+3
-0
+3
Kaip būtų galima išvengti ar bent atitolinti lėtinio venų nepakankamumo išsivystymą?

Antsvoris, mityba ar fizinis aktyvumas daugiausia priklauso nuo mūsų pačių nusiteikimo ir motyvacijos. Tuo tarpu amžius, genetiniai veiksniai ar neštumas gali lemti lėtinės venų ligos atsiradimą ir jos progresavimą net ir tuo atveju, jei griežtai laikysimės darbo ir poilsio režimo bei mokėsime įvertinti kitus sveikatai įtakos turinčius veiksnius. Apie veninio kraujo tėkmės sutrikimus, jų simptomus, ligos profilaktika ir gydymo būdus kalbamės su kraujagyslių ligų gydytoja doc. dr. Dalia Triponiene.

Gerbiama gydytoja, ar labai pavojingas lėtinis venų nepakankamumas?

Lėtinis venų nepakankamumas, dabar dažniau vadinamas lėtine venų liga, atsiranda tada, kai sutrinka kraujo tekėjimas iš kojų širdies link. Kojose susidaro veninio kraujo sąstovis, arba stazė. Liga linkusi progresuoti. Tokio sutrikimo dažniausi simptomai yra kojų tinimas, niežėjimas, mėšlungis, kojų nuovargis, skausmas, kuris atsiranda stovint ar sėdint. Stebimos išryškėjusios smulkios melsvos spalvos odos venos, išsiplėtusios paviršinės poodžio venos. Jeigu veninio kraujo sąstovis didėja, ilgainiui blauzdos apatinėse dalyse gali atsirasti rudos spalvos dėmės. Dėl sutrikusio aprūpinimo deguonimi šiose vietose oda plonėja. Tai gresiančios trofinės opos požymiai. Opos dažniausiai susidaro vidiniame blauzdos paviršiuje virš kulkšnies. Jos sunkiai ir ilgai gyja. Sulėtėjus kraujotakai paviršinėmis išsiplėtusiomis venomis, jos gali trombuotis. Trombozė sukelia uždegimą – tromboflebitą.

Kokios priežastys lemia lėtinį venų nepakankamumą?v

Sergančiųjų lėtine venų liga daugėja. Pirmiausia – dėl nejudraus gyvenimo būdo, kuris jau prognozuojamas vaikystėje, kadangi mokyklose dažnai nėra sporto salių, fizinio lavinimo pamokų, vaikai ne vaikšto į mokyklą ir iš jos, o važiuoja autobusu ar automobiliu, žaidžia kompiuterinius žaidimus. Ilgalaikis sėdimas darbas prie kompiuterių yra vis dažnesnis – tai irgi trikdo kojų veninę kraujotaką. Veninio kraujo sąstovį ypač didina stovimas darbas. Antsvoris, rūkymas irgi sunkina kraujo nutekėjimą širdies link. Visos šios aplinkybės ir genetiniai veiksniai lemia paviršinių venų plėtimąsi, paviršinių giliųjų venų trombozę, o to pasekmė – potrombozinis sindromas. Paviršinių venų išsiplėtimas yra pati dažniausia (71 proc.) lėtinio venų nepakankamumo priežastis. Čia ypač svarbus paveldėjimo veiksnys. Venų nepakankamumo požymiai gali išryškėti ir nėštumo metu (dažniausiai – antrojo), nes augdamas vaisius ima spausti dubens venas, nėštumo metu sustiprėja hormonų poveikis (venų sienelės darosi puresnės, venų spindis kiek padidėja, vožtuvai tampa nevisiškai sandarūs). Pagimdžius ne visada vožtuvai atgauna savo normalią būseną.

Kokia lėtinio venų nepakankamumo patogenezė?

Pats svarbiausias lėtinės venų ligos priežastinis veiksnys yra venų vožtuvų nesandarumas. Vožtuvai nesandarūs tampa plečiantis paviršinėms venoms, jie „ima gesti“ dėl giliųjų venų trombozės, venų sienelės uždegimo. Būna ir įgimtas venų vožtuvų nesandarumas. Kaip vyksta kojų veninė kraujotaka, kai vožtuvai tampa nesandarūs arba suyra iš viso? Veninį kraują širdies link susitraukdami stumia blauzdos raumenys, kai žmogus vaikšto, bėga, važiuoja dviračiu. Blauzdos raumenys dar vadinami antrąja širdimi. Jei kojų venų vožtuvai yra sveiki, blauzdos raumenys susitraukdami išvaro kraują širdies link, o atgal grįžti negali, – vožtuvai „užsitrenkia“. Gulint ar sėdint veninė kraujotaka vyksta lėtai. Čia dirba kitas „siurblys“ – diafragma, kuri kvėpuojant sudaro neigiamą spaudimą krūtinės ląstoje. Šiek tiek padeda ir arterinė kraujotaka, per kapiliarus labai nedidele jėga varydama kraują į venas. Jei vožtuvai neveikia arba nėra visiškai sandarūs, kraujas iš kojų pasišalina tik iš dalies, veninis kraujas užsistovi kojose, tada renkasi skystis audiniuose. Tą skystį turi išdrenuoti limfinė sistema, kurios funkcija irgi sutrinka, jeigu veninė kraujotaka yra sulėtėjusi.

Ar tai dažna liga? Kokia situacija Europoje? Kas dažniau serga – vyrai ar moterys?

Tai tikrai dažna liga, labiau būdinga moterims nei vyrams (kai kurių atliktų tyrimų duomenimis, moterų ir vyrų, kuriems diagnozuotas lėtinis venų nepakankamumas, santykis yra 4:1). Europos šalių turimi duomenys rodo, kad lėtiniu venų nepakankamumu serga nuo 24 iki 58 proc. moterų ir nuo 12 iki 46 proc. vyrų. Pažymėtina tai, kad šis sveikatos sutrikimas linkęs jaunėti, o pirmieji jo požymiai nustatomi apie 35-uosius gyvenimo metus. Pastarųjų metų tyrimai rodo, jog vidutinis sergančiųjų amžius yra apie 45 metai, o vyresniems nei 60 metų asmenims toks sveikatos sutrikimas pasitaiko apie 6 kartus dažniau nei trisdešimtmečiams.

 Yra žinoma, kad lėtinis venų nepakankamumas gydomas įvairiais būdais. Ar konservatyviaisiais gydymo metodais galima padėti sergantiems lėtine venų liga?

Kokį gydymą parinkti – operacinį ar konservatyvųjį, sprendžia kraujagyslių ligų specialistas, ištyręs ligonį. Chirurginė operacija (atvira, lazerinė ar radijo dažnių) patariama, kai išsiplėtusios paviršinės venos sukelia reikšmingą veninio kraujo sąstovį, kai kojos tinsta, gresia trofinė opa arba ji jau yra susidariusi. Tokie simptomai, kaip apsunkusios kojos ar skausmas, taip pat gali būti pagrindas lėtinį venų nepakankamumą gydyti operaciniu būdu. Tačiau apie 30 proc. pacientų gali būti gydomi ir konservatyviai: kompresinėmis kojinėmis arba bintavimu mažo tamprumo bintais, geriamaisiais ir vietinio poveikio vaistais. Beje, nemažai išsiplėtusių venų operacijų atliekama ir kosmetiniais tikslais.

Kokie galėtų būti konservatyvieji lėtinio venų nepakankamumo gydymo metodai? Ar tiesa, kad efekto galima tikėtis kojas įtrinant geliu, kurio sudėtyje yra heparino?

Gydant kraujagyslių ligas labai svarbu turėti vaistą, kuris pagerina odos ir poodžio mikrocirkuliaciją. Mikrocirkuliacijos sutrikimas pasireiškia sulėtėjusia kraujotaka prekapiliaruose ir kapiliaruose. Lėtos kraujotakos priežastis – padidėjęs kraujo klampumas, eritrocitų ir trombocitų agregacija. Mikrocirkuliacijos sutrikimo pasekmė – mikrotrombozė ir audinių išemija. Reikia rinktis tepalus, kurie nesukelia alergijos, šiek tiek vėsina karštą odą ir gerina odos mikrocirkuliaciją pvz. Lioton 1000. Jame esantis heparinas mažina kraujo krešėjimą, todėl tinka trombozės profilaktikai, be to, mažina kapiliarų sienelių pralaidumą, slopina uždegimą ir mažina skausmą. Šiame gelyje yra didelis kiekis (1000TV/g) heparino, veiklioji medžiaga heparino natrio druska gerai prasiskverbia per odą, pasiekia venas supančius audinius ir netgi venų sieneles, todėl jis vartojamas paviršinių venų trombozei ir tromboflebitui gydyti. Vartojant heparino gelį profilaktiškai reikėtų pakėlus koją švelniai sutepti odos vietas, kuriose jaučiamas skausmas, karštis, tempimas. Procedūrą galima atlikti kelis kartus per dieną. Lioton 1000 gelis gali būti vartojamas su kitais vaistais. Jį galima skirti nėščiosioms ir maitinančioms motinoms. Heparino gelis labai vertingas potrombozinio sindromo pasekmių gydymui, kai apatinėje blauzdos dalyje oda dėl kraujo stazės sukietėja, parausta, tampa skausminga.

Metų pradžioje lankėtės tarptautiniame kongrese Paryžiuje, kuriame, be kitų klausimų, buvo pristatytos ir naujausios kelionių medicinos (o turbūt kartu – ir lėtinio venų nepakankamumo gydymo) gairės. Gal galite apie tai papasakoti plačiau?

Tai vienas didžiausių Europoje mokslo ir praktikos renginių, nagrinėjančių kraujagyslių ligų diagnostikos ir gydymo problemas. Jis tradiciškai vyksta kiekvienais metais Paryžiuje, dalyvauja specialistai iš viso pasaulio. Viena šio renginio dalis būna skirta venų ligoms. Šiais metais daug dėmesio buvo skirta potrombozinio sindromo diagnostikai ir gydymui intervencinės radiologijos metodu, venų vožtuvų chirurgijai. Vyko didelė diskusija dėl venų ligų gydymo ir profilaktikos gairių. Aptartas ir heparinų vaidmuo profilaktikoje, jų vieta gydyme.

Vis labiau aiškėja, kad heparinai kol kas yra sunkiai pakeičiami geriamaisiais vaistais, ypač komplikuotais venų trombozės arba didelės trombozių rizikos atvejais. Buvo pateikta naujų duomenų apie mažos molekulinės masės heparinų vartojimą giliųjų venų trombozės profilaktikai. Dar kartą atkreiptas dėmesys į vadinamąją „skrydžių trombozę“. Pateikta statistika rodo, kad skrydžių metu arba iš karto po jų įvykusių giliųjų venų trombozių ir mirtinų plaučių arterijos embolijų nemažėja, o netgi daugėja. Didžiausią rizikos grupę sudaro senyvi žmonės (vyresni nei 60 metų), keliautojai, sergantys įvairiomis sunkiomis lėtinėmis ligomis, nėščios moterys bei tie žmonės, kuriems neseniai buvo atliktos operacijos, taip pat moterys, vartojančios kontraceptikus arba gaunančios pakeičiamąją hormonų terapiją.

Tyrimai parodė, kad 3–5 proc. keliautojų lėktuvais įvyksta venų trombozė, kuri ne visada pasireiškia kokiais nors simptomais. JAV per metus venų trombozė pasireiškia 1 mln. žmonių, kurie skraido lėktuvais, 100 tūkst. iš jų miršta. Nustatyta, kad profilaktikai labai svarbu judėti lėktuve, kaip galima dažniau pavaikščioti, daryti pėdų judesius (po 2 minutes kas pusvalandį), ypač skrendant ilgiau nei 4 valandas, gerti daugiau vandens. Patartina, kad vanduo būtų mineralinis (natrio chloridas ir kalio chloridas). Alkoholis, išskyrus raudonąjį vyną, pagreitina trombozės atsiradimą. Turintiesiems kojų venų kraujotakos sutrikimų patartina mūvėti elastines kojines. Žmonėms, priklausantiems didelės trombozių rizikos grupei, rekomenduotina susileisti mažos molekulinės masės heparino. Aviakompanijos buvo kritikuotos, kad, nepaisant sutarimo, keleiviams nepadidino vandens kiekio. Joms rekomenduota neduoti keleiviams alkoholio skrydžio metu.

Ir paskutinis klausimas – apie LVN profi laktiką. Papasakokite, kaip būtų galima išvengti ar bent atitolinti lėtinio venų nepakankamumo išsivystymą?

Lėtinė venų liga yra progresuojanti liga, todėl, įtarus ar ją nustačius, būtinos profilaktikos priemonės. Lėtinio venų nepakankamumo profilaktikos ir gydymo tikslas – mažinti veninį sąstovį. Pirmiausia – gyvensenos pakeitimas: darbe rasti progą pavaikščioti ar bent sėdint pajudinti pėdas aukštyn-žemyn. Poilsio valandomis reikia ilgesnį laiką pagulėti kojas pakėlus 30 laipsnių kampu, gulint padaryti pratimų, kurie priverstų dirbti blauzdos raumenis.

Aukštakulnius batus patartina avėti tik ypatingomis progomis, o apavą rinktis tokį, kuris neribotų pėdos judesių. Reikia stengtis gyventi judrų gyvenimą (plaukioti, važinėti dviračiu, vaikščioti). Pliaže reikia daugiau vaikščioti ir maudytis, o ne gulėti ištisomis valandomis. Reikia būtinai mesti rūkyti. Ar tikrai būtini hormoniniai vaistai, tarp jų – geriamieji kontraceptikai, reikia pasitarti su juos paskyrusiu gydytoju. Labai svarbu stengtis sumažinti kūno masę, nes antsvoris skatina lėtinės venų ligos progresavimą. Dėl veninio sąstovio atsirandančių mikrocirkuliacijos sutrikimų profilaktikai labai svarbus yra heparino gelis. Lioton 1000, kaip jau minėta, nesukelia alergijos, gerai įsigeria į odą ir gerina odos kraujotaką. Kadangi jis dar ir vėsina, pašalina diskomfortą, kurį žmogus jaučia sutrikusios mikrocirkuliacijos srityse.

Heparinas mažina kraujo krešėjimą, todėl apsaugo kapiliarus ir smulkiąsias kraujagysles nuo trombozės, kuri gali išsivystyti ilgai sėdint ar stovint. Tai ypač svarbu žmonėms, kurie jau turi lėtinį venų nepakankamumą (išsiplėtusios kojų venos, potrombozinis sindromas, įgimtas vožtuvų nesandarumas ir kt.). Minėtas gelis tinka ir tromboflebito profilaktikai bei gydymui. Vartojant heparino gelį profilaktiškai reikėtų pakėlus koją lengvai sutepti odos vietas, kuriose jaučiamas skausmas, karštis, tempimas. Procedūrą galima atlikti kelis kartus per dieną.

Heparino gelį patariama vartoti visais atvejais, jei kojos patinsta, pradeda jas mausti ar skaudėti, todėl jo reikėtų visada pasiimti į kelionę. Kompresinės kojinės, kaip profilaktikos priemonė, irgi vaidina svarbų vaidmenį. Tik būtų geriau, jei jas parinktų gydytojas. Profilaktikos priemonės išties gali stabdyti šios ligos vystymąsi ir, kas labai svarbu, užkirsti kelią pavojingoms komplikacijoms.