Kai gyvenimu mėgautis trukdo skausmingos burnos žaizdelės

 

Teigiama, kad burnos opelių bent kartą gyvenime turėję du asmenys iš trijų arba 66 procentai visos populiacijos. Ar esate tarp jų? Ką derėtų žinoti apie šį, atrodo nesunkų, bet rimtai gyvenimo kokybę trikdantį sveikatos sutrikimą?

Burnos opos būna kelių tipų:

  • Mažos opelės neviršija vieno centimetro diametro ir sugyja greičiau. Jų gijimas trunka iki dviejų savaičių. Tai dažniausiai pasitaikantis burnos žaizdelių tipas. Paprastai jos išnyksta be liekamųjų reiškinių. Nepatogu tol, kol vyksta pirminis jų gijimas.
  • Didelės opos viršija vieno centimetro diametrą ir pažeidžia gilesnius gleivinės sluoksnius nei mažos opelės. Jos gyja žymiai ilgiau – kartais net iki dviejų mėnesių. Skausmingumas intensyvesnis nei mažų opų. Užgijus gali likti randas. Beje, vertėtų atkreipti dėmesį, kad ilgiau nei tris – keturias savaites neužgyjančios opos jau gali būti rimtesnių ligų požymis, tad dėl jų būtinai reikėtų konsultuotis su sveikatos priežiūros specialistais.
  • Herpetinio tipo opelės formuojasi sankaupomis. Jų diametras paprastai neviršija pusės centimetro. Užgyja be liekamųjų reiškinių, ypač jei gydomos taisyklingai ir nesikomplikuoja antrinėmis bakterinėmis infekcijomis.

Burnos žaizdelių susiformavimo priežastys – pačios įvairiausios. Pradedant paprasčiausiu skruosto sukandimu ir skausmingu dantenų pažeidimu nauju dantų šepetėliu ir baigiant vietinėmis bei sisteminėmis infekcijomis bei kitomis ligomis, kurioms būtinas specifinis gydymas. Tikriausiai kiekvienam žinoma, kad per karšto maisto ar gėrimo paragavimas ar pasmaguriavimas per rūgščiomis uogomis taip pat gali baigtis skausmingomis ir diskomfortą sukeliančiomis burnos opomis. O kai kuriems nesvetimas po didesnio streso ištinkantis opelių susiformavimas. Taip, taip, burnos išopėjimą nulemia netgi per didelė nervinė įtampa, imuniteto nusilpimas, nekokybiškas miegas ar nepakankamas kiekis tam tikrų vitaminų bei skurdi mityba. Pastebėta, kad moterims opelės formuojasi dažniau – neretai jų atsiranda ir per mėnesines. Statistika rodo, kad dėl burnos opelių į gydytojus dažniau kreipiasi vaikai, jauni ir senyvi asmenys.

Taigi kokie dažniausi burnos opelių arba gleivinės vientisumo pažeidimų simptomai? Jei kalbėtume apie vaizdinius, plika akimi matomus simptomus, tai vertėtų paminėti, kad burnos gleivinėje stebimos apskritos arba ovalios formos žaizdelės, kurioms būdingas tipinis pabrinkimas aplink žaizdelę ir jų skausmingumas. Viduriukas dažnai raudonos ar rausvos spalvos, o kraštelis – baltos arba geltonos spalvos, tačiau išvaizdą lemia ir opeles sukėlusios priežastys. Gleivinės vientisumo pažeidimas reiškia, kad daug išbandymų turinčiai pakelti burnos gleivinei jų tenka dar daugiau – pacientui dėl patiriamo diskomforto papildomai dirginant pažeistas vienas, kyla sunkumų kramtant ir ryjant maistą, valantis dantis, geriant gėrimus. Ypač ryškų pažeidimų dirginimą sukelia sūresnis, rūgštesnis bei aštresnis maistas. Pacientas negali tinkamai sukramtyti kieto maisto, todėl jis gali pradėti vengti valgyti, o šio vengimo pasekmė – apetito suprastėjimas. Jei neieškoma sunkiai gyjančių ar vis atsinaujinančių opų priežasčių, jos gali komplikuotis antrine bakterine infekcija, gilesnių audinių (pogleivio) uždegimu ir dantų bei dantenų ligomis. Viena dažniausių komplikacijų – dantų pūlinys, kuris pasižymi sunkiai pakeliamu skausmu ir dar pavojingesnėmis komplikacijomis.

Burnos opų diagnostikai labai svarbūs paciento nusiskundimai ir tikslios ligos istorijos surinkimas. Gydytojas išsamiai apžiūri burnos gleivinę. Pavyzdžiui, nesunku atskirti viruso sukeltas ir mechaninio pažeidimo būdu atsiradusias opeles. Kuo opos didesnės ir kuo jos sunkiau gyja, tuo didesnė ir tam tikrų kitų ligų tikimybė. Pavyzdžiui, burnos vėžys dažniausiai prasideda būtent nuo vienos negyjančios burnos opos. Kraujo tyrimai bei audinių biopsija suteikia papildomos informacijos apie burnos žaizdų kilmę. Gydymas skiriamas pagal jų atsiradimo priežastis. Tarkime, jei opas sukėlė grybelis, skiriama priešgrybelinių vaistų, o jei įtariama, kad jos atsirado dėl tam tikrų avitaminozių, tuomet reikėtų stengtis maitintis maistingiau ir papildyti tam tikrų vitaminų, pavyzdžiui, vitamino A ir C, atsargas.

Svarbu stengtis, kad pacientas jaustųsi kuo geriau. Tam tinkamas Anaftin purškalas, kuris gali padėti kontroliuoti mažų burnos pakenkimų sukeliamą skausmą, pavyzdžiui, atsirandantį išsivysčius aftiniam stomatitui, aftinėms opoms, taip pat gali padėti esant mažiems ortodontinių plokštelių ir netinkamai pritaikytų protezų sukeltiems pakenkimams. Jei pažeidimai išplitę labiau arba susitelkę į tam tikrą vietą, galima rinktis ir kitas šios medicinos priemonės formas – skalavimo skystį arba gelį.

Šaltinis |Pasveik.lt