+0
-1
-1

Vadovaujantis bendrais Europos šalių statistiniais duomenimis, pagal alkoholio suvartojimą lietuviai – vieni pirmųjų. Daugelis žmonių nevengia kartas nuo karto išgerti: esant šventei, dėl kompanijos, kamuojant liūdesiui, stresui ar rūpesčiams – juk progų, kada vartojamas alkoholis, atsiranda gana nemažai.

Dar senovės Indijos gydytojai žinojo, kad piktnaudžiaujant svaigiaisiais gėrimais, kepenys ilgainiui žūsta. Bet ar tikrai tik alkoholis gali sukelti kepenų cirozę? Paradoksalu, tačiau kepenų ciroze neretai serga asmenys, kurie alkoholio praktiškai nevartoja.

Alkoholio kiekis, galintis sukelti kepenų pažeidimus, kiekvienam žmogui skiriasi, bet moksliškai yra įrodyta, kad jautrumas alkoholio poveikiui yra genetiškai paveldimas. Svarbu atminti, jog moterys yra jautresnės kenksmingam alkoholio poveikiui nei vyrai, taip pat jog kasdienis gėrimas ir gėrimas ne valgio metu yra daug pavojingesnis nei gėrimas tik savaitgaliais. Yra atlikta tyrimų, kurie įrodo, jog kuo daugiau žmogus geria, tuo didesnė tikimybė susirgti alkoholine kepenų liga.

Alkoholis, patekęs į organizmą, visų pirma sutinka pasipriešinimą kepenyse. Jis pašalinamas iš organizmo tik tada, kai jį suskaido atitinkami kepenų fermentai. Iš pradžių kepenys sugeba nukenksminti alkoholį, tačiau, ilgiau piktnaudžiaujant, kepenų funkcija sutrinka – ląstelės žūsta, kepenyse daugėja jungiamojo ir riebalinio audinio, sutrinka riebalų, angliavandenių ir baltymų sintezė, ir susergama kepenų ciroze. Pastarosios simptomai: apetito stoka, darbingumo sumažėjimas, kūno masės sumažėjimas, odos pageltimas, pilvo apimties padidėjimas, maudimas dešinėje pašonėje, odos niežėjimas. Kepenų veiklos pokyčius rodo ir kraujo tyrimas.

Nuolat geriant alkoholį, sumažėja kepenų svoris. Jos darosi grublėtos ir kartais būna tik apie trečdalį normalaus svorio.

Svarbi alkoholinių kepenų pažeidimų ypatybė – tai proceso laikinumas nustojus vartoti alkoholio pradinėse stadijose. Gydymas visiškai neveiksmingas galutinėse ligos stadijose ir jei girtaujama ir toliau.

Prieš

Nors didžioji dalis visų kepenų cirozės atvejų būna lėtinė intoksikacija alkoholiu, svarbu atminti, jog šią ligą sukelti gali ir kitos priežastys, tokios kaip hepatitas B arba C, taip pat riebus, rūkytas, konservantų gausus maistas.

Rečiau cirozę išprovokuoja vaistai, kurie ne tik gydo, bet ir turi nepageidaujamą poveikį. Iš dažniau vartojamų vaistų kepenims kenkia paracetamolis, aspirinas.

Dažnai žmogus neįvertina, kad, vartodamas kelių cheminių preparatų vienu metu ir nežinodamas jų tarpusavio sąveikos, nuodija kepenis ir jas pažeidžia.

Tokiu atveju pirmiausia ima varginti vėmimas, pykinimas, bendras silpnumas, įvairūs nemalonūs pojūčiai po dešiniuoju šonkaulių lanku. Vėliau išnyksta apetitas, krenta svoris. Atsiranda nepaaiškinamas silpnumas, žmogus jaučiasi be jėgų, neturi noro dirbti ir pan.

Taip pat kepenų cirozę gali sukelti toksinis kepenų pažeidimas, autoimuninis kepenų uždegimas, kai kurios medžiagų apykaitos ligos.

Kepenų cirozės galima išvengti saikingai vartojant alkoholį, skiepijantis nuo hepatito B, vengiant atsitiktinių lytinių santykių, naudojant prezervatyvus lytinių santykių metu, vengiant kontakto su svetimu krauju, o jei tai neišvengiama, naudoti asmeninės apsaugos priemones (pirštines, akinius), laikantis asmens higienos, nevalgant žalios mėsos, gydant gretutines ligas.

Alkoholio vartojimas = kepenų cirozė?