+3
-0
+3
Mitybos principai paauglystėje ir menopauzės periodu

Tinkama mityba svarbi bet kuriuo žmogaus gyvenimo etapu. Sveika mityba – vienas pagrindinių sveikatą saugan­čių gyvensenos veiksnių. Moters suvalgomo maisto kokybė lemia jos pačios sveikatą, kūdikio, vėliau – vaiko ir suaugu­sio žmogaus sveikatą. Kiekviename gyvenimo etape, keis­dami gyvensenos ir mitybos įpročius, galime daryti įtaką vėlesnio gyvenimo etapo sveikatai bei gyvenimo kokybei. Menopauzės periodu dažniausiai moteris varginantys sveikatos sutrikimai yra:

  • nutukimas, metabolinis sindromas, cukrinis diabetas;
  • širdies kraujagyslių ligos;
  • osteoporozė, lėtinės sąnarių ligos;
  • vėžys.

Kiekvieno šių sutrikimų prevencija prasideda paau­glystėje. Pasaulio sveikatos organizacija paaugliais rekomenduo­ja laikyti asmenis nuo 10 iki 19 metų. Paauglystės pokyčių pradžia sutampa su lytiniu brendimu. Brendimas susijęs su lytinių hormonų poveikiu, kuriam įtakos turi:

  • individo amžius;
  • sveikatos būklė;
  • mityba;
  • geografinės sąlygos;
  • klimatas;
  • paveldimumas.

Prof. J. Tutkuvienės tyrimų duomenimis, 1985 metais 1,5 proc. 14–18 metų merginų turėjo antsvorio, 2002 me­tais – 6,6 proc.

Daugybė atliktų tyrimų nurodo, kad nutukimas vaikys­tėje – suaugusiųjų nutukimo pradžia. 60 proc. vaikų, turė­jusių antsvorio arba nutukusių iki brendimo, bus nutukę ir suaugę, turės didesnę lėtinių neinfekcinių ligų riziką (Bran­ca F, et al., 2007; Magarey AM, et al., 2003). Nutukimo, metabolinio sindromo ir kitų lėtinių ligų vys­tymuisi svarbus padidėjęs kalorijų, riebalų, transriebalų bei lengvai įsisavinamų angliavandenių, ypač gaunamų su sal­džiaisiais gėrimais, kiekis.

Berkey su bendraautoriais nustatė, kad padidėjęs ka­lorijų kiekis, gaunamas vienus metus, 9–14 metų mer­gaitėms (ne berniukams) yra susijęs su padidėjusiu kūno masės indeksu.

JAV Nacionalinės restoranų asociacijos duomenimis, 1970 metais 25 proc. maistui išleistų pinigų buvo skirti val­gyti ne namie, 2010 metais ne namie valgomam maistui iš­leista 53 proc. visų maistui skirtų lėšų. Paaugliai dažniausiai renkasi greitojo maisto maitinimo įstaigas. Greitojo maisto valgymas 3 kartus per savaitę per 5 metus kūno masę padi­dina 1,6–2,2 kg (Pereira, et al.).

Paauglystė – periodas, kai atsiranda galimybės (tiek emocinės, tiek finansinės) pačiam rinktis maistą. Šiuo pe­riodu dažnai pasirenkamas mitybos būdas, kai atsisakoma vieno ar keleto maisto produktų (dažniausiai atsisakoma mėsos ir pieno produktų), kinta maitinimosi režimas (di­delis užimtumas, pasirenkamas kitas mitybos režimas nei šeimoje), galimi valgymo sutrikimai (dažniausiai nervi­nė anoreksija).

Dėl šių priežasčių gali trūkti esminių maistinių medžia­gų, pavyzdžiui, kalcio, fosforo, vitamino D, geležies.

Net 40 proc. merginų kaulų masės susiformuoja šiuo trumpu paauglystės periodu (Matkovic V.). Kaulų forma­vimasis priklauso nuo paveldimumo. Jam įtakos gali turė­ti gyvensenos ypatumai, apimantys maitinimąsi, fizinį ak­tyvumą, rūkymą.

Mitybos anamnezės klausimai, kurių neturėtų užmiršti gydytojas dietologas, konsultuojantis tiek paaugles mergi­nas, tiek ir moteris menopauzės periodu:

  • kūno masės kaita, kokių dietų buvo laikomasi, ar buvo gydyta dėl valgymo sutrikimų – merginos mityba pa­auglystėje turi įtakos lėtinių ligų eigai menopauzės pe­riodu;
  • esamo maitinimosi ypatumai – šiuo metu atsiakyta tam tikrų maisto produktų. Ar laikomasi dietos – tai gali paskatinti išsivystyti atskirų maistinių medžia­gų stoką;
  • žalingi įpročiai – rūkymas, alkoholis, narkotinės medžia­gos, medikamentai. Kai kurių medžiagų vartojimas ne tik turi tiesioginį neigiamą poveikį sveikatai, bet ir pri­sideda prie mitybos nepakankamumo – gali daryti įta­ką maistinių medžiagų įsisavinimui, kalorijų poreikiui;
  • papildų vartojimas.

Svarbu:

  • pakankamas energijos (kalorijų), kalcio, riebalų, gele­žies kiekis;
  • pasiekti ir / ar išlaikyti sveiką kūno masę.

Doc. dr. Edita Gavelienė, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos

Žurnalo INTERNISTAS priedas GINEKOLOGIJOS AKTUALIJOS