Vietinis skausmo malšinimas – kas naujo?

Skausmas – bene dažniausias ir pagrindinis simptomas, dėl kurio žmonės kreipiasi į gydytojus. Tyrimų duomenimis, lėtinio neonkologinio skausmo paplitimas Europoje yra 19,5 proc., t. y. kas 5 žmogus kenčia nuo skausmo, o vyrauja sąnarių patologi­jos sukeltas ir nugaros skausmas. Taigi 2016 metai, Tarptauti­nės skausmo studijų asociacijos iniciatyva, paskelbti pasauliniais kovos su sąnarių skausmu metais.

Kas naujo gydant skausmą? Kokia vieta gydymo procese tenka vietiniams preparatams? Apie tai kalbamės su Plun­gės rajono savivaldybės ligoninės Neurologijos skyriaus vedė­ju Raimondu Dovilčiu. Kaip dažnai savo praktikoje tenka susidurti su skaus­mo gydymu? Kokie skausmai dažniausi?

Neurologo kasdienėje praktikoje dėl skausmo kreipiasi daugiau kaip pusė pacientų. Dažniausias yra nugaros skaus­mas – juosmens, kaklo ar krūtininės dalies. Ūminį nugaros skausmą gali sukelti facetinių sąnarių pažeidimas, tarps­lankstelinio disko degeneracija, stuburo raiščių ar raume­nų patempimas ir spazmas. Specifinės skausmo priežastys yra tarpslankstelinio disko išvarža, nugaros trauma, stubu­ro slankstelių lūžiai, infekcija, vėžys, ūminė vidaus orga­nų liga. Dauguma skausmo atvejų praeina per 2 savaites, tačiau 5–10 proc. tampa lėtiniu skausmu. Grėsmingi simp­tomai (vadinamieji raudonų vėliavų simptomai) gali būti karščiavimas, šaltkrėtis, bakterinė infekcija, imunosupre­sinės būklės, vėžys anamnezėje, aiškus silpnumas vienoje ar abiejose kojose, šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimas, kartu esantis pilvo skausmas, buvusi trauma, osteoporozė.

Skausmas smarkiai sutrikdo kasdienį žmonių gyveni­mą. Skaičiuojama, kad du trečdaliai lėtinį skausmą pati­riančiųjų praranda normalų socialinį, asmeninį gyvenimą, 25 proc. atvejų sutrinka šeimos santykiai, 20 proc. atvejų atsiranda depresijos požymių, 15 proc. – ketinimų žudytis.

Kokie vaistai ar preparatai dažniausiai skiriami skausmui malšinti? Ką manote apie skausmo gydymą diklofenaku? Kaip jis veikia skausmą?

Pirmo pasirinkimo vaistai, skirti ūminiam ar lėtiniam skausmui gydyti, dažniausiai yra nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU). Jie veikia patogeneziškai ir mažina au­dinių pabrinkimą, uždegimą ir nocicepcinį skausmą, grąži­na judesius, neleidžia skausmui tapti lėtiniu. Auksiniu stan­dartu pagal efektyvumą laikomas diklofenakas. Jo galima skirti įvairiomis formomis ir deriniuose su kitais analgeti­kais, skausmo adjuvantais, miorelaksantais, opioidiniais analgetikais. Geriamųjų diklofenako preparatų nereikėtų skirti esant virškinimo trakto sutrikimams, taip pat jeigu buvo kraujavimų iš virškinimo trakto, esant inkstų funkci­jos nepakankamumui, širdies staziniam nepakankamumui, trombocitopenijai, buvusiai alergijai.

Kokiais atvejais svarbu skausmą gydyti ir vietiškai? Ką manote apie OlfenTM vaistinius pleistrus, skirtus ūmi­nėms traumoms gydyti?

OlfenTM sudėtyje yra diklofenako natrio druskos. Tai NVNU, kuris standartiniame uždegimo modelyje gyvū­nams efektyviai blokavo prostaglandinų sintezę. Žmo­gaus organizme diklofenakas mažina uždegimo sukel­tą skausmą, patinimą ir karščiavimą. Be to, diklofena­kas grįžtamai slopina ATF ir kolageno indukuotą trom­bocitų agregaciją.

OlfenTM terapinės indikacijos yra lokalaus skausmo, su­kelto (pvz., sporto traumos) dėl ūminio sausgyslių, raiščių, sąnarių ar raumenų patempimo, sumušimo ar sąnarių pa­nirimo, malšinimas.

Lokaliai NVNU skiriama esant pažeidimui arti odos paviršiaus. Toks gydymas pasižymi geru poveikiu pažei­dimo vietoje, nesukelia virškinimo ir kardiovaskulinės sis­temų komplikacijų. Ypač toks gydymas rekomenduojamas esant sąnarių ar periartikulinių audinių pažeidimams, trau­mų atvejais, stuburo srityse.

Kokios vaistų formos siūlomos, norint skirti vietinį skausmo gydymą? Kokie, jūsų manymu, OlfenTM diklo­fenako vaistinio pleistro pranašumai?

Gydydamas traumą, vietiškai gydytojas gali paskirti kre­mo, gelio ar pleistro formos preparatų. OlfenTM vaistiniai pleistrai pasižymi tolygiu vaisto išsiskyrimu ir gydomą­ja koncentracija. Šie pleistrai garantuoja, kad 12 val. vei­klioji medžiaga tolygiai skverbsis į minkštuosius audinius, todėl pleistrą ant skaudamos vietos tereikia klijuoti 2 k./p. (ryte ir vakare). Svarbiausia, kad vietiniai preparatai nesu­kelia sistemiškai vartojamiems NVNU daugiau ar mažiau būdingų nepageidaujamų reakcijų virškinimo traktui ir ki­toms organizmo sistemoms. Dar vienas privalumas – pleis­tras OlfenTM nesusigeria į drabužius ir pasižymi ilgalaikiu gydomuoju ir psichologiniu poveikiu.

Klinikiniai tyrimai įrodė, kad pleistras OlfenTM – ne tik veiksmingas, bet ir saugus preparatas, kurio nepageidauja­mų vietinių reakcijų dažnis reikšmingai nesiskiria nuo pla­cebo. Pleistro OlfenTM forma užtikrina nepertraukiamą vais­tinės medžiagos pasisavinimą per odą, o unikalus derinys su mentoliu pagerina diklofenako prasiskverbimą į audinius ir kartu švelniai vėsina odos paviršių.

Vokietijoje atlikto atsitiktinės imties, dvigubai aklo, pla­cebu kontroliuojamo klinikinio tyrimo, kuriame dalyvavo 120 sportines traumas (bukas minkštųjų audinių traumas, sumušimus) patyrusių pacientų, rezultatai parodė, kad pleis­tras OlfenTM gerokai veiksmingiau už placebą malšina ūmi­nį po traumos pasireiškusį skausmą.

Kad vietinis vaistas būtų veiksmingas, svarbu, kad preparate būtų medžiagos, gerinančios veikliosios me­džiagos pasisavinimą per odą. Kaip tai išspręsta diklo­fenako preparatuose?

Iš odos paviršiaus diklofenakas rezorbuojasi lėtai ir nevi­siškai. Dėl nepertraukiamos diklofenako rezorbcijos kraujo plazmoje palaikoma nuolatinė jo koncentracija, nepriklau­somai nuo to, kokiu laiku vaistinis pleistras buvo priklijuo­tas, – ryte ar vakare. Pavartojus išoriškai, diklofenakas kau­piasi odoje atsargų pavidalu, iš kur lėtai atpalaiduojamas ir pasiskirsto organizme.

Terapinis vaistinio preparato poveikis daugiausiai pri­klauso nuo jo veikliosios medžiagos koncentracijos, susi­darančios po pleistro klijavimo vieta. Vaistinio preparato patekimas į veikimo vietą gali kisti priklausomai nuo pa­žeidimo dydžio ir tipo bei naudojimo srities. Kad pažeidimo vietoje sudarytų pakankama vietiškai veikiančios veikliosios medžiagos koncentracija, ji turi pra­siskverbti per odos barjerą. Tai vaistai gali padaryti 2 būdais: naudojant lipofilines medžiagas, kurių dėka vaistai ištirpsta riebaluose, ar hidrofilines medžiagas – kai veiklioji medžia­ga patenka per odos raginiame sluoksnyje esančias poras.

Pagerinti veikliųjų medžiagų pasisavinimą taip pat gali ir specialios medžiagos, esančios vaisto sudėtyje. Tokios medžiagos yra surfaktantas, riebalų rūgščių ir jų esteriai, tirpikliai (etanolis), terpenai. Kitas dalykas, kad gerindamos veikliosios medžiagos pasisavinimą, šios medžiagos gali ir kenkti, pvz., dirginti odą. Todėl didelis dėmesys skiriamas terpenams ir jų sintetiniams atitikmenims terpenoidams, ku­rie pasižymi mažiau odą dirginančiomis savybėmis.

Kokias iš vaisto pasisavinimą gerinančias medžia­gas organizmas geriau toleruoja ir kurios yra efekty­viausios – etanolis ar mentolis? Kuo ypatingas mentolis?

Kaip jau minėta, viena saugesnių medžiagų yra terpe­nai. Jie veikia raginio sluoksnio lipidus ir keratiną, didin­dami vaistų tirpumą lipiduose. OlfenTM pleistro sudėtyje yra mentolio. Mentolis vietiškai gydant skausmą naudingas tuo, kad tai yra monociklinis monoterpenas, kuris neturi toksinio poveikio, tačiau pasižymi vaistinių medžiagų pasisavinimą per odą gerinančiu poveikiu. Tai patvirtina tyrimo rezulta­tai. Buvo atliktas tyrimas, kuris lygino mentolio ir etanolio poveikį silikoninei membranai, kuri naudota kaip eksperi­mentinis raginio sluoksnio modelis. Tyrimas nustatė, kad mentolis pagerina abiejų anksčiau minėtų vaistų prasiskver­bimo būdų veiksmingumą. Taigi, jei preparate yra mento­lio, veiklioji medžiaga geriau skverbiasi ir lipidiniu keliu, ir hidrofiliniu – per poras.

Taigi vietiškai vartojamas diklofenakas prasiskverbia per odą ir sudaro veiksmingą koncentraciją uždegimo ar trau­mos pažeistuose sąnarių, raumenų audiniuose ir sinovinia­me skystyje. Tyrimai įrodė, kad mentolis, esantis pleistro OlfenTM sudėtyje, pagerina diklofenako pasisavinimą. Be to, kraujyje susidaro labai nedidelė vaisto koncentracija, todėl sisteminio veikimo, o kartu ir nepageidaujamų reak­cijų tikimybė yra maža.

Norint paspartinti gijimą, pagerinti gyvenimo kokybę ir kuo greičiau sumažinti simptomų pasireiškimą, svarbu skausmą sukėlusį pažeidimą pradėti gydyti kuo anksčiau, nedelsiant, nes skausmas riboja pacientų judesius ir trukdo atsinaujinti pažeistų audinių funkcijoms.

Dėkojame už pokalbį.

Kalbėjosi Natalija Voronaja