+0
-1
-1

Dažnai šlapimo nelaikymas suprantamas kaip natūrali senėjimo būsena. Šis mitas nėra teisingas – inkontinencija vargina įvairaus amžiaus moteris. Iki 30 m. amžiaus šlapimo nelaiko kas šešta, iki 45 m. – kas ketvirta ir kas antra penkiasdešimtmečio sulaukusi moteris. Svarbu suprasti, jog šią ligą gydyti yra būtina, kitaip stipriai nukenčia žmogaus gyvenimo kokybė, pasitikėjimas savimi, slopsta noras bendrauti ir būti viešumoje. Į klausimus apie šlapimo nelaikymą atsako VšĮ „Inkocentras“ direktorė Jurga Misevičienė.

 

Kas yra inkontinencija?

Inkontinencija arba šlapimo nelaikymas yra būklė, kai nevalingai išteka bet koks kiekis šlapimo. Net ir savaime ištekėję keli lašeliai gali būti ženklu, kad sergate šia liga. Paprastai nedidelis šlapimo kiekis išteka juokiantis, kosėjant, čiaudint ar sportuojant, dirbant fizinį darbą. Be to, pasitaiko atvejų, kai ši nelaimė ištinka pakeliui į tualetą.

 

Kokie simptomai žmogų turėtų paskatinti apsilankyti pas gydytoją?

Simptomų yra keletas. Jei noras šlapintis užeina labai staigiai, šlapinamasi aštuonis ir daugiau kartų per dieną, du ir daugiau kartų per naktį, šlapinantis jaučiamas skausmas, ne visada pavyksta pasišlapinti, jaučiate skausmą ar šlapimo srovė silpnėja ar trūkinėja. Pastebėjus bent vieną šių požymių patartina kreiptis į medikus konsultacijai ir ieškoti sprendimų, palengvinsiančių esamą situaciją.

 

Kas sukelia šlapimo nelaikymą?

Moterims šią ligą lemia skirtingos priežastys. Moterų šlapimo pūslė ir šlaplė remiasi į raumeninį sluoksnį, vadinamą dubens dugno raumenimis – jie palaiko šlaplę ir šlapimo pūslę tinkamoje padėtyje. Šiems raumenims susilpnėjus ir sumažėjus jų elastingumui, pakinta šlaplės padėtis šlapimo pūslės kaklelio atžvilgiu, šlapimas sulaikomas blogiau, padidėja rizika šlapimo nutekėjimui.

Dubens dugno raumenys gali išsitampyti ir susilpnėti nėštumo metu, turint viršsvorį arba ilgą laiką dirbant sunkų fizinį darbą. Svarbu žinoti, kad moterims inkontinenciją gali lemti ir menopauzė. Senstant silpnėja kūno raumenys, menopauzės metu sumažėja moters lytinių hormonų kiekis ir išplonėja šlapimo pūslės bei šlaplės gleivinė, susilpnėja dubens dugno raumenų kraujotaka, elastingumas. Kaip inkontinencijos priežastis galima įvardinti ir neurologinius, endokrininius sutrikimus, galvos bei nugaros smegenų traumas, vidurių užkietėjimą, viršsvorį, įvairias šlapimo pūslės infekcijas ir vaistus. Visa tai turi įtakos šlapimo nelaikymui.

 

Kaip inkontinencija gali paveikti žmogaus gyvenimą?

Dažnai žmonės bijo prisipažinti sergantys inkontinencija – net 75 proc. pacientų net ir paklausti mediko nepasisako turintys šlapinimosi problemų. Tai viena didžiausių bėdų, nes inkontinencija gali būti gydoma, o to nedarant stipriai nukenčia žmogaus gyvenimo kokybė.

Šlapimo nelaikymas susijęs su žmonių fizine bei psichologine sveikata, darbingumu, socialine integracija ir gyvenimo kokybe. Sergantys inkontinencija dažnais atvejais yra linkę užsidaryti namuose, bijodami, jog išėjus į viešumą šlapimas ištekės ir teks pakliūti į gėdingą situaciją. Dėl šios ligos žmonės išeina iš darbo, patiria finansinius nuostolius. Jei pacientas neturi pakankamai informacijos apie inkontinenciją ir nesiima priemonių jai gydyti, liga gali vesti sunkių prichologinių problemų link.

Svarbu žinoti, kad 80 proc. atvejų yra įmanoma sėkmingai kontroliuoti šlapimo nelaikymą. Medikai pacientams suteikia pagalbą, pataria, kaip pagerinti gyvenimo kokybę sergant inkontinencija. Reikia nebijoti prisipažinti, ieškoti pagalbos ir imtis įvairių gydymo priemonių.

Lietuvos sveikata