Paraudusios, skausmingos, pūlinukais išbertos pažastys – tokia kaina kartais tenka sumokėti grožio aukoms, vasarą prakaitą stabdančioms ir jo kvapą malšinančioms įvairiomis nenatūraliomis higienos priemonėmis. Apie tai – pokalbis su gydytoja dermatovenerologe Aldona Kajutyte.

Ar kreipiasi į dermatologus pacientai, kurių pažastų sritis nukentėjusi nuo dezodorantų ar prakaitavimą mažinančių priemonių?

Ne taip jau retai. Tokių pacientų turėjome jau ir šiemet. Bėdos dažniausiai prasideda atšilus orams, kai dar nespėjama nusirengti šiltų drabužių, o lauke jau karšta. Organizmas tuomet greit suprakaituoja, kai kurios per prakaitą išsiskiriančios medžiagos reaguoja su higienos priemone ir sukelia alergiją. Pažastų sritis ir taip jau yra labiau trinama, oda ten plonesnė, jautresnė, erzinama drabužių.

Bet kokia kosmetinė, higienos priemonė, užtepta ant odos, labai dažnai sukelia alerginį kontaktinį odos uždegimą, kuris pasireiškia odos paraudimu, skausmu, niežėjimu, kartais gali išberti įvairiomis papulėmis, susidaryti pūlinukai. Dermatitas gali komplikuotis antrine infekcija. Žmogus jaučia didelį diskomfortą, negali dirbti, apsirengti.

Kadangi pažastų srityje yra daug prakaito liaukučių, galima susirgti hidrogenitu, prakaito liaukų uždegimu. Tai nemaža problema.

Tačiau ateina vasara, šiltus drabužius sukabiname į spintas. Gal tuomet pažastų bėdos baigiasi?

Vasarą prisideda saulės spindulių poveikis. Juk daugelis kosmetikos priemonių – ne tik dezodorantai, bet ir kvepalai, kremai, paveikti saulės, gali sukelti saulės dermatitą. To dermatito pabaiga nemaloni, nes oda dažnai lieka pigmentuota – išberta rusvomis ar rusvai gelsvomis dėmėmis. Ir ilgam.

Saulės dermatitas gali pasireikšti bet kurioje kūno vietoje. Ne išimtis – pažastų sritis, jei pasitepę dezodorantu ar antiperspirantu einame kaitintis saulėje. Šiose priemonėse esantis spiritas ypač erzina odą ir palieka pigmentines dėmes. Būna, kad net pūliniai susidaro, ypač jei žmogaus imuninė sistema silpnesnė, jei jis neseniai sirgęs peršalimo ligomis.

Dažna odos uždegimo komplikacija – pūlinga infekcija. Ji neretai tyko žmonių, dirbančių dulkėtoje aplinkoje, ypač statybininkų, taip pat darbe naudojančių įvairius tepalus. Tai provokuojantys veiksniai, sunkinantys ligos eigą.

Ant sveikos normalios odos visada gyvena gausybė mikroorganizmų, kurie šiaip nesukelia jokios problemos. Bet jei yra kokia odos liga, pvz., dermatitas, sukeltas saulės ar augalų, tai šie mikrobai, atradę silpną vietą, ją puola ir pradeda daugintis. Jų sukeltos komplikacijos kartais būna labai nemalonios. Jos gydomos ir ambulatoriškai, ir stacionare.

Tai gal šveiskime į šalį visas prakaitavimą slopinančias priemones?

Iš tikrųjų prakaitavimą slopinančias priemones reikėtų vartoti kuo rečiau, nes natūraliai prakaituoti žmogui būtina, ypač vasarą. Prakaitavimas – natūrali apsauginė reakcija, šilumos pertekliaus atsikratymas, o mes užtepame tą priemonę… Beje, jos sudėtyje yra aliuminio, kuris sutraukia prakaito liaukas, sumažina prakaitavimą ir mes tarsi uždarome duris ir langus, kad neišeitų dūmai ir tuo kenkiame sau.

Aplinkui, pažastų srityje, yra labai daug svarbių limfmazgių, jie irgi pradeda reaguoti. Moterims gali nukentėti krūtinė – yra mokslininkų nuomonių, kad aliuminis sukelia krūties vėžį. Aišku, nėra taip, kad kartą pasitepėme antiperspirantu – ir per keletą dienų žiauri baigtis. Bet jei tai tęsiasi metų metais, kenksmingi poveikiai sumuojasi ir kartais pasekmės būna liūdnos.

Todėl vasarą, einant į paplūdimį dermatologai rekomenduoja netepti odos jokia kosmetika ar higienine priemone. Po to jau kiekvienas sprendžia pats, ar kenkti sau, ar sveikai gyventi.

O dar dažnai moterys atlieka sau pažastų depiliaciją, išsitepa dezodoruojančiomis priemonėmis ir eina į paplūdimį. O po kelių valandų ar rytojaus dieną atbėga pas dermatologą.

Peršasi mintis, kad ir depiliacija gali daryti neigiamą poveikį. Juk gamta ne veltui turbūt sutvarkė, kad pažastyse plaukai augtų?

Mes daug kuo sau kenkiame… Gamta tikrai pasirūpino, kad ten plaukai augtų, bet, kita vertus, plaukeliai, aplipę prakaitu, – gera terpė mikrobams veistis. Dar prisideda trintis į drabužius ir galutinis rezultatas – dermatitas, komplikuotas infekcija.

Bet nereikia pulti į kraštutinumus, visko atsisakyti. Geriau laikytis aukso vidurio: einant į soliariumą, paplūdimį arba būnant namuose – jokių kosmetikos priemonių, o kitu laiku – kaip kam geriau. Pažastis skusti geros kokybės peiliukais, kad neerzintų odos. Tegu jie bus brangesni, su aliejais, bet patikimi – betaupydami peiliukams, paskui daugiau pinigų išleisime vaistams.

Bet negi gamta, sukūrusi prakaituojantį žmogų, nepasirūpino natūraliomis prakaitavimą stabdančiomis ar dezodoruojančiomis priemonėmis?

Žinoma, pasirūpino. Egzistuoja natūralus mineralas, stabdantis prakaito kvapą sukeliančių bakterijų augimą. Jis bekvapis, gerai dezodoruoja, neturi kenksmingų priemaišų, todėl naudoti galima nekenkiant sau.

Genovaitė PRIVEDIENĖ
Vakarų ekspresas