Mažytės liaukos sutrikimai kelia didelį pavojų sveikatai

2009-03-12

Pastaraisiais metais sparčiai plintančios skydliaukės ligos stoja į vieną gretą su cukriniu diabetu ir kraujotakos sistemos ligomis. Skelbiama, kad Lietuvoje skydliaukės sutrikimų turi apie 28 proc. gyventojų, tačiau šie duomenys nėra tikslūs, kadangi dažniausiai skydliaukės ligos prasideda nepastebimai, todėl net jei ir jaučiatės gerai, patartina išsitirti skydliaukės hormonus. Sulaukusiems 35-erių profilaktiškai skydliaukės hormonų tyrimą rekomenduojama atlikti kas penkerius metus.
 

Skydliaukė - kaklo priekyje, prisiglaudusi prie gerkų (Adomo obuolio), mažytė drugelio formos liauka, gaminanti hormonus – tiroksiną ir trijodotironiną, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą, palaiko kūno temperatūrą, gyvybingumą bei bendrą mūsų savijautą. Kalcio apykaitą organizme reguliuoja skydliaukės išskiriamas hormonas kalcitoninas. Normalus kalcio kiekis kraujyje būtinas kaulų tankiui, kraujo krešėjimui, širdies ritmui, audinių ir ląstelių funkcionavimui, gerai bendrai savijautai. Nuo skydliaukės hormonų lygio priklauso žmogaus psichikos raida bei atmintis, todėl, anot gydytojos endokrinologės Egidijos Baltrušaitienės, esant hormonų trūkumui ankstyvoje kūdikystėje, žmogus tampa protiškai neįgalus. Skydliaukės hormonai daro didžiulę įtaką ne tik mūsų grožiui, kūno masei, emocijoms, bet ir kepenų, inkstų, širdies, lytinių bei kitų organų veiklai.
Pokyčiai prasideda nepastebimai Skydliaukė labai jautriai reaguoja į aplinkos ir išorinius veiksnius, todėl jos veiklą gali sutrikdyti nėštumas, brendimas, klimaksas, stresas, lėtinė infekcija, aplinkos užterštumas ir daugelis kitų veiksnių. Tyrimais įrodyta, jog šaltuoju metų laiku skydliaukės veikla pablogėja beveik visiems planetos gyventojams. Paveldimumas, kaip, beje, ir amžius, taip pat sąlygoja skydliaukės ligų atsiradimą. Gydytoja sako, kad žmonės klysta manydami, jog sergant skydliaukės ligomis ji turi padidėti ar skaudėti. Dažnai pasitaiko, jog padidėjus skydliaukei bei atsiradus mazgams jos veikla nesutrinka.
"Neretai pasitaiko, jog skydliaukės veiklos sutrikimai nustatomi per vėlai, kuomet skydliaukė būna gerokai suplonėjusi arba visiškai išnykusi. Ligonis skundžiasi itin bloga savijauta, jį vargina didelis silpnumas, vidurių užkietėjimas, šalčio krėtimas, galvos plaukų slinkimas, patinimai visame kūne, skysčių susilaikymas bei visa virtinė kitų nemalonių požymių, kurie nebūtinai turi pasireikšti visi kartu, užtenka ir kelių, - vardija medikė. – Reikia nepamiršti, kad skydliaukės veiklos ir struktūros pakitimai sėkmingai gydomi tik laiku juos diagnozavus, todėl labai svarbu, pajutus negalavimus, pagalbos kreiptis į gydytoją. Negydant skydliaukės, padidėja cholesterolio kiekis organizme, pakyla arterinis kraujo spaudimas, atsiranda širdies ritmo sutrikimų, vystosi osteoporozė, kyla pavojus žmogaus gyvybei."
 

Skydliaukės vėžys sėkmingai išgydomas "Tyrimo metu rastas nedidelis mazgelis skydliaukėje dažnam sukelia didelį nerimą, nes pacientai bijo išgirsti blogiausią diagnozę, jog tai – vėžys, - sako endokrinologė. – Onkologinė patologija pasitaiko gana retai. Itin dažnai pasitaiko mazginė skydliaukės forma, bet tai nėra augliai, o tiesiog audinio sukietėjimai. Daugiausia mazginių pakitimų nustatoma 40-mečiams, rečiau - paaugliams. Skydliaukė linkusi formuoti mazgus esant įvairiems lėtiniams uždegimams. Dažniausiai atsiradęs skydliaukės mazgelis metų metus būna tokios pat formos ir neplinta. Žinoma, mazgelius būtina nuolat stebėti."
 

Anot endokrinologės, dažną pacientą gąsdina ir skydliaukės punkcija, nes manoma, kad tai labai skausminga procedūra. Tik atlikus punkciją galima nustatyti, ar reikalinga skydliaukės operacija. "Skydliaukė yra skruosto minkštumo kraujingas, liaukinis organas, todėl galiu nuraminti, kad dūris į ją tikrai nėra skausmingas, - tikina gydytoja. – Procedūros metu labai plona adata įduriama ir paimama ląstelių iš rasto skydliaukės mazgo. Ląstelės tyrimas padeda įvertinti, kokio pobūdžio - gėrybinio ar pyktybinio – yra skydliaukės pakitimai. Atlikus kraujo tyrimą galima spręsti, ar nėra uždegimo, kokius hormonus gamina skydliaukė bei koks yra jos aktyvumas, bet ar atsiradęs mazgas skydliaukėje yra piktybinis ar gėrybinis – kraujo tyrimais to negalima nustatyti. Pagrindinis vėžio gydymo būdas – chirurginis. Dažniausiai pašalinama visa skydliaukė, rečiau – viena jos skiltis. Išoperavus skydliaukę liga neatsinaujina, tačiau žmogui skiriamas medikamentinis gydymas - tiroksino tabletės, kurios pakeičia skydliaukės veiklą."
 

Pasirūpinkite savimi Skydliaukės ligų profilaktikai labai svarbu pakankamai vartoti jodo. 98 proc. reikiamo jodo kiekio organizmas gauna su maistu ir vandeniu ir tik 2 proc. - su įkvepiamu oru. Tyrimais nustatyta, jog gėlame Lietuvos požeminiame vandenyje, dirvožemyje bei vietiniuose maisto produktuose šio mikroelemento beveik nėra. Vienas efektyviausių būdų, kad būtų užtikrintas pakankamas jodo kiekis organizme, – vartoti kokybišką joduotą valgomąją druską. Daugiausia natūralaus jodo yra jūros gėrybėse – žuvyje bei jos produktuose, tačiau tyrimai rodo, jog Lietuvos gyventojai jūros gėrybių suvartoja labai nedaug: vyrai per parą suvartoja 19-20 g, o moterys – 14-18 g žuvies. Normaliai maitindamasis žmogus per parą turi gauti 150-200 mg jodo. Tiesa, jodo perteklius, kaip ir trūkumas, yra kenksmingas sveikatai.
Galite pasitikrinti patys Atsistokite priešais veidrodį ir šiek tiek atloškite galvą. Jeigu rydami seiles ar vandens gurkšnį pastebėsite kalnelį – tai padidėjusios skydliaukės požymis. Pastebėjus padidėjusią skydliaukę, endokrinologė pataria kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris paskirs reikiamus tyrimus.
 

iMed

Rašyti komentarą
Captcha
Anekdotai

archyvas