugeliu aktyvių, iniciatyvių ir tikslingų socialinių tinklų naudojimu socialiniams ir psichologiniams poreikiams patenkinti [11].

 

Lyčių skirtumai

Didesnė dalis mergaičių naudojosi socialiniais tinklais, o berniukai intensyviau žaidė interaktyviuosius žaidimus ir lankėsi suaugusiųjų tinklapiuose [12]. Nustatytos ir šių veiksmų priklausomybės: mergaitės gerokai dažniau negalėjo atsispirti socialiniams tinklams, berniukai – vaizdo žaidimams [13].

Mergaitės dėl veiklos socialiniuose tinkluose labiau jautėsi prislėgtos, o berniukams tai dažniau buvo nerimo dirgiklis [14].

 

Socialinių tinklų nauda

Paaugliai ir jauni suaugusieji iš interneto gali gauti naudos. Pavyzdžiui, gali būti pagerinami asmeniniai, socialiniai ir fiziniai gyvenimo aspektai. Internetas ir socialiniai tinklai suteikia galimybę bendrauti su draugais ir plėsti pažįstamų ratą, pagerinti bendravimo įgūdžius, puoselėti kūrybiškumą ir atvirai diskutuoti. Technologijos yra galingas įrankis mokantis apie sveikatą ir jos priežiūrą. Tyrimai parodė, kad paaugliai, naudojantys mobiliąsias technologijas sveikatai pagerinti, rečiau praleidžia vizitus pas gydytojus ir geriau suvokia savo organizmą [15]. Internetas naudingas palaikant ryšį su tais, kurie jau serga ūminėmis ar lėtinėmis ligomis, o tai gali padėti gauti anoniminį palaikymą ir susidoroti su iškilusiomis problemomis. Populiariausios sveikatos sutrikimų temos internete tarp asmenų iki 17 metų buvo aktyvumo ir dėmesio sutrikimas ir su depresija susiję vaistai [16].

Dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kaip socialiniai tinklai galėtų būti panaudoti terapijai ir sveikimui. Siūloma, kad medicininis personalas, dirbantis su save žalojančiais ar turinčiais psichinės sveikatos sutrikimų jaunais žmonėmis, turėtų dažniau dalyvauti diskusijose apie interneto naudojimą [17].

 

Socialinių tinklų žala

Paaugliams, kurie nesaikingai naudojosi internetu ir socialiniais tinklais, pastebėti psichologiniai, funkciniai ir struktūriniai sutrikimai: dažniau pasireiškė ir nerimo simptomai, funkciniai negalavimai ir dėmesio problemos. Jie dažniau turėjo dėmesio ir aktyvumo sutrikimų simptomų [18]. Paauglystėje priklausomybė nuo interneto yra susijusi su depresija, save žalojančiu elgesiu, miego sutrikimu, padidėjusiu alkoholio ir tabako vartojimu ir nutukimu [19]. Tyrimai parodė, kad socialinių tinklų naudojimas likus 1 val. iki miego sutrumpina miego trukmę, suprastina jo kokybę, o buvimas su šeima – atvirkščiai – miego trukmei įtakos nedaro [20].

Tyrėjai aptiko mikrostruktūrinius pokyčius paauglių, kurie priklausomi nuo interneto, smegenyse, įskaitant pilkosios medžiagos tūrio mažėjimą ir neurotransmiterių pakitimus [21].

Internetinės patyčios (angl. Cyberbullying) – tai agresyvus ir pasikartojantis elgesys, siekiant ką nors įskaudinti ir įtraukti nelygų galių pasiskirstymą per elektroninę mediją [22]. Tyrimuose nurodoma, kad net 20–40 proc. paauglių gali būti internetinių patyčių aukos [23].

Daug dėmesio skiriama socialinių tinklų naudojimui ir savęs vertinimo santykiui. Tačiau rezultatai dvejopi: vienur nustatoma, kad Facebook vartotojai gerokai labiau save vertino nei šiuo socialinių tinkų nesinaudojantys žmonės [24]; kitur nurodoma, kad nei laikas, praleistas Facebook, nei Facebook tikrinimas nebuvo susijęs su savęs vertinimu, neigiamo socialinio vertinimo baime ar socialinio palyginimo. Tačiau nei laikas, praleistas šiame socialiniame tinkle, nei priklausomybės nuo socialinių tinklų simptomai nebuvo susiję su teigiamais socialiniais santykiais [25]. Apibendrinant neįmanoma nustatyti, ar probleminis interneto naudojimas yra susijęs su ankstesniais psichikos sutrikimais ar sukelia naują rinkinį psichinių sutrikimų [18]. Todėl tiek socialiniai tinklai, tiek kita veikla internete gali būti pagalba paaugliui ar vienintelis būdas užsimiršti, o absoliutūs jų draudimai tik pablogintų padėtį.

Būtų sunku paneigti, kad dėl naujųjų technologijų didėjo ne tik sergamumas, bet ir mirtingumas dėl savižudybių, susijusių su internetinėmis patyčiomis ir automobilių įvykiais dėl žinučių rašymo vairuojant [26].

Esama nuomonių, kad probleminis interneto naudojimas tėra šiuolaikinė popkultūros dalis, kuri labai aptarinėjama, bet nieko aiškaus taip ir nenustatoma [27]. Ankstesnėms kartoms nerimą keldavo besaikis televizoriaus žiūrėjimas, roko muzika ar net skaitymas. XVIII amžiaus Anglijoje aistra romanams vertinta taip pat neigiamai, kaip dabartinis pomėgis žaisti vaizdo žaidimus [28].

 

Komorbidiškumas

Mokiniams, kurie yra priklausomi nuo socialinių tinklų, dažniau pasireiškė kitos elgesio priklausomybės (nuo maisto, apsipirkinėjimo), taip pat ir afektiniai sutrikimai (depresija, nerimas, manija) [29].

 

Prevencija

Rekomendacijos, kaip padėti vaikams mažiau laiko praleisti socialiniuose tinkluose:

  • pastebėti ir spręsti jų problemas, psichologinius sutrikimus. Vaikams svarbu bendrauti su tėvais ir globėjais, turėti veiklos realiame pasaulyje. Gydytojams reikėtų pasiteirauti apie interneto naudojimą, šviesti ir skatinti naudoti šias technologijas tikslingai;
  • reikėtų kalbėti apie duomenų ir asmeninio gyvenimo saugumą bei privatumą. Dažniausia vadinamosios virtualiosios tapatybės savižudybės (išsiregistravimo iš socialinio tinklo Facebook) motyvacija buvo asmens duomenų apsauga [30];
  • kad Facebook naudojimas netaptų būdu malšinti įtampą, reikėtų mokytis kitų savęs raminimo ritualų ar mechanizmų. Jei internetinės veiklos buvo tikslingos, probleminis jų naudojimas nepasireiškė. Šios veiklos dažniausiai buvo susijusios su informacijos ir naujienų paieška. Padėtų kuo ankstesnis švietimas apie tai [31].

Apibendrinimas

Socialiniais tinklais naudojasi beveik tiek pat paauglių kiek ir internetu. Tokį paplitimą būtų sunku suvaldyti. Tačiau galime skatinti teigiamą socialinių tinklų naudojimą – jauni asmenys turėtų galimybę sužinoti apie savo sveikatą, galėtų gauti pagalbą ir paramą internetu. Socialinis tinklas Facebook ir kiti panašūs tinklai neturėtų tapti pabėgimo vieta, kurioje slepiamasi nuo realių problemų. Negalima teigti, kad socialiniai tinklai sukelia psichologinių problemų, nes neaišku, ar jos nepasireiškė anksčiau.

Ugnė Paulauskaitė

Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas

 

Literatūra

1. Lietuvos statistikos departamentas. Pasaulinę informacinės visuomenės dieną minint. Bendroji statistika. Prieiga internetu [2018 02 01]: https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?eventId=65701.
2. Prieiga internetu [2018 02 01]: https://www.statista.com/statistics/487319/number-of-facebook-users-in-lithuania-by-age-group/.
3. Lietuvos statistikos departamentas. Metinės spaudos konferencijos 2017 m. pagrindiniai šalies ekonominiai ir socialiniai rodikliai medžiaga. Prieiga internetu [2018 02 01]: https://osp.stat.gov.lt/gyventojai1.
4. Bányai F, Zsila A., Király O, et al. Problematic Social Media Use: Results from a Large-Scale Nationally Representative Adolescent Sample. 2017.
5. Valentine O. Top 10 Reasons for Using Social Media. Prieiga internetu [2018 02 01]: https://blog.globalwebindex.net/chart-of-the-day/social-media/.
6. Strasburger VC, Hogan MJ. Children, adolescents, and the media. Policy Statement. American Academy of Pediatrics. Pediatrics. 2013; 132:958–61.
7. Griffiths MDA. “Components” Model of Addiction within a Biopsychosocial Framework. Journal of Substance Use, 2005; 10(4): 191–197.
8. Bacys T. Paauglių priklausomybė nuo socialinių tinklų internetinėje erdvėje. Jaunimo problemos ir jų įveika. Prieiga internetu [2018 02 01]: http://www.zurnalai.vu.lt/files/journals/180/articles/1390/public/9.pdf
9. Brailovskaia J, Margraf J. Facebook Addiction Disorder (FAD) among German students-A longitudinal approach. Prieiga internetu [2018 02 01]: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/29240823
10. Błachnio A, Przepiorka A. Dysfunction of Self-Regulation and Self-Control in Facebook Addiction. Psychiatr Q. 2016; 87: 493–500.
11. Leung L. Predicting Internet risks: a longitudinal panel study of gratifications-sought, internet addiction symptoms, and social media use among children and adolescents. Health Psychology & Behavioural Medicine, 2014; Vol. 2, No. 1, 424–439.
12. Dufour M, Brunelle N, Tremblay J, et al. Gender Difference in Internet Use and Internet Problems among Quebec High School Students. Can J Psychiatry. 2016;61(10):663-8.
13. Dany L, Moreau L, Guillet C, et al. Video Games, Internet and Social Networks: A Study among French School students. Sante Publique. 2016. 25;28(5):569-579.
14. Oberst U, Wegmann E, Stodt B, et al. Negative consequences from heavy social networking in adolescents: The mediating role of fear of missing out. J Adolesc. 2017;55:51-60.
15. American College of Obstetricians and Gynecologists. Concerns regarding social media and health issues in adolescents and young adults. Committee Opinion No. 653. Obstet Gynecol 2016;127:e62–5.
16. Sadah SA, Shahbazi M, Wiley M, et al. Demographic-Based Content Analysis of Web-Based Health-Related Social Media. J Med Internet Res. 2016; 13;18(6):e148.
17. Marchant A, John A, Brown M, et al. A systematic review of studies of the influence of the internet on self-harm and suicide in young people. Prieiga internetu [2018 02 01]: http://www.crd.york.ac.uk/prospero/display_record.asp?ID=CRD42015019518
18. Davenport L. Youth Internet Addiction Linked to Serious Mental Health Issues. Coverage from the 29th European College of Neuropsychopharmacology (ECNP) Congress September, 2016. Prieiga internetu [2018 02 01]: https://www.medscape.com/viewarticle/868993
19. Bailin A, Milanaik R, Adesman A. Health implications of new age technologies for adolescents: a review of the research. Curr Opin Pediatr 2014;26:605–19.
20. Harbard E, Allen NB, Trinder J, et al. What’s Keeping Teenagers Up? Prebedtime Behaviors and Actigraphy-Assessed Sleep Over School and Vacation. J Adolesc Health. 2016 Apr;58(4):426-432.
21. Yuan K, Qin W, Wang G, et al. Microstructure abnormalities in adolescents with internet addiction disorder. PLoS One 2011;6:e20708.
22. Kowalski RM, Limber SP. Electronic bullying among middle school students. J Adolesc Health 2007;41:S22–30.
23. Tokunaga RS. Following you home from school: a critical review and synthesis of research on cyberbullying victimization. Comput Human Behav 2010;26:277–87.
24. Ateeq D, Hadi A, Al A. et al. Psychological Well-being among Social Network Users of King Saud University. Imperial Journal of Interdisciplinary Research. 2016; Vol-2, Issue-3.
25. Muench F, Hayes M, Kuerbis A, et al. The independent relationship between trouble controlling Facebook use, time spent on the site and distress. J Behav Addict. 2015;4(3):163-9.
26. Bailin A, Milanaik R, Adesman A. Health implications of new age technologies for adolescents: a review of the research. Curr Opin Pediatr. 2014 Oct;26(5):605-19.
27. Tam P, Walter G. Problematic internet use in childhood and youth: evolution of a 21st century affliction. Australas Psychiatry. 2013 Dec;21(6):533-6.
28. Vogrincic A. The Novel-Reading Panic in 18thCentury in England: An Outline of an Early Moral Media Panic. Medijska istrazivanja, 2008; Vol.14 No.2 Prosinac.
29. Tang CS, Koh YY. Online social networking addiction among college students in Singapore: Comorbidity with behavioral addiction and affective disorder. Asian J Psychiatr. 2017; 25:175-178.
30. Stieger S, Burger C, Bohn M. Who commits virtual identity suicide? Differences in privacy concerns, Internet addiction, and personality between Facebook users and quitters. Cyberpsychol Behav Soc Netw. 2013;16(9):629-34.
31. Prievara DK, Pikó B. Being online without a purpose – study of background variables of problematic internet use. Psychiatr Hung. 2016;31(2):146-56.