Klinikinėje praktikoje dažniausiai pasitaiko asocijuoti šių LOR sistemos dalių uždegimai, kaip antai tonzilofaringitas, rinosinusitas, rinosinusootitas ir pan. Dėl šių priežasčių bet kurioje vienoje LOR sistemos dalių (pavyzdžiui, nosies ertmėje) prasidėjęs uždegimas, infekcija linkę plisti į kitas sritis – sinusus, nosiaryklę, gerklas.
Kiek labiau anatomiškai ir funkciškai izoliuota vidurinė ausis, todėl vidurinis otitas gali būti ir kaip savarankiška liga. Vilniaus universiteto Ausų, nosies, gerklės ir akių ligų klinikos prof. E. Lesinskas sako, kad ūminės LOR ligos dažniausiai būna infekcinės kilmės, tačiau dažnėja ir alerginės etiologijos pažeidimų. Be to, alerginis uždegimas sudaro palankų foną infekcijai (ypač bakterinei) prisidėti. Infekciniai patogenai (ypač grybeliai) gali sensibilizuoti organizmą, paskatinti alerginio uždegimo atsiradimą. Etiologinė uždegimo diagnostika labai svarbi, nes nuo jos priklauso gydymo taktika, vaistų parinkimas. Sunkesnės eigos, labiau linkęs komplikuotis bakterinis uždegimas (rinosinusitas ar kt.). Jis turi būti aktyviai gydomas veikliais antibakteriniais vaistais, parenkamais pagal antibiogramą. Virusiniai uždegimai neturi etiotropinio gydymo, jie gydomi simptomiškai (dekongestantais, antipiretikais). Virusiniai uždegimai gali komplikuotis bakterine superinfekcija. Superinfekciją reikėtų įtarti, jei uždegimas (sloga, sinusitas ar kt.) užtrunka 5 dienas ar ilgiau, jei paciento būklė ne gerėja, o netgi blogėja, atsiranda papildomų simptomų ar jie pasikeičia (uždegimas tampa labiau lokalizuotas, skaidrios vandeningos nosies išskyros tampa tirštos, gelsvos pūlingos, aukščiau pakyla temperatūra, stiprėja intoksikacija ir kt). Bakterinė LOR infekcija visada grėsminga komplikacijomis, kurios, ypač vaikams, gali pasireikšti labai netikėtai ir sparčiai progresuoti.
Virusiniai uždegimai dažniausiai būna lengvesnės eigos nei bakteriniai. Išimtį sudaro gripo viruso (epidemijos metu) sukelti rinosinusitai. Gripo infekcija pasižymi didesniu toksiškumu, linkusi komplikuotis ausų, plaučių uždegimu, meningitu ir kt.
Sergamumas
Pasak prof. E. Lesinsko, ūminiais infekciniais LOR organų uždegimais sergama visus metus, tačiau dažniau
šaltuoju laiku. Pastebimi sergamumo pakilimai, susiję su sezonų (orų) kaita ir žmogaus organizmo atsparumo, adaptacijos sutrikimais. Alerginiai LOR uždegimai gali būti sezoniniai, pavyzdžiui, susiję su augalų žydėjimu, arba nesezoniniai (jei alergenas nuolat persistuoja individo aplinkoje – buityje, namuose, darbo vietoje). Pasak prof. E.Lesinsko, sloga yra įprasta, nors ir rimta, rūpestingo gydymo reikalaujanti liga. Net visiškai normalios sveikatos ir imuniteto vaikai sloga gali sirgti iki 10 kartų per metus, o suaugusieji – 1-2 kartus per metus. Kitų LOR organų uždegimai negali būti vertinami kaip „norma“.
Prevencija
Anot prof. E.Lesinsko, LOR uždegimų ligų prevencija sąlygiškai galėtų būti skirstoma į bendrąją ir specifinę. Bendroji – tai organizmo grūdinimas, stiprinimas, asmens higienos priemonės, kontaktų su sergančiaisiais infekcijomis (ypač virusinėmis) apribojimas ir kt. Tam tikrą profilaktinę reikšmę gali turėti nespecifinė imunostimuliacija (vitamino terapija, ežiuolės augalo preparatai ir kt.).
Specifinė imunoprofilaktika – tai vakcinacija nuo gripo, pneumokokų ar H.influenzae infekcijos.
Gydymo principai
Virusiniai uždegimai. Etiotropinio gydymo nėra. Esant gripo infekcijai, gali būti veiksmingi priešvirusiniai preparatai (remantadinas, zanamiviras ir kt.). Simptomiškai skiriama lokalių arba geriamųjų dekongestantų, priešuždegiminių vaistų, antipiretikų. Gydant bakterinį rinosinusitą ar kitų lokalizacijų LOR uždegimą svarbiausias – etiotropinis antibakterinis gydymas, taip pat skiriama minėtų simptominių vaistų.
Alerginis rinitas ir sinusitas gydomi lokaliais (purškiamais) kortikosteroidų preparatais, sisteminiais antihistaminais, dekongestantais.
Priešuždegiminio gydymo reikšmė
Anot prof. E.Lesinsko, sergant LOR uždegiminėmis ligomis, ypač ūminėmis ar lėtinėmis paūmėjusiomis, neretai tenka skirti uždegimą, skausmą ir padidėjusią kūno temperatūrą malšinamųjų vaistų. Ypač stipriu skausmu gali pasireikšti ūminis vidurinis otitas, sinusitas, mastoiditas. Esant bakteriniam rinosinusitui, analgetikų/antipiretikų skyrimas kartu su antibiotikoterapija yra privalomas, įtrauktas į šiuolaikinio gydymo algoritmus. Vienas tokių preparatų gydant LOR uždegimines ligas – nimesulidas. LOR susirgimų atveju viena iš tinkamesnių nimesulido vartojamų formų – granulės geriamam tirpalui ruošti, kurios yra malonaus citrinų skonio, pacientų gerai toleruojamos ir ypač tinka pacientams , kuriems sunku nuryti tabletes dėl gerklės skausmo ar kitų rijimo sutrikimų.
Uždegimo sistemiškumą lemia keletas veiksnių:
• struktūrinis LOR sistemos dalių artumas, jų anatominiai ir funkciniai ryšiai;
• histologinis integralumas (tokia pati ar labai panaši gleivinė padengia nosies ertmę, sinusus ir tonzilofaringinę sritį);
• bendri patogeniniai veiksniai (su oru įkvėpiami virusai, bakterijos, alergenai). Būdingi trys sergamumo pikai:
• žiemos pradžia (lapkričio-gruodžio mėnesiai);
• per viduržiemio šalčius (sausis);
• baigiantis žiemai, pavasario pradžioje. Rizika susirgti rinosinusitu ar kitokia LOR patologija priklauso nuo:
• organizmo imlumo, imuniteto;
• patogeno virulentiškumo;
• predisponuojančių nepalankių veiksnių (peršalimo, oro teršalų ir kt.). Uždegimui slopinti dažniausiai pasirenkami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, nes jie universaliausi:
• efektyviai slopina skausmą;
• mažina padidėjusią kūno temperatūrą;
• sumažina dėl uždegimo padidėjusį kraujagyslių (kapiliarų) sienelių laidumą ir uždegiminę eksudaciją (rinorėją ir kt.).
Farmacijos rinkoje yra nemažai nesteroidinių vaistų nuo uždegimo. Anot prof. E.Lesinsko, pasirinkti reikėtų tokį, kuris:
• aktyviai mažina skausmą, uždegimą, skausmą ir mažina pakilusią
kūno temperatūrą;
• gerai toleruojamas;
• patogus vartoti.
LT/Nim/2013/05