Ar tikrai kasdien reikia nueiti 10 tūkst. žingsnių?  Panašu, kad nebūtinai

Pastaruoju metu daug šnekama apie tai, kad jei žmonės kasdien ir nesimankština, tai turi bent jau nueiti 10 tūkst. žingsnių. Padaryti tai šiais visuotinio automobilių naudojimo laikais, žinia, ne visada paprasta. Žinoma, judėti svarbu visiems, bet kiek iš tiesų kasdien reikia nueiti žingsnių, kad būtumėme sveiki? Panašu, kad mažiau, nei manėte.

Metų metus manėme, kad 10 tūkst. žingsnių – riba, kurią turime kasdien pasiekti, jei norime džiaugtis puikia sveikata. Vis dėlto, 2019 m. Brighamo Youngo universiteto pristatytame tyrime pateikiamos netikėtos išvados. Tyrime dalyvavo beveik 16,5 tūkst. amerikiečių baltųjų moterų, kurių amžiaus vidurkis – 72 m. Taigi, nors ir tirta siaura gyventojų grupė, pasiekti aiškūs rezultatai – bet koks, net mažiausias judėjimas, teigiamai veikia mūsų sveikatą.

4400-5900 žingsnių

Pasirodo, kad mokslininkai net nelabai nutuokia, iš kur kilo 10 tūkst. žingsnių riba – gali būti, kad šis žingsnių skaičius atėjo dar nuo 1965 m.  Japonijoje pristatyto žingsmiačio, kuris japoniškai ir buvo pavadintas „10 tūkst. metrų“. Taigi, pats laikas atnaujinti šiuos duomenis.

Nustatyta, kad moterys, tuos 4 m. kasdien nueidavusios bent 4400 žingsnių, savo mirtį atitolino 41 proc., lyginant su moterims, nueidavusiomis vos po 2200 žingsnių, o štai tarp 5900 žingsnius nueidavusių moterų, mirties atvejų pasitaikydavo kone perpus mažiau nei tarp mažiau žingsnių nueidavusių tyrimo dalyvių.

7500-8500 žingsnių

Tarp kasdien 7500 žingsnius nueidavusių tyrimo dalyvių mirčių atvejų buvo mažiausiai, tačiau dar daugiau žingsnių nueidavusios moterys mirties labiau neatitolino, t.y. jos galėjo nueiti ir  10 tūkst. ar dar daugiau žingsnių, bet rezultatai išliko tokie patys, kaip nueinant 7500 žingsnių. Ar 7500 žingsnių – nauji 10 tūkst. žingsnių? Galbūt, bet dabar tikrai aišku, kad 7500-8500 žingsnius per dieną nueidavusios moterys, lyginant su mažiau vaikščiojusiomis tyrimo dalyvėmis, mirtį atitolindavo 58 proc.

Tempas nesvarbus

Tyrimo autoriai teigė, kad svarbiausia – žingsnių kiekis, o ne ėjimo tempas ar ėjimas įkalnėn. Išvada viena ir aiški – bet koks ėjimas ar vaikščiojimas gerino tyrimo dalyvių sveikatą, o vienas tyrimo autorių, daktaras I. Min-Lee sakė: „Nieko naujo nepasakysime: judėjimas – sveikatos pagrindas, bet šįkart turime šią naujieną: užtenka judėti ir mažiau, nei iki šiol manyta.“

Tyrimo autoriai tikisi, kad tokie tyrimo rezultatai paskatins žmones vaikščioti daugiau ir nebijoti nepasiekti 10 tūkst. žingsnių. Kitąkart važiuodami į darbą ar parduotuvę, automobilį pasistatykite toliau ar ilgiau pasivaikščiokite su mylimu augintiniu – net tokios nedidelės jūsų pastangos sustiprins jūsų sveikatą.

Straipsnio autorė – Giedrė Izabelė Janušaitė (Šaltinis – DOCTOR OZ)