Per pastaruosius dešimt metų mėsos vartojimas išaugo penktadaliu. Įrodyta, kad tokiais kiekiais vartojami mėsos produktai turi neigiamos įtakos mūsų planetai ir žmonijai. Mėsos nevalgantys žmonės tvirtina, jog gyvulininkystei skirtus žemės plotus užsėjant javais bei skatinant daugiau gyventojų tapti vegetarais stipriai pagerintume planetos ekologinę situaciją. Ar iš tiesų?
Jungtinių Tautų Maisto ir Žemės Ūkio organizacijos pateikti duomenys rodo, kad pasaulyje yra apie 1,4 mlrd. karvių ir 1,1 mlrd. avių, kurios išskiria 37 proc. visų į orą patenkančių metano dujų. 70 proc. viso ūkininkavimui skirto ploto, kuris užima beveik trečdalį viso sausumos paviršiaus, panaudojama gyvulininkystei. Vandens kiekis reikalingas išauginti kilogramą jautienos svyruoja nuo 13 tūkstančių iki 100 tūkstančių litrų. Atsižvelgiant į pateiktus faktus,atrodo, jog vegetarai iš tiesų prisideda prie išteklių tausojimo.
Gyvūnų gerovė lieka pirminiu motyvu, dėl kurio žmonės renkasi vegetarinę mitybą. Pasak Vegetarų bendruomenės, Didžiojoje Britanijoje kiekvieną dieną nužudoma daugiau nei du milijonai gyvulių. Tačiau vis didėjantis susirūpinimas aplinkosauga taip pat yra vienas iš veiksnių, skatinančių vegetarizmą. Vegetarų bendruomenės atstovo spaudai Su Taylor teigimu, pasirinkdami, ką valgome, mes prisidedame prie aplinkosaugos. Mokslininkas R. K. Pachuri, atlikęs tyrimą, nustatė, kad vienas hektaras žemės, kuriame būtų auginamos daržovės, vaisiai ir grūdai, maistu aprūpintų apie 30 žmonių. Toks pat žemės plotas, panaudotas gyvulininkystei, maistu aprūpinti galėtų tik tarp 5-10 žmonių.
Pramoninė gyvulininkystė vis labiau dominuoja mėsos gamyboje – 80 proc. Europos Sąjungos gyvulių yra užauginami pramoniniuose ūkiuose, kurie ne tik žiauriai elgiamasi su gyvuliais, tačiau ir piktnaudžiaujama antibiotikų, įmaišomų į gyvulių maistą, kiekiu. Taigi, kuo toliau, tuo sunkiau yra būti etišku mėsos vartotoju. Guy Watson, kompanijos „Riverford Organics“ įkūrėjas, teigia: „Nėra abejonių, kad pasaulyje būtų geriau gyventi, jei valgytume mažiau mėsos. Ir visgi dauguma žmonių valgo daugiau mėsos nei reikalinga jų sveikatai ar planetos gerovei“. Viena pagrindinių problemų, susijusių su gyvulininkyste, yra gyvulių maisto gamyba. Dėl laukų, reikalingų gyvulių maisto derliui pasėti bei jų laikymui, kasmet iškertama šeši milijonai hektarų miškų – teigia organizacija „Žemės Draugai“. Tai labai neefektyvu, nes šiuose plotuose sėjamas derlius (pavyzdžiui soja) galėtų būti suvartojamas pačių žmonių. Šiandien sojos pupelės auginamos gyvuliams šerti. Ekologinė tokio proceso kaina yra didelė.
Visgi, valgyti ar nevalgyti mėsą yra kiekvieno žmogaus asmeninis pasirinkimas. Tačiau domėdamiesi iš kur ant stalo atkeliauja mūsų maistas, asmeniškai galime prisidėti sprendžiant vis aktualesnes ekologines problemas. Ir, žinoma, jausti saiką. Perdėtas mėsos vartojimas turi neigiamų padarinių ne tik mūsų aplinkai, bet ir mūsų sveikatai. 2011 m. „Worldwatch“ institutas pranešė, kad žymiai sumažinus raudonos mėsos vartojimą, visų vyrų mirtingumas gali sumažėti 11 procentų, o moterų – 16 procentų.
Daugumai žmonių priimtiniausias būtų suvartojamos mėsos sumažinimo variantas. Dar geriau jei ta mėsa atkeliautų iš ekologiškų ir etiškų ūkių. Jeigu manote, kad be mėsos žmogus egzistuoti negali, tuomet galima bent iš dalies prisidėti prie gamtosaugos: įveskite sau taisyklę – pirmadienis be mėsos, taip jūs suvartosite jau septintadaliu mažiau mėsos, o sveikatai poveikio tikrai nepajusite. Atsisakius mėsos dviems dienoms, jūs suvartotumėte jau beveik trečdaliu mažiau. To pilnai pakaktų visiems ekologams ir kitiems, sunerimusiems dėl gyvulininkystės įtakos planetai. Kitas žingsnis – nepirkti mėsos prekybos centruose. Susiplanuokite savaitę taip, kad mėsą pirktumėte tik iš ūkininkų turgų arba užsisakytumėte internetu. Taip išmoksite planuoti savo išlaidas ir maisto suvartojimą, palaikysite vietinius ūkininkus ir vartosite etiškai užaugintą mėsą.
Lietuvos sveikata/ Grynas