+6
-0
+6
Kokią žinutę siunčia Jūsų kūno kalba?

Žemėje žmonės kalba apie 6800 kalbų. Jų neįmanoma nei išmokti, nei suprasti. Tačiau yra viena bendra kalba, kuri suprantama visiems – tai kūno kalba. Nežodinis bendravimas  išreiškiamas veiksmais. Tai balsas, žvilgsnis, lietimas, mirksėjimas, gestai. Kūno kalba sudaro du trečdalius visos komunikacijos.

Pirmas susitikimas su žmogumi gali stipriai paveikti suvokimą apie tą asmenį. Prireikia keturių kontakto sekundžių, kad suformuoti nuomonę apie sutiktąjį. Tam naudojami penki pojūčiai: 83 procentai regos, 11 procentų klausos, 3 procentai kvapo, 2 procentai lietimo, 1 procentas skonio.

Kūno kalba „kalbama“ refleksiškai, nesąmoningai. Ji susiformavo, kai žmonija dar neturėjo kalbos. Pagrindai yra bendri visoms kultūroms. Temperamentingi šiltų kraštų gyventojai, kaip italai, ispanai, graikai nuolat “kalba“ rankomis,  galvos mostais, visu kūnu.  Jie didžiuojasi savo temperamentu ir išraiškinga plastika. Šaltų kraštų žmonės yra santūresni.

Žodžius galima iškreipti, nutylėti. Kūno kalbą suvaldyti yra daug sunkiau, o kartais ir neįmanoma. Jei žmogus rausta – tai ženklas, kad gėdijasi, savimi nepasitiki. Jei dreba balsas, rankos – išsigando, jaudinasi. Jei švyti veidas – laimingas. Jei susigūžia – bijo. Žmogus nuolat siunčia kūno signalus. Nesvarbu, ar jis sėdi parke ant suoliuko, ar priėmime pas gydytoją. Kūnas kalba taip, kaip žmogus jaučia, mąsto ar veikia. Testai įrodė, kad moterys daug geriau supranta kūno ženklus, nei vyrai. Ir tai įvertina per  vieną dešimtąją sekundės. Lengva suprasti, kad geranoriška rami veido išraiška, galvos linkčiojimas, lengvas prisilietimas, malonus žvilgsnis – tai pritarimą rodantys kūno ženklai. O rūškanas veidas, galvos  sukiojimas, staigus atsitraukimas, staigus laikysenos pasikeitimas, žvilgsnio nukreipimas, vengimas žiūrėti į akis, trumpas atodūsis, lūpų sučiaupimas – nepritarimą rodantys kūno ženklai. Siunčiami ir gaunami kūno pranešimai 80 procentų nulemia mūsų sprendimus.

Besidomint kūno kalbos specifika, dalį savo motorinių judesių galima išmokti sekti ir valdyti.  Jus lydės sėkmė, jei kūno kalba transliuosite geranorišką poziciją. Patarimas: dažniau šypsokitės. Net kai liūdna. Tada išoriškai ir viduje pasijusite geriau. Pamatysite, kad jus supantys žmonės reaguos į jūsų šypseną,  priims į savo tarpą ir patikės. Nuoširdus rankos paspaudimas įtakoja  bendradarbiavimo eigą. Pritardami linguokite galva – greičiau užmegsite ryšį su pašnekovu. Palankumas atsiranda tuomet, kai jūs pats geros nuotaikos ir keliate nuotaiką kitiems.

Didelę dienos dalį praleidžiate darbe. Santykiai su bendradarbiais yra neatsiejama darbo dienos dalis. Todėl norisi, kad tarpusavio santykiai būtų draugiški, mandagūs, kantrūs. Kadangi neįmanoma mėgti visų, su kuriais dirbate, reikia draugiškumą pakeisti profesionalumu. Todėl:

-stenkitės darbe būti sveiki ir žvalūs,

-dėvėkite tokius rūbus, su kuriais patinkate pats sau, tada patiksite ir kitiems,

-kiekvieną dieną į darbą eikite kaip į sceną, niekas neturi matyti, kas dedasi jūsų širdyje,

-stenkitės daryti įspūdį, kad galite atlikti visas užduotis be problemų,

-jūsų kūno kalba turi būti gyva. Tiesi laikysena, žvali kalbėjimo maniera, džiugus akių kontaktas, vidinė šypsena,

-pratinkitės skleisti gerą nuotaiką net ir sunkiomis aplinkybėmis.

Sėdėkite sutelkęs dėmesį tiesia poza, organiškai klausydami ar atsakinėdami atsilošite atgal, o ilgiau kažką aiškindami palinksite į priekį. Tiesi galvos padėtis padės į pašnekovą žiūrėti tiesiai ir be kliūčių. Akys – sielos veidrodis.  Normalu, kai žvilgsnį nukreipiate į pašnekovą, o vėliau ramiai į erdvę, ieškodami naujos minties. Veido raumenis atpalaiduokite. Rankos padeda veiksmui. Neslėpkite jų, gestikuliuokite ramiai ir patogiai. Kontroliuokite balsą. Jis turi skambėti maloniai, bet ryžtingai.

Nuolatos mokydamiesi valdyti savo kūno kalbą, patirsite naujų išbandymų. Nesitikėkite greito rezultato.  Juk įpročių per dieną nepakeisi. Kai savo kūnu mokotės išsakyti kažką gero, pozityvaus, pats atrodysite įtikinamiau. Tai stiprins jūsų jėgas,  leis mėgautis pojūčiais. Sėkmės.

Autorius: L.Varanavičienė