Kaip įvertinti, ar esate negatyviai ar pozityviai mąs­tantis žmogus?

Gal todėl esame amži­nai viskuo nepatenkinti ir nelaimingi? Gal vietoj op­timistinio požiūrio į praeitį, dabartį ir ateitį, į bendra­darbius, kaimynus, šeimos narius, šiaip visus sutiktus žmones – į viską žvelgiame piktai ir pesimistiškai? Gal ankstyvas mirtis nuo širdies ir kraujagyslių ligų paska­tina ne tik didelis kraujospūdis, cholesterolis, rūkymas ir kiti labai paplitę rizikos veiksniai, bet ir mus nuo­lat lydinčios blogos emocijos ir suraukti veidai darbe, namuose, gatvėje, parduotuvėse, laikraščiuose, tele­vizijos laidose…

Garsios Majo klinikos tinklalapyje pozityvaus mąstymo mokymui skiriamas didelis dėmesys. Ra­šoma, kad to išmokus, pasikeistų net tik požiūris į pa­čius save ir aplinkinius, bet ir padidėtų laimingumo koeficientas, pagerėtų sveikata, gyvenimo kokybė ir trukmė. Atsakymas į seną kaip pati Žemė klausimą – ar jūsų stiklinė pustuštė ar beveik pilna – atspindi jūsų optimistinį arba pesimistinį požiūrį į gyvenimą ir save patį (http://www.mayoclinic.org/healthy-living/stress-management/in-depth/positive-thinking/).

Pozityvaus mąstymo technika padeda efektyviai valdyti stresines situacijas keičiant reakcijas į jas. Pa­sirodo, to galima išmokti. Net jeigu sau atrodote be­viltiškas pesimistas.

Tyrimai parodė, kad pozityvus mąstymas pailgina gyvenimą, mažina depresijos tikimybę, distreso lygį, mažina riziką numirti nuo kardiovaskulinių ligų, su­sirgti peršalimo ligomis, gerina fizinę ir psichologinę būklę, padeda lengviau išgyventi užklupusius sunku­mus ir streso periodus.

Nėra vienareikšmio paaiškinimo, kodėl pozityvus mąstymas palankiai veikia sveikatą. Viena teorija aiš­kina, kad optimistinis požiūris padeda lengviau susi­doroti su stresinėmis situacijomis ir išvengti žalingo streso poveikio įvairioms organizmo sistemoms. Be to, manoma, kad optimistai linkę sveikiau gyventi – jie fiziškai aktyvesni, sveikiau maitinasi, mažiau rūko, mažiau vartoja alkoholio.

Kaip įvertinti, ar esate negatyviai ar pozityviai mąs­tantis žmogus?

Majo klinikos specialistai nurodo 4 negaty­vizmo požymius:

1. Filtravimas. Kiekvienoje situacijoje padidinate neigiamus aspektus, tačiau išfiltruojate ir atmetate visus teigiamus.

2. Personalizacija. Jeigu įvyksta kas nors blogo, tuojau kaltinate save.

3. Katastrofizacija. Automatiškai tikitės paties blo­giausio.

4. Poliarizacija. Viską matote ir vertinate arba labai blogai, arba labai gerai. Nepastebite tarpinių varian­tų. Manote, kad viskas turi sektis idealiai, priešingu atveju – visiškas fiasko.

 

Seniai įrodyta, kad pozityvaus mąstymo galima iš­mokti. Pateikiami keli patarimai, nuo ko pradėti:

1. Nusistatykite gyvenimo sritis, kuriose norite savo požiūrį pakeisti į optimistiškesnį.

2. Tikrinkite save. Dieną periodiškai stabtelėkite ir įvertinkite savo mintis – ar jos nėra pesimistinės.

3. Būkite atviras humorui. Daugiau šypsokitės ir juokitės, o ypač, kai sunku. Tai sumažina stresą.

4. Stenkitės laikytis sveikos gyvensenos principų. Nuotaiką pagerina reguliarus fizinis aktyvumas. Sveikas maistas neapsunkina kūno ir padeda švie­siai mąstyti. Išmokite valdyti stresą.

5. Apsupkite save pozityviai mąstančiais žmonėmis. Negatyviai mąstantys žmonės gali padidinti streso lygį ir priversti jus suabejoti savo jėgomis.

6. Praktikuokite pozityvias mintis. Jeigu į galvą lenda juodos mintys, jas racionaliai įvertinkite ir stenkitės įžvelgti situacijoje ką nors gero.