Arterinės hipertenzijos požymiai gali būti painiojami su kitais sveikatos sutrikimais

Arterinė hipertenzija – lėtinė liga, kurią nulemia koreguojami ir nekoreguojami veiksniai. Modifikuojamiems (koreguojamiems) veiksniams galima priskirti tai, kam įtaką daryti galime, pavyzdžiui:

  • Mitybos įpročiai – kenkia daug druskos ir daug sočiųjų riebalų turintis maistas;
  • Fizinio aktyvumo dažnis – prie ligos prisideda sėslus gyvenimo būdas ir pernelyg mažas judrumas;
  • Žalingų įpročių propagavimas – širdies ir kraujagyslių sistemą žaloja rūkymas, alkoholio ir kitų nuodingų medžiagų vartojimas;
  • Kūno masė – širdžiai papildomus sunkumus sukelia antsvoris ir nutukimas;
  • Žmogaus emocinė būsena – daug žalos padaro nuolat patiriama nervinė įtampa, nekokybiškas poilsis, įtemptas gyvenimo būdas, sąlygojantis netgi išsekimą.

Nekoreguojamiems, nemodifikuojamiems arba nekeičiamiems ligos rizikos veiksniams priskiriamas paveldimumas ir amžius. Pastebima, kad arterinė hipertenzija dažniau paliečia asmenis nuo 35 metų, tačiau daugiausiai sergančiųjų yra 65 metų ir vyresnio amžiaus pacientų grupėse. Šių veiksnių pakeisti neįmanoma, tačiau tikrai verta stengtis gyventi kuo sveikiau – ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo artimųjų.

Arterinė hipertenzija skirstoma į dvi rūšis – pirminę ir antrinę. Pirminės arterinės hipertenzijos priežastys nėra aiškios. Spėjama, kad jos išvystymą nulemia kompleksiniai veiksniai; tai – daugialypis sveikatos sutrikimas. Vienas iš šių rizikos veiksnių – paveldėtas polinkis sirgti šia liga. Pastebėta, kad daug įtakos turi ir tam tikri rizikos faktoriai, pavyzdžiui, per mažas fizinis aktyvumas; gausus alkoholio vartojimas ir ilgalaikis rūkymas; nesveika, nesubalansuota, nereguliari mityba; per didelis druskos vartojimas ir nepakankamas kitų mineralų gavimas su maistu (itin daug reikšmės širdies ir kraujagyslių sistemai turi kalis, magnis, kalcis). Teigiama, kad arterine hipertenzija dažniau serga tie pacientai, kurie turi kitų gretutinių ligų, pavyzdžiui, cukrinį diabetą arba tie, kuriems būdingi hormonų ir medžiagų apykaitos pokyčiai. Dažniau arterinė hipertenzija diagnozuojama nutukusiems ar antsvorio turintiems asmenims. Statistika rodo, kad pirminis šios ligos tipas sudaro daugiau nei 90 procentų visų hipertenzijos diagnozių.

Antrinė hipertenzija nuo pirminės skiriasi tuo, kad jos priežastys yra žinomos. Dažniausiai ji išsivysto dėl tam tikrų inkstų ligų ar endokrininių pakitimų, vartojamų vaistinių preparatų ar narkotinių medžiagų, kurios padidina kraujo spaudimą ir kt. Kai priežastys žinomos, arterinę hipertenziją daugeliu atvejų galima kontroliuoti, tačiau šis tipas sudaro tik iki 10 procentų visų hipertenzijos diagnozių.

Arterinė hipertenzija priskiriama „slaptoms“ ligoms, nes ji gali būti labai ilgą laiką neaptinkama dėl to, kad nepasireiškia jokie simptomai arba jie yra labai nespecifiniai. Tokie ligos požymiai gali būti nesąmoningai „nurašomi“ kitoms bėdoms. Įdomu tai, kad ši liga dažniausiai diagnozuojama visai atsitiktinai – pamatavus kraujo spaudimą aparatu arba sulaukus sveikatai ar net gyvybei pavojingų komplikacijų bei aptikus daugybinius organų sistemų pažeidimus. Vis dėlto kai kuriems asmenims apie galimą ligą praneša šie simptomai, tad į juos numoti ranka tikrai nereikėtų:

  • Galvos skausmas, apimantis pakaušio ir sprando sritį. Paprastai jis labiausiai kamuoja paryčiais ir gali praeiti pakėlus lovos galvūgalį;
  • Galvos svaigimas;
  • Cypimas ir spengimas ausyse bei klausos sutrikimai;
  • Mirgėjimas akyse ir regos sutrikimai;
  • Skausmas krūtinės ir/ arba širdies plote bei juntami širdies dūžiai;
  • Dažnas šlapinimasis;
  • Kraujavimas iš nosies;
  • Nervingumas, miego sutrikimai, kartais – mirties baimė.

Ligai jau gerokai pažengus, apie ją pranešti gali arterinės hipertenzijos paūmėjimai, kurie pasireiškia tam tikrų organų sutrikimais. Dažniausiai pažeidžiamos smegenys, širdis, inkstai ir akys, nes šiose gyvybiškai svarbiose struktūrose kraujagyslių tinklas – labai gausus, todėl ir padidėjusio spaudimo daroma žala – daug akivaizdesnė. Esant arterinės hipertenzijos paūmėjimams, pacientą gali varginti patys įvairiausi nemalonūs simptomai – įvairūs skausmai, pykinimas, vėmimas, koordinacijos sutrikimai, įvairių kūno dalių paralyžiai, regos ir sąmonės sutrikimai.  Nerimaujant dėl savo sveikatos būtina kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą. Labai naudingi ir reguliariai atliekami profilaktiniai sveikatos patikrinimai – tokiu būdu ligą galima aptikti daug greičiau.