Ar mano vaikas ne per žemas?

Ar mano vaikas ne per žemas?

Medikai
dažniausiai nepagiria mamų už tai, kad savo vaiką lygina su kitais
mažyliais, nes tai tik kelia nerimą ir įtampą. Juk pirmieji žodeliai ar
žingsneliai gali būti įveikti įvairiu laiku. Tačiau atkreipti dėmesį į
atžalėlės ūgį ir palyginti jį su kitais vaikais kartais verta.


 

Konsultuoja vaikų endokrinologė medicinos mokslų daktarė Rasa Verkauskienė

 

Kokio ūgio vaikas yra laikomas žemo ūgio? Kuri procentilė brėžia normos ir žemaūgystės ribą?

Vaiko ūgis vertinamas pagal jo amžių, lytį ir nacionalinius ypatumus.
Lietuvos vaikų ūgis vertinamas pagal profesorės J.Tutkuvienės
sudarytus standartus, tam tikras procentilines kreives. Vaikas laikomas
žemaūgiu, jei jo ūgis yra žemiau trečiosios procentilės.

 

Kas dar padeda tėveliams suprasti, kad jų vaikas per žemas?

Kai tėveliai matuoja, kiek per metus ūgtelėjo vaikas, turi
atsižvelgti į amžių. Mažas vaikas stiebiasi greičiau, laikotarpiu iki
brendimo auga lėčiausiai, o bręsdamas pasiekia augimo piką. Tėvai,
pastebėję, kad atžala labai atsilieka nuo bendraamžių ūgiu, ilgai
neišauga drabužėlių, per metus stybteli mažiau nei 5 cm ar laiku
neiškrinta pieniniai dantukai, turėtų kreiptis į šeimos gydytoją ar
pediatrą.

 

Ar manekenių ir krepšininkų šalyje daug žemaūgių vaikų?

Palyginti su bendraamžiais, apie 3 proc. vaikų ūgis yra žemiau
trečios procentilės. Atrodytų, pagal gyventojų skaičių turėtų būti gana
daug. Tačiau realiai gyvenime didesnė dalis žemaūgių vaikų po kažkurio
laiko tampa normalaus ūgio. Kita dalis dėl tam tikrų ligų, sutrikimų ar
nevisavertės mitybos lieka žemi.

 

O kas yra normalus žemas ūgis?

Tai paveldėtas žemesnių tėvų žemesnis vaiko ūgis. Tarp tėvų ir jų
atžalos ūgio yra tiesioginis ryšys. Jei vaikas yra sveikas, neserga
endokrininėmis ligomis, hormonų pusiausvyra gera, jo ūgis laikomas
normaliu žemu ūgiu.

 

Kokie hormonai turi įtakos vaiko ūgiui?

Hormonų pusiausvyra – vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių vaiko
augimą. Svarbiausias žemaūgystės veiksnys – sutrikęs augimo hormono
išskyrimas arba organizmo nejautrumas šiam hormonui. Jį gamina galvos
smegenyse esanti liaukutė (hipofizė). Smegenys reguliuoja liaukutės
veiklą, o hormonas, išsiskyręs į kraują, skatina išsiskirti augimo
faktorių toliau esančiuose audiniuose, kepenyse, kauluose, smegenyse bei
kt.

Skydliaukės hormonai, kurie aktyviai dalyvauja vykstant medžiagų
apykaitai, taip pat turi daug įtakos augimui. Kai šių hormonų stinga,
vaiko augimas sulėtėja.

Ūgiui svarbūs ir lytiniai hormonai. Jei vaikas bręsta anksčiau laiko,
šie hormonai skatina labai augti. Sparčiai augant gana greitai užsidaro
kaulų zonos ir vaikas nustoja augti, lieka žemas. Kai branda būna
vėlyva, prieš brendimą vaiko augimas sulėtėja, labai atsilieka nuo
bendraamžių, kurie bręsdami daro didelį augimo šuolį. Tada vėlyvos
brandos vaiko ūgis gali atsidurti žemiau trečios procentilės. Tačiau jei
tai atsitinka ne dėl ligos, vaikas, pagaliau pradėjęs bręsti, ima
augti.

 

Kaip susijusi žemaūgystė ir imunitetas?

Išsamių tyrimų, įrodančių tiesioginę žemaūgystės ir imuniteto sąsają,
nėra. Aišku, dažniau sergantis vaikas nenoriai valgo, nes sumažėja jo
apetitas. Sergant sutrinka ir augimo faktoriaus sekrecija
(išsiskyrimas), todėl tikėtina, kad vaikas gali lėčiau augti. Tačiau
dideliam augimo sutrikimui tikrai nepakanka kelių slogų ar bronchito per
metus. Augimas nukenčia tada, kai vaikas serga lėtine sistemine, pvz.,
sunkia širdies, plaučių, virškinimo sistemos, inkstų arba autoimunine
liga, kuri lemia tai, kad organizme įsivyrauja ne audinių statyba, o jų
irimas. Lėtesnį vaiko augimą gali nulemti ne tik pati liga, bet ir
vaistai, kuriais ji gydoma, tarkim, didelėmis dozėmis skiriami
gliukokortikoidai, kurie slopina uždegiminius pokyčius organizme.

 

Žemaūgystę gali „prišaukti“ ir kraujomaiša. Ar tai dažna priežastis pusbrolių“ krašte?

Kai tėvai yra labai artimi giminaičiai, jų vaikams išryškėja tam
tikros paveldimosios ligos, kurios nepasireikštų, jei nesusieitų žmonės,
kurie abu turi tam tikrą geną. Tačiau palyginti su Šiaurės Afrika ar
Viduržemio jūros baseino šalimis, Turkija, kraujomaiša Lietuvoje nėra
dažnas reiškinys.

 

O kaip miegas veikia vaiko augimą?

Vaikų, paauglių ir suaugusiųjų miego tyrimai atskleidė, kad jo stoka
turi įtakos nutukimui, medžiagų apykaitos ligoms, taip pat ir
endokrininei sistemai, nes daugelis hormonų išsiskiria vadinamuoju
cirkadiniu paros ritmu, kai nusistovi miego ir būdravimo ciklai. Jei
vaikui yra lėtinis miego sutrikimas, gali sutrikti augimo hormono
pusiausvyra. Kad taip nenutiktų, vaiką patartina migdyti anksčiau. Apie
21-22 val. jis jau turi miegoti, nes pirmoje nakties pusėje miegas pats
sveikiausias.

 

Kokia turėtų būti vaiko mityba, kad nesutriktų augimas? Ar ji tikrai visagalė?

Mityba didžiausią poveikį turi vaisiui ir kūdikiui iki 2 m. Vėliau ji
svarbi, bet neturi lemiamos įtakos. Aišku, vaikui turi pakakti
kalorijų, baltymų, vitaminų, kalcio, fosforo. Patartina nepiktnaudžiauti
saldumynais. Sveiko vaiko organizmas sugeba palaikyti normalų cukraus
kiekį kraujyje, nes išskiria daugiau insulino. Tačiau negaluojančio
vaiko organizmas nesusidoroja su per dideliu cukraus kiekiu. Be to,
prisismaguriavęs vaikas mažiau valgo vertingo maisto, kyla grėsmė
nutukti.

Kokie tyrimai atliekami vaikui įtariant žemaūgystę?

Nepakanka žiūrėti, ar vaikas atitinka paprastos kreivės standartus.
Todėl šeimos gydytojas ir pediatras kartą per metus matuoja vaiko ūgį,
kurį žymi individualioje augimo kreivėje. Šie duomenys labai vertingi,
jie gali būti signalas, kad vaikui kažkas negerai jau tada, kai ūgis dar
nenukrinta už apatinės augimo kreivės ribos, tik pradeda leistis žemyn.
Tada gydytojas turėtų atlikti bendrąjį kraujo tyrimą, ištirti
elektrolitų pusiausvyrą ir siųsti vaikų endokrinologo konsultacijos. Jis
sprendžia, ar būtina nustatyti kaulų amžių (atlikti plaštakos rentgeno
nuotrauką), bazinę hormonų koncentraciją kraujyje ir kt.

 

Nuo kokio amžiaus vaikas jau gali būti gydomas?

Jei yra gyvybei grėsmingų požymių, pavyzdžiui, hipoglikemija (žemas
cukraus kiekis kraujyje), žemas kraujospūdis ir nustatoma įgimta augimo
hormono stoka, gali būti gydomas net ir kūdikis. Esame gydę jau pirmųjų
gyvenimo dienų vaikučius. Tačiau vaikas iki 2 m. dažniausiai dar tik
renkasi savo augimo „tunelį“ (kreivę). Jei mažylis sulaukia 2 m. ir jo
ūgis „iškrinta“ iš bendraamžių ūgio kreivės, tada tiriamas ir gydomas.

 

Kai kurios mamos bijo, kad skyrus gydymą hormonais vaiko
rankos ir kojos gali augti nevienodu greičiu, viena koja ar ranka ištįs,
o kita bus trumpa.

Gydymas, vaikui skiriamas pagal poreikį, tinkamomis dozėmis ir dar
neužsivėrus kaulų zonoms, tikrai nekenkia. Mamoms nereikia bijoti, kad
staiga padidės vaiko nosis ar pan.

 

Kada gydyti hormonais yra jau per vėlu?

Kai mergaičių kaulų amžius pasiekia 14-os, o berniukų – 16-os metų.
Tačiau kaulų amžiaus nereikia painioti su faktiniu vaiko amžiumi, nes
mergaitė gali būti jau 18-os, o jos kaulai – tik 14-os metų.

 

Kokios dar priemonės padeda vaikui užaugti?

Pirmiausia reikia pradėti nuo paprastų dalykų: visavertės mitybos,
miego, fizinio krūvio, lėtinių ligų gydymo, o radus augimo hormono stoką
skirti gydymą hormonais. Vaiko, kuriam nustatomi tam tikri sindromai
(pvz., Ternerio) ir būna aišku, kad jis pats savaime neužaugs, gydymas
kompensuojamas.

 

Ar galima genus pergudrauti?

Dažniausiai ne. Tačiau jei matyti, kad vaiko branda labai ankstyva ir augimo prognozė bloga, tada sprendžiama pagal vaiką.

 

Taigi tėveliai neturėtų numoti ranka: Ai, mes visi mažiukai, tai ir mūsų vaikas mažas?

Pasitarti su gydytoju visada galima ir net reikia. Kartais po šeimos
„žemaūgystės vėliava“ slepiasi kai kurios kaulų ligos, kurias galima
gydyti.

 

TAI ĮDOMU

Kaip auga sveikas vaikas

  • Pirmais gyvenimo metais mažylis paauga 18-25 cm.
  • Antrais – 10-13 cm.
  • Trečiais – 5-10 cm.
  • Iki brendimo likus trejiems metams augimas sulėtėja iki 5-6 cm
  • Kai mergaitei 12-13 m., o berniukui-14-15 m., jie auga po 8-10 cm per metus.

 

Kokio ūgio užaugs vaikas

Vaiko ūgį labai lemia vidutinis tėvų ūgis. Todėl savo atžalėlės ūgį galima paskaičiuoti pagal tam tikrą pagal formulę.

•Berniuko numatomas ūgis (cm): prie tėvo ūgio ir motinos ūgio (cm) pridėti 13 ir padalyti iš 2.

•Mergaitės numatomas ūgis (cm): iš tėvo ir motinos ūgio sumos atimti 13 ir padalyti iš 2.