Kampilobakteriozė –
viena iš dažniausiai pasitaikančių žarnyno infekcijų (kur kas dažnesnė, nei
salmoneliozė ar šigeliozė), kurią sukelia Campilobacter bakterijos. Negydant
šios infekcijos, bakterijos iš organizmo natūraliu būdu gali būti šalinamos net
iki 2-7 savaičių, o žmogaus organizmas ir imunitetas smarkiai nusilpsta. Nors
dėl šios ligos žmonės neretai kaltina užkrėstą vištienos mėsą, gydytojai atkreipia
dėmesį, kad didelė galimybė susirgti egzistuoja ir valgant jautieną, kiaulieną,
avieną ar jūrų žuvį, tačiau laikantis pagrindinių higienos taisyklių,
nemalonaus negalavimo galima išvengti.
„Ne visuomet dėl
kampilobakteriozės ligoniai kreipiasi į gydytoją, ypač, kai ligos forma yra
nesunki, natūraliomis priemonėmis gydomasi namuose, – teigia Vilniaus Antakalnio poliklinikos
šeimos gydytoja Daiva Makaravičienė. – Dažniausiai tenka
susidurti su infekciją pasigavusiais mažaisiais ligoniukais, kurie skundžiasi
viduriavimu, pykinimu, galvos ir pilvo skausmais, silpnumu ar net karščiavimu.
Vaikai užsikrečia nuo blogai termiškai apdorotos mėsos bei higienos normų
nesilaikymo, dažniausiai – nešvarių rankų.“
D. Makaravičienės
teigimu, norint išvengti kampilobakteriozės, reikėtų atkreipti dėmesį į žuvies
ir mėsos laikymo sąlygas bei terminį apdorojimą. Savaime suprantama, kad mėsa
turėtų būti laikoma šaltai, tačiau didžiausia klaida daroma tuomet, kai norint
atšildyti mėsą, ji tiesiog paliekama kambario temperatūroje. Geriausia mėsą
atšildyti ją perdedant iš šaldiklio į šaldytuvą (0 laipsnių temperatūroje) tol,
kol ši atitirps ir bus tinkama tolesniam gaminimo procesui. Norint procesą
pagreitinti, galima produktą panardinti kambario temperatūros vandenyje ir palaikyti
ne daugiau kaip 15 min. Mėsą nusausinus popieriniu rankšluosčiu reikėtų tuojau
pat gaminti maistą. Per ilgai kambario temperatūroje laikoma mėsa pradeda
skleisti nemalonų kvapą, pasikeičia jos spalva ir konsistencija, gali
apsitraukti skaidriomis gleivėmis. Tokius produktus vartojantys žmonės
rizikuoja ne tik užsikrėsti kampilobakterioze, bet ir kitomis nemaloniomis
ligomis.
Deja, net ir
teisingai termiškai apdorojant mėsą, išlieka tikimybė ja užsikrėsti, kai
nesilaikoma pagrindinių higienos taisyklių: prieš ar po kontakto mėsa neplaunant
rankų bei įrankių, kartu su mėsa apdorojant kitus maisto produktus. Pačią mėsą
prieš ją pjaustant taip pat reikėtų nuplaukti drungnu vandeniu.
Svarbu atkreipti dėmesį
ir į tai, kur perkama mėsa. Paukštynuose auginamos vištos ir jų mėsa yra tikrinama
ir į legalias prekyvietes, su retomis išimtimis, patenka kokybiška paukštiena
bei kiti mėsos produktai, kuriuos patikrina Valstybinė maisto ir veterinarijos
tarnyba. Bene didžiausia tikimybė užsikrėsti kampilobakterioze ar kitomis
ligomis – vartojant mėsą gyvulių, kuriuos žmonės augina patys sau ir neturi
leidimų šios mėsos pardavinėti.
Pajutus kampilobakteriozės požymius, D. Makaravičienė
pataria gerti daug skysčių (negazuotą mineralinį vandenį bei įvairias žolelių
arbatas), gydytis natūraliomis priemonėmis, tokiomis, kaip ryžių nuoviras,
džiovintos mėlynės, virtos morkos ar vaistinėse parduodamais medikamentais.
Jeigu infekcija nepraeina per porą dienų, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į
šeimos gydytoją, kuris skirs tinkamą gydymą