Esame nejudrūs, nes nenorime būti sveiki?

Medikai, sveikatos specialistai, pedagogai, sveikuoliai dažnai šaukia SOS, kad gerėjančios gyvenimo sąlygos, technologijų pažanga ir sėdimas darbas skatina visuomenę judėti vis mažiau. Lietuviai šiai nejudrumo bangai pasidavė bene labiausiai iš visų Europos šalių piliečių. Turbūt būtent tai lemia, kad širdies ligomis Lietuvos piliečiai serga kone 2,5 karto daugiau negu labiau išsivysčiusiose Vakarų valstybėse, kad vis prastėja mokinių sveikata, ypač jų akių ir stuburo būklė.

Prigimtinė žmogaus būsena

Prisiminkime, kaip elgiasi vaikai. Žvelgiant į juos atrodo, kad judėjimas yra prigimtinė žmogaus būsena. Kol vaikas mažas, jis vis juda: ropoja, ropščiasi ar bėgioja, šokinėja. O kai pradeda lankyti mokyklą, jis vis raginamas sėdėti ramiai, baudžiamas už judrumą. Ko gero, būtent taip slopinamas prigimtinis poreikis judėti, formuojamas nepateisinamas solidumas.

Suaugęs žmogus dažnai jau tingi judėti, savęs pagaili, patausoja…ir taip apleidžia savo kūną. Nemažai bėdų prideda ir nesubalansuota mityba: daug gyvulinės kilmės riebalų, mažai skaidulinių medžiagų, noras valgyti skaniai, negalvojant apie maisto naudingumą organizmui, patiriamas stresas. Norint tai kompensuoti, būtina judėti, sportuoti. Tik sporto nereikia suprasti kaip aukštų rezultatų siekimo. Tai ir lipimas laiptais, buvimas gamtoje su šeima, kolegomis, bendraminčiais, darbas sode, plaukimas, vadinamasis šiaurietiškas vaikščiojimas su lazdomis, važinėjimas dviračiu.

Apklausos duomenys

Vertindami savo sveikatos būklę, Lietuvos gyventojai yra optimistai – daugiau kaip 60 proc. apklaustųjų mano, kad ji gera ar net labai gera. Nepaisant to, kiek daugiau nei pusė apklaustųjų sutinka, kad sveikata rūpinasi nepakankamai. Sveikatos biurų specialistų ir gydytojų nuomonė griežtesnė – 66 proc. jų mano, kad visuomenės sveikata vidutiniška, ir ketvirtadalis – kad bloga.

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų sportą įvardija kaip vieną svarbiausių veiksnių, lemiančių gerą žmogaus sveikatą. Fizinio aktyvumo reikšmę sveikatai pripažįsta daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų. Pagal svarbą šį veiksnį lenkia tik sveika mityba ir gebėjimas suvaldyti stresą . Vis dėlto beveik pusė apklaustųjų prisipažino sportuojantys nereguliariai, kai pasitaiko proga, o beveik kas penktas teigia nesportuojąs visai.

Kodėl žmonės nesportuoja? „Geros sveikatos klubo“ iniciatyva atlikta apklausa rodo, kad dažniausia priežastis, trukdanti sportuoti, yra laiko trūkumas. Ją įvardijo pusė apklaustųjų. Beveik tiek pat prisipažino stokojantys valios, o penktadalis sakė neturintys su kuo mankštintis.

Kelios iniciatyvos

Socialinė sveikatingumo iniciatyva „Geros sveikatos klubas“ šiemet ilgiau nei tris mėnesius didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio – gyventojus kvietė nemokamai mankštintis įvairiais stiliais. Nuo birželio iki rugsėjo vidurio buvo organizuota daugiau kaip 40 dvylikos rūšių mankštų po atviru dangumi, beveik 700 mankštų dalyvių išsimatavo kūno masės analizatoriumi, konsultavosi su jaunaisiais gydytojais.

„Mūsų veikla tiesiogiai susijusi su žmonių sveikata, todėl žinome, kad ją ir gerą savijautą pirmiausia lemia pats žmogus ir jo gyvenimo įpročiai. Reguliariai mankštinantis galima ne tik geriau jaustis, bet ir išvengti daugelio ligų. Ir tam nereikia didelių valios pastangų, daug laiko – svarbiausia išsiugdyti įprotį sportuoti. Nors mankštose dalyvavo daug žmonių, bet apie visuomenės požiūrio kaitą kalbėti dar anksti. Kad jis pasikeistų, reikia ne vienerių metų įdirbio, ir mes esame pasiryžę tai tęsti“, – teigė šios akcijos iniciatoriai bendrovės „GlaxoSmithKline Lietuva“ direktorius Kęstutis Čereška ir sporto klubo „Impuls“ vadovas Vidmantas Šiugždinis.

Kaip pabrėžė mankštas vedusi Lietuvos moterų sporto asociacijos prezidentė Joana Bartaškienė, amžius – ne riba pradėti sportuoti. Tam pasiryžęs žmogus ilgiau liks jaunas ir sveikas, tik nereikia pernelyg skubėti, būtina įsiklausyti į savo organizmo poreikius ir galimybes. Jei nepatiko vienas mankštos būdas, nereikia sakyti, kad visi jie netinkami, o išbandyti kelis, kol rasi sau tinkamiausią.

Dešimt treniruoklių parke

Tęsiant pasakojimą apie iniciatyvas, būtina paminėti Birštoną. Šiemet sutvarkytame šio miesto parke įrengta nemažai naujų sporto aikštelių – riedlentininkų, pasagos mėtymo, stalo teniso, krepšinio. Įrengti ir dviračių takai, mini golfo takeliai, įrengta dešimt treniruoklių, kuriais galima mankštinti beveik visas raumenų grupes.

„Kiekvieną rytą parke susitinkame keli sportuojantys savivaldybės darbuotojai, – pastebėjo Birštono turizmo centro vyresnioji specialistė turizmui Rūta Kapačinskaitė, laikinai einanti direktorės pareigas.

Birštono sveikos gyvensenos klubo ,,Šilagėlė“ prezidentas Vytautas Gedminas pastebėjo, kad nors jų klubo nariai kol kas aktyviai nesinaudoja naujomis sporto aikštelėmis, daug jų yra kito žaidimo – petankės – entuziastai, bet galimybė birštoniečiams aktyviau gyventi, daugiau laiko būti gryname ore ir mankštintis yra labai svarbus ir sveikintinas dalykas.

Tačiau, pasak V. Gedmino, daugiausia sportuoti žmonėms trukdo ne laiko ir tinkamos įrangos ar kompanijos, o… valios stygius. Puikus judėjimo būdas yra ir darbas sode. Ne prasčiau už sportą sporto klubuose veikia paprastas bent pusvalandžio pasivaikščiojimas vakare prieš miegą. Jis nieko nekainuoja, o rezultatų duoda puikių: mažina stresus, padeda atsipalaiduoti, gerina miegą, stiprina šeimos narių tarpusavio santykius.

Sveikuolių ir medikų patarimai

Pasak Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidento Dainiaus Kepenio, kiek žmogui reikia judėti per savaitę, priklauso nuo jo amžiaus, lyties, fizinio pasirengimo, funkcinės būklės ir t. t. Idealu būtų, jei žmogus aktyviai judėtų per savaitę penkias dienas po valandą. Tarkim, 20 min. ryte darytų mankštą, o pavakare, po darbo, sparčiu žingsniu paėjėtų ar pavažinėtų dviračiu dar 40 minučių ar nueitų į baseiną paplaukioti.

Minimaliai judėti reikėtų bent po 30–40 min. tris kartus per savaitę. Bent tiek laiko sportui reikėtų skirti pradedantiesiems labiau rūpintis savimi. Turi pakakti laiko raumenims stiprinti, tempimo pratimams, širdžiai (laiko santykis:1–1–2).

Pasak D.Kepenio, judėjimo formos gali būti pačios įvairiausios, kiekvienam reikėtų pasirinkti tinkamiausias ir teikiančias daugiausiai džiaugsmo.

Na, o kardiologai pastebi, kad norinčiam būti sveikam žmogui būtina kasdien pėsčiomis nueiti ne mažiau negu 3 kilometrus arba 30 min. dirbti vidutinio intensyvumo fizinį darbą, suvalgyti kasdien bent 5 porcijas daržovių, stengtis, kad sistolinis kraujo spaudimas nesiektų 140 mm Hg, bendrojo cholesterolio kiekis kraujyje neviršytų 5 mmol, o mažo tankio lipoproteinų cholesterolis – 3 mmol.

Tereikia sąmoningai apsispręsti

Visuomenės sveikatos rodikliai liudija iniciatyvų sveikatingumo poreikį. Apie sveiko gyvenimo būdo teikiamą naudą kalba gydytojai, visuomenės sveikatos specialistai, pedagogai, tad tautiečiai teoriškai jau žino kasdieninio fizinio aktyvumo svarbą, bet praktiškai dažnai nesiryžta keisti įprasto tingesnio gyvenimo būdo ir pradėti daugiau judėti.

Viešos sveikatingumo iniciatyvos gali duoti apčiuopiamų rezultatų, nes rodo teigiamą pavyzdį. Sportavimas viešose vietose jau keičia visuomenės požiūrį į sveiką gyvenseną, ragina žmonių savęs paklausti, ar jie gyvena pakankamai judriai, nors sveikos gyvensenos įpročiams susiformuoti reikia nemažai laiko ir palankios aplinkos, – mano kalbinti pašnekovai.

Tad visų pirma kiekvienas savęs paklauskime, ar gyvename pakankamai judriai ir, jeigu, reikia, pasiryžkime tai pradėti daryti ne nuo kito mėnesio ar pirmadienio, o jau šiandien. 

2012 lapkričio 20 Daiva Červokienė

Judėjimas gali pakeisti daug vaistų, bet jokie vaistai nepakeis judėjimo