+6
-0
+6
Ką būtina žinoti apie vieną iš dažniausiai pasitaikančių traumų?

Čiurnos trauma yra viena iš dažniausių traumų, kurias patiria ne tik bėgikai, bet ir su sportu niekuo nesusiję žmonės, tie, kas pėdą pastato ne taip, kaip reikėtų. Tuomet neišvengiamai pėda kryptelėja į šoną, nikstelėja, tenka suprasti, ką reiškia čiurnos raiščių patempimas.

Po traumos atsiradęs pirmasis simptomas -  skausmas – normalu?

Lietuvoje per metus daugiau nei 20 000 žmonių dėl čiurnos raiščių patempimų kreipiasi į gydytojus. Apie 90 proc. atvejų patempiami išoriniai (lateraliniai) čiurnos raiščiai. Šios traumos metu pėda pasukama į vidinę pusę, o skausmas jaučiamas išorinėje pėdos pusėje. Vos tik žmogus patiria čiurnos traumą, greitai pradedamas justi ir ūmus, vos ištveriamas skausmas, kuris dažnai apriboja bet kokius žmogaus judesius ir priverčia po tokios traumos turėti neplanuotas atostogas namuose. Natūralu, jog susižeidus ima ir suskausta tą vietą, tačiau būna ir taip, kad skausmas iš traumuotos vietos pereina ir į kitas kūno vietas, pavyzdžiui, pasitempus čiurną skausmas nuslenka iki pirštų arba gali pakilti net iki blauzdos. Vaistais nuo skausmo gali padėti numalšinti po traumos atsiradusį skausmą, tačiau jeigu skausmas užsitęsia iki pusantro – trijų mėnesių, tada būtinai reikėtų kreiptis į gydytojus.

Tinimas ir kraujosruvos – neišvengiama traumos dalis

Kuomet patiriamas čiurnos raiščių patempimas yra nesunku pastebėti: traumuotoje vietoje atsiranda patinimas ir kraujosruva, tenka visa tai gydyti į pagalbą pasitelkiant RICE metodą, kurio esmė – traumuotą vietą ilsinti (saugoti nuo fizinio krūvio), šaldyti, spausti ir pakelti. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo taip pat yra vartojami traumų gydyme šalia RICE metodo. Greito pasveikimo po traumos galima tikėtis tik tuo atveju, jei žmogus patyrė labai mažą traumą. Jei žmogus patyrė didesnius plyšimus, gijimas po traumos gali trukti net mėnesį ir ilgiau. Minkštųjų audinių gijimo terminas dažniausiai trunka nuo 4 iki 6 savaičių.

Kas vyksta traumatologo kabinete?

Patyrus traumą reikėtų nespėlioti „baigsis man gerai, ar blogai?“. Geriausia yra pasirodyti gydytojui, kuris atliks tinkamus tyrimus ir tuomet bus ramiau. Vos tik patekus į traumatologinį, pacientą gydytojas pirmiausiai apžiūrės išoriškai. Gydytojas, norėdamas sumažinti ūmų pėdos skausmą bei patinimą, pažeistą vietą sutvirtins įtvaru ir elastiniu bintu, kad ji nejudėtų. Blogiausiu atveju, jei trauma itin didelė, gali būti naudojamas gipsas. Taip pat yra atliekamas ir rentgeno tyrimas, kuris parodo, ar yra lūžių, ar ne. Traumatologas gali pasiūlyti atlikti ne tik rentgeno, bet ir kitus tyrimus, pavyzdžiui, kompiuterinę tomografiją arba magnetinį rezonansą, kurių metu bus galima pamatyti kremzles, sausgysles ir nustatyti, ar jos nėra pažeistos.

Keletas patarimų, kurie padės išvengti čiurnos raiščių patempimo

  • Dėvėkite tik patogią avalynę, venkite aukštakulnių. Atsiminkite, jog kuo didesnis batų kulniukas, tuo didesnis šansas yra netinkamai pakreipti ir išsisukti koją.
  • Išmokite taisyklingai sportuoti. Nepamirškite prieš kiekvieną treniruotę daryti apšilimą: jis gali apsaugoti nuo traumų.
  • Laikykitės gydytojo nurodymų. Ilgas potrauminis laikotarpis ne vienam žmogui prailgta ir nešiojamas įtvaras tampa tikra kančia. Tačiau visą gydymo procesą reikia kantriai iškęsti: per anksti nusiėmus įtvarą raiščiai gali iki galo nesugyti, o to pasekmės labai nemalonios – nuolatinis skausmas ir besikartojančios traumos.
  • Jei nusprendėte pabėgioti, rinkitės lygų bėgiojimo paviršių.

Lietuvių liaudies išmintis byloja: „Atsargų žmogų ir Dievas saugo.“. Taigi, kiekviename žingsnyje stenkitės vadovautis šia mintimi, tuomet gal išties pavyks išvengti tų nemalonių traumų.

 L. Rimgailė