Vaistinės po didinamuoju stiklu: apie dėmesį klientams, farmacinių paslaugų kokybę ir… beprasmę veiklos kontrolę

Sveikatos apsaugos ministerija pastaruoju metu ne kartą išreiškė rūpestį dėl vaistinių veiklos kokybės, pabrėždama, kokia svarbi ir reikalinga yra visaapimanti šio verslo atstovų darbo priežiūra – pradedant vaistų kainų pokyčių tendencijų ir farmacinių paslaugų kokybės vertinimu, o baigiant nuosekliu teisės aktais įtvirtintų naujovių įgyvendinimo užtikrinimu. Šiame straipsnyje aiškinamės, kokia situacija vaistinėse šiandien fiksuojama: kas vykdo vaistinių veiklos kontrolę, kaip dažnai tikrintojai vaistinėse apsilanko, kokie tokių tikrinimų rezultatai. Ir kokią prasmę turi kontrolė, apie kurią vaistinė informuojama iš anksto…

Pacientams reikia skirti daugiau dėmesio

Praėjusių metų pabaigoje Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva buvo surengtas susitikimas su Lietuvos vaistinių tinklų atstovais, kuriame taip pat dalyvavo sveikatos apsaugos klausimus kuruojanti Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Aira Mečėjienė, SAM Farmacijos departamento bei Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) prie SAM atstovai. Susitikimo metu buvo akcentuota, kad vaistinėse šiandien matoma nemažai darbo trūkumų. Pavyzdžiui, ministerijai ar jai pavaldžioms institucijoms gyventojai esą skundžiasi, kad, nuėję į vaistinę nusipirkti tų pačių vaistų, kaskart sumoka skirtingą pinigų sumą, ir dažniausiai – didesnę, nei mokėjo ankstesnįjį kartą. Kita problema – kad klientus aptarnaujantys farmacijos specialistai neinformuoja apie galimybę nusipirkti pigesnį to paties veikimo vaistinį preparatą, nors turėtų pasiūlyti pažvelgti į kompiuterio monitoriaus ekraną ir, įvertinus kainą, pasirinkti priimtiną variantą, tikėtina, – pigiausią vaistą.

Dažniausiai vaistinėje apsiribojama pasiteiravimu, kokio pavadinimo vaistus pacientas iki tol vartojęs – tokie ir išduodami. SAM atstovų turimais duomenimis, vaistinių klientus erzina ir kai kuriose vaistinėse juntamas aktyvus spaudimas – primygtinis raginimas įsigyti dar ir kitų vaistinės prekių – higienos, kosmetikos priemonių, maisto papildų ar kitokių be recepto parduodamų reikmenų. Tuo tarpu tiesioginė farmacinė paslauga – patarimai dėl alternatyvaus gydymosi (pavyzdžiui, augaliniais ar homeopatiniais vaistiniais preparatais), sveikos gyvensenos, profilaktikos, dėl įsigyjamų vaistų galimos sąveikos su kitais vartojamais vaistais ir panašiai, dažniausiai pamirštami. Tai rodo, kad farmacinė paslauga teikiama nekokybiškai. Gyventojų pranešimai dėl vaistinių veiklos trūkumų verčia nuolat prisiminti farmacinių paslaugų kokybę, taip pat – vaistinių veiklos skaidrumo didinimo būtinybę.

Kontroliniai pirkimai – tik iš anksto informavus

Vienas iš būdų situacijai šioje srityje keistis į gerąją pusę – slapti kontroliniai pirkimai vaistinėse. Tačiau pagal Viešojo administravimo įstatymą vaistinės darbuotojai apie numatytą patikrinimą turi būti informuojami iš anksto. Kokia nauda iš tokio patikrinimo, apie kurį vaistinė sužino iš anksto, neverta nė svarstyti… Tiesa, pernai Sveikatos apsaugos ministerija parengė projektą, pagal kurį Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos darbuotojai turėtų teisę atlikti aptarnavimo kokybės vaistinėse patikrinimus, prieš tai apie tai neįspėję. Deja, šiam projektui Seime (svarstymas vyko 2015 metų pabaigoje) nebuvo pritarta. Taigi liko galioti sena tvarka: vaistinę prieš numatytą neplaninį patikrinimą (kontrolinį pirkimą) privaloma informuoti.Vis dėlto ministerija rankų nenuleido – viešai pažadėjo, kad „išbrokuotas“ projektas bus patobulintas ir po 6 mėnesių teikiamas iš naujo (tokią tvarką numato LR Seimo statuto 161 straipsnis, kuriame rašoma, jog „jeigu įstatymo projektas ar pasiūlymas dėl įstatymo leidimo bet kurioje svarstymo stadijoje atmetamas, jis vėl gali būti siūlomas ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo projekto atmetimo dienos“). Ir nors neabejojama, kad teikiant naująjį projektą teks atlaikyti tam tikrų suinteresuotų asmenų ir grupių pasipriešinimą, ministerijos siekį užtikrinti kuo didesnį vaistinių veiklos skaidrumą, tinkamą klientų informavimą bei teikiamų paslaugų kokybę užsimota įgyvendinti kuo skubiau.

Kaip akcentavo farmacijos politiką formuojantys SAM atstovai, tai pasiekti bus įmanoma tik nuolat bendradarbiaujant su farmacijos sistemos partneriais – kartu gerinant situaciją, ginant pacientų teises, taupant ir pacientų, ir valstybės lėšas, dedant pastangas, kad vaistai būtų vartojami kuo racionaliau.

Vaistinių vertinimas Higėjos taurėmis: situacija – taisytina

Pernai rudenį mūsų žurnalo skaitytojai atkreipė dėmesį į naują rubriką – „Vaistinių reitingai – Higėjos taurėmis“. Jos tikslas – įvertinti, kaip šalies vaistinėse aptarnaujami klientai, kaip jiems teikiamos farmacinės paslaugos, ar tos paslaugos yra kokybiškos, atitinka keliamus reikalavimus. Kiekviename žurnalo numeryje aprašoma vis kita, iš anksto sumodeliuota klinikinė situacija, kuri pateikiama kreipiantis į dvi atsitiktinai pasirinktas vaistines. Vertinama ir vaistinės vieta, patekimas į ją, konfidencialumo užtikrinimas, ir kaip farmacijos specialistas klientą aptarnauja – kokia yra jo teikiamos farmacinės paslaugos kokybė.

Apibendrinant keturiuose žurnalo numeriuose pateiktus vaistinių, kuriose apsilankė mūsų darbuotojai, veiklos įvertinimus, galima daryti išvadą, kad vaistinių veikloje išties yra ką taisyti. Kitaip sakant, pasitvirtino SAM pasiekę piliečių skundai, kad, teikiant farmacines paslaugas, veiklos skaidrumo ir paslaugų kokybės daugeliu atvejų yra stokojama. Pažymėtina tai, kad farmacijos specialistai vaistinėse dažniausiai apsiriboja pardavėjų funkcijomis, o ne rūpestingai teikia farmacinę paslaugą.

Tik retas farmacijos specialistas aiškinasi paciento sveikatos būklę ir parenka labiausiai tinkamą preparatą, užrašo ant pakuotės išduodamų preparatų vartojimo dažnį ir laiką, pasiūlo alternatyvių gydymosi būdų ar primena apie sveiko gyvenimo būdo svarbą, saugant sveikatą. Vos vienas farmacijos specialistas (iš aplankytų keliolikos vaistinių) pasiteiravo, ar pacientas nėra alergiškas išduodamiems vaistams, du vaistininkai pasiūlė dėl diagnozės patikslinimo ir tinkamiausių vaistų paskyrimo kreiptis į šeimos gydytoją.

Taigi kokios farmacijos specialistų teikiamos paslaugos – toks ir jų kokybės vertinimas. O jis – vos 5–6 Higėjos taurės iš dešimties galimų! Be abejo, į absoliučiai objektyvų vertinimą nepretenduojame, tačiau neabejojame, kad šios srities specialistai – vaistinių veiklos kontrolę vykdantys valstybinių institucijų atstovai – trūkumų vaistinių veikloje rastų kur kas daugiau.

Farmacinės paslaugos vaistinėje: specialisto vertinimas

Kaip vaistinių veiklą ir konkrečiai – klientų aptarnavimą, farma-cinių paslaugų teikimą – vertina specialistai? Kreipėmės į Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Inspektavimo skyriaus vedėjo pavaduotoją Dianą Leleckaitę, pateikdami subjektyvius mūsų vertinimus (Vaistinių reitingai – Higėjos taurėmis) ir prašydami išsakyti savo, kaip valstybinės institucijos, vykdančios vaistinių veiklos priežiūrą, atstovės poziciją. D. Leleckaitė, susipažinusi su mūsų aprašytomis situacijomis, patvirtino, jog vaistinių klientai taip, kaip savo patirtis aprašėme minėtoje rubrikoje, neturėtų būti aptarnaujami. Kitaip sakant, tokios farmacinės paslaugos, kokios buvo suteiktos pagal mūsų sumodeliuotą situaciją, yra nekokybiškos. „Blogai, kad farmacijos specialistas nepateikia informacijos apie to paties bendrinio pavadinimo vaistų pasirinkimo galimybes; ant vaisto pakuočių nepažymi, kaip vaistus vartoti; nepasitikslina informacijos apie kitus paciento vartojamus vaistus ir negalavimus“, – mūsų akcentuotus farmacinės paslaugos trūkumus patvirtino ir VVKT Inspektavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja.

Kartu ji pažymėjo, kad ne visais atvejais farmacijos specialistas gali pasiūlyti įsigyti alternatyvių (augalinės kilmės) vaistinių preparatų vietoje gydytojo išrašytų vaistų, nes kai kurių lėtinių ligų (pavyzdžiui, bronchinės astmos, LOPL) gydymas negali būti pakeistas jokiais kitais (alternatyviais) preparatais. Ar šiomis ligomis sergančiam pacientui gali būti skirtas alternatyvus gydymas, anot D. Leleckaitės, gali spręsti tik šeimos gydytojas arba atitinkamos medicinos srities specialistas, bet ne vaistinėje dirbantis farmacijos specialistas. „Nerekomenduojama farmacijos specialistams pradėti gyventojams siūlyti drastiškai keisti gydymą, nes tai gali turėti neigiamų pasekmių pacientų sveikatai ir patiems farmacijos specialistams“, – pabrėžė D. Leleckaitė. Tuo tarpu dėl sveikos gyvensenos principų laikymosi konkrečios ligos atveju VVKT specialistė sakė mananti, kad tai jau yra farmacinės rūpybos dalis.

„Šiuo klausimu ne visi farmacijos specialistai turi pakankamai žinių, ir tos žinios pirmiausia pacientams turėtų būti perduodamos konfidencialioje aplinkoje, – akcentavo ji. – Ne visi pacientai nori, kad jiems kas nors būtų aiškinama ir pasakojama, ypač jeigu apie tai gali girdėti šalia esantys žmonės“. D. Leleckaitės turimais duomenimis, Sveikatos apsaugos ministerija jau rengia pirmąjį specialųjį farmacinės paslaugos aprašą dėl įkvepiamųjų vaistinių preparatų vartojimo peržiūros.

Slapta stebėti farmacijos specialisto darbą vaistinėje – sudėtinga

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba tikrina, kaip šalies vaistinėsdirba, kaip farmacijos specialistai teikia farmacines paslaugas. Kokios peršasi išvados, apibendrinus patikrinimų rezultatus? Anot D. Leleckaitės, patikrinimai vaistinėse atliekami vadovaujantis Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininko 2012 metų sausio 12 dienos įsakymu Nr. 1A-49 „Dėl Vaistinių ir jų filialų patikrinimų taisyklių ir Geros vaistinių praktikos tikrinimo pažymos, Vaistinės tikslinio tikrinimo pažymos formų patvirtinimo“ (toliau – Patikrinimo taisyklės). „Vadovaujantis Patikrinimo taisyklėmis, bendrasis periodinis patikrinimas – patikrinimas, kurio metu vertinama, ar vaistinės, jos filialo veikla atitinka Geros vaistinių praktikos nuostatus ir vaistinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Jis atliekamas periodiškai Patikrinimo taisyklių nustatytu dažnumu“, – informavo D. Leleckaitė. Na, o tikslinis patikrinimas, anot D. Leleckaitės, tai yra su farmacijos produktu, farmacinės veiklos procesu, su iškilusia problema (pavyzdžiui, su skundais, pranešimais apie nekokybiškus farmacijos produktus ar vaistinėje teikiamas paslaugas ir pan.), su ankstesnio patikrinimo metu nustatytų trūkumų (pažeidimų) pašalinimo tinkamumo ir priimtų sprendimų įgyvendinimo įvertinimu arba nekompensuojamųjų vaistinių preparatų mažmeninės prekybos antkainių reikalavimų laikymosi priežiūra susijęs patikrinimas. VVKT atstovės teigimu, patikrinimai vaistinėse gali būti planiniai arba neplaniniai. „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymu, planinių patikrinimų planai turi būti skelbiami viešai ir apie planinį patikrinimą turi būti informuojama prieš 10 darbo dienų. Taigi apie patikrinimą vaistinė jau žino iš anksto, – atkreipė dėmesį D. Leleckaitė. – Bendrojo patikrinimo metu vertinama, kaip farmacijos specialistai teikia farmacinę paslaugą“.

Tikslinis patikrinimas – gavus skundą apie netinkamai suteiktą farmacinę paslaugą

Jei tarnyba gauna skundą ar informaciją apie farmacijos specialistų netinkamai suteiktą farmacinę paslaugą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymu, galima atlikti irtikslinius patikrinimus. Jie vykdomi iš anksto vaistinei apie tai nepranešus.

„Tokio patikrinimo metu atvykstama į vaistinę ir, jei įmanoma, kurį laiką stebimas farmacijos specialisto darbas (nebūtinai to, dėl kurio yra gautas skundas), fiksuojant nusižengimus teisės aktų reikalavimams,– pabrėžė VVKT Inspektavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja.

 – Tada inspektorius prisistato, pateikia tikrinimo pavedimą ir paaiškina patikrinimo tikslą“. Vis dėlto, anot D. Leleckaitės, vaistinės oficinoje stebėti farmacijos specialisto darbą su žmonėmis (kokį preparatą pasiūlo įsigyti, ko klausia, ar rodo vaistų kainas monitoriuje ir pan.) paprastai nėra galimybės, nes vaistus perkančių žmonių daug nebūna, o tarnybos inspektorių veidai vaistinėse esą dažniausiai yra pažįstami. „Jei, inspektoriui atvykus, vaistinėje žmonių nėra, jis iškart turi prisistatyti vaistinės darbuotojams, ir toks tikslinis patikrinimas jau nebetenka savo prasmės, nes esant inspektoriui vaistinės darbuotojai teisės aktų pažeidimų nedaro“, – atkreipė dėmesį VVKT atstovė, pabrėždama, jog būtent dėl to ir nėra galimybės objektyviai įvertinti atliktų patikrinimų rezultatus. Dar vienas dalykas, kurį gyventojai pastebi kai kuriose (ypač didiesiems tinklams priklausančiose) vaistinėse – raginimai greta perkamų vaistų įsigyti ir farmacijos specialistų pasiūlytų prekių – kosmetikos, higienospriemonių, maisto papildų ir pan.

Kokia VVKT pozicija šiuo klausimu? Ar tokie primygtiniai siūlymai prisipirkti vaistinėje, ko reikia ir ko galbūt niekada neprireiks, neprasilenkia su vaistinės veiklos funkcijomis ir farmacijos specialisto profesine etika? „Ne paslaptis, kad farmacijos specialistų darbui didelės įtakos turi vaistinių vadovų, vaistinių tinklų administracijos sprendimai, todėl už tokius siūlymus vaistinės darbuotojų negalima smerkti, – pastebėjo D. Leleckaitė. – Tačiau mes visada kartojame ir kartosime, kad gyventojams nereikėtų pasiduoti įvairioms reklaminėms akcijoms ir įsigyti vaistų ar kitokių vaistinės prekių daugiau, nei reikia tuo metu“.

VLK fiksuojami pažeidimai

Paprašyta įvertinti vaistinių veiklą, Valstybinės ligonių kasos (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Vaida Momkuvienė akcentavo, jog Valstybinė ligonių kasa vaistinių preparatų kontrolinių pirkimų ir patikrinimų neatlieka (tai – tik Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos specialistų veiklos sritis). Kartu V. Momkuvienė akcentavo, jog tiek gydytojai, tiek vaistininkai privalo vadovautis Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymu ir kitais teisės aktais, nustatančiais sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir kompensuojamųjų vaistų bei medicinos pagalbos priemonių išrašymo ir išdavimo apdraustiesiems asmenims reikalavimus. „Sudarant teritorinių ligonių kasų (TLK) ir vaistinių kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių (MPP) įsigijimo išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis sutartis, jose yra įrašomi visi teisės aktai, kuriais turi vadovautis vaistinės, pagal gydytojų išrašytus receptus išduodamos pacientams kompensuojamuosius vaistus ir MPP, – pabrėžė VLK atstovė. – Todėl teritorinės ligonių kasos nuolat vykdo vaistinių veiklos priežiūrą, atsižvelgdamos į pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus“.

Ligonių kasų atliekamų kontrolės procedūrų (KP) atlikimo tvarka, anot V. Momkuvienės, yra nustatyta Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su VLK ar TLK, veiklos priežiūros tvarkos apraše, patvirtintame VLK direktoriaus įsakymu.

„Be to, VLK nuolat informuoja žmones, kad, vaistinėje perkant kompensuojamuosius vaistus, vaistininkas kompiuterio monitoriuje turi parodyti visų tos pačios veikliosios medžiagos vaistų sąra-šą, kiekvieno jų kainas ir priemokas, – pridūrė V. Momkuvienė. – Šiame sąraše rekomenduojama išsirinkti tą preparatą, kuriam nustatyta mažiausia priemoka“. Kaip dažnai yra tikrinamos vaistinės, sudariusios sutartį su teritorinėmis ligonių kasomis?

Anot VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojos, kontrolės procedūros (KP) atliekamos planine tvarka pagal patvirtintus VLK ar TLK metinius ir ketvirtinius planus bei neplanine tvarka, kai gaunama informacija, kad galėjo būti padaryta žala PSDF biudžetui arba pažeisti teisės aktų reikalavimai. Taip pat – kai gaunamas kompetentingos institucijos prašymas ar pavedimas atlikti įstaigos ar įmonės veiklos patikrinimą; kai siekiama užtikrinti, kad būtų pašalinti ankstesnės kontrolės procedūros metu nustatyti galiojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimai, arba atliekant stebėseną paaiškėja, kad teikiant kompensuojamąsias paslaugas ar išduodant (parduodant) kompensuojamuosius vaistus, MPP galėjo būti padaryta žala PSDF biudžetui. Anot V. Momkuvienės, kontroliuojant vaistų išrašymą ir išdavimą, dažniausiai nustatomi šie pažeidimai: nepagrįstai išrašyti kompensuojamieji vaistai (nesilaikant SAM patvirtinto Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašo, ligų diagnostikos ir gydymo metodikų rekomendacijų dėl vaistų skyrimo); kompensuojamieji vaistai išrašyti asmenims, neapdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu; nėra įrašų apie paskirtus/išrašytus vaistus, nepateikta tikrinimui medicininė dokumentacija; vaistinėse nepagrįstai išduoti vaistai (pagal negaliojančius receptus, išduoti per dideli vaistų kiekiai ir kt.); gydomiems stacionare pacientams išrašyta kompensuojamųjų vaistų, nesilaikant nustatytų reikalavimų. Tačiau, V. Momkuvienės įsitikinimu, svarbiausia yra ne bausti už rastus pažeidimus, o padėti vaistinėms prevenciškai, kad jos ateityje panašių pažeidimų nepadarytų. „Ligonių kasų ekspertai gydymo įstaigų ir vaistinių vadovams, gydytojams ir atsakingiems specialistams aiškina teisės aktų reikalavimus, konsultuoja telefonu, raštu, el. paštu, skelbia pranešimus TLK interneto svetainėse“, – akcentavo VLK atstovė.

Virginija Grigaliūnienė, „Farmacija ir laikas” Nr.3, 2016m.