Tradicija tapusios konferencijos, rengiamos pacientų organizacijoms – puiki pamoka ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos specialistams
"Tai – jau trečias mūsų specialistų susitikimas su pacientų organizacijomis", – konferencijos pradžioje sako Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktorius Remigijus Mažeika, nedvejodamas, jog šie susitikimai – dviguba nauda. Mat pacientų organizacijų atstovai ne tik išgirsta svarbiausias naujoves bet ir galimybes, kurias ligoniams suteikia teritorinės ligonių kasos. Susitikimų metu jie gali išsakyti problemas, su kuriomis susiduria ligonis, apsilankęs gydymo įstaigoje. Taigi nauda abipusė. Susitikime dalyvavę Alzheimerio liga sergančiųjų draugijos, astmos klubo "Paguoda" bei išsėtine skleroze sergančiųjų draugijos atstovai ypač piktinosi medikais, kurie nesuteikia ligoniams informacijos ir jie negali pasinaudoti tomis galimybėmis, kurias suteikia valstybė.
Odontologai galimybėmis nepasinaudojo
Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktoriaus Remigijaus Mažeikos teigimu, šie metai ypatingi tuo, kad pinigų valstybė galėjo skirti daug daugiau, nei gydymo įstaigos pajėgė įsisavinti. Ypač nepanaudojamos lėšos, skirtos dantų protezavimui – nors pinigų valstybė skiria pakankamai, tačiau stinga sutarčių su teritorine ligonių kasa partnerių, ir dirbantys odontologai nepajėgia atlikti tiek darbų, kiek galimybių suteikia valstybė.
Naują dantų protezavimo paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto tvarką, kuri įsigaliojo nuo 2006 metų sausio 1 dienos, pacientų organizacijų atstovams priminė Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojas Pranas Nainys. Taigi pagal minėtą tvarką teisę į dantų protezavimą, kompensuojamą iš PSDF biudžeto, turi apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu: asmenys, kuriems sukako senatvės pensijos amžius, taip pat tam tikrų kategorijų neįgalieji, vaikai, kuriems nustatytos kai kurios diagnozės, bei asmenys, neturintys dantų ir negalintys atlikti kramtymo funkcijos dėl retos būklės arba sunkios ligos, ir jei kramtymo funkcijos sutrikimas yra kitų organų sunkios ligos ar nepagijimo priežastis.
Nemokamas dantų protezavimo paslaugas nurodytų kategorijų asmenims teikia toli gražu ne visos šioje srityje besispecializuojančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos – teritorinė ligonių kasa sudaro sutartis su licenciją turinčiomis ir pareiškusiomis norą teikti tokias dantų protezavimo paslaugas įstaigomis. Pavyzdžiui, Šiaulių mieste tokią sutartį yra sudariusi tik viena gydymo įstaiga – Šaulių odontologijos poliklinika. Todėl šioje įstaigoje į eilę nemokamai protezuoti dantis yra užsirašę per trys tūkstančiai žmonių.
Dėl Šiaulių odontologų, protezuojančių nemokamai dantis, pasak P. Nainio, problemų neiškyla, nes gydymo įstaiga įsisavina skiriamas lėšas. Tačiau esama rajonų, kur nė vienas odontologas nėra sudaręs sutarties su ligonių kasa.
Priminta ir naujoji Dantų protezavimo paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš PSDF biudžeto tvarka, leidžianti sumažinti ir dantų protezavimo laukiančiųjų eiles. Nuo 2006 metų sąrašus tvarko teritorinė ligonių kasa. Tačiau patiems gyventojams nereikia kreiptis į ligonių kasą.
Prašymas dėl įrašymo į eilę užpildomas nemokamas dantų protezavimo paslaugas teikiančioje įstaigoje. Atvykęs į šią gydymo įstaigą, asmuo arba jo atstovas turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę gauti iš PSDF kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas.
Gydymo įstaigos asmenis, kuriems reikalingas dantų protezavimas, užregistruoja prašymų registre ir pateikia teritorinei ligonių kasai. Ligonių kasa sudaro kiekvienos savivaldybės, esančios jos veiklos zonoje, laukiančiųjų dantų protezavimo asmenų sąrašą ir gyventojus arba jų atstovus informuoja apie suteiktus eilės numerius.
Priminta pacientų organizacijų atstovams ir galimybė nelaukti ilgos – apie trejus metus trunkančios eilės. Mat gavęs teritorinės ligonių kasos pranešimą apie įrašymą į eilę, asmuo galės ir nelaukti, kol bus pakviestas protezuoti dantis eilės tvarka. Jis gali asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, sudariusioje sutartį su ligonių kasa, gavęs šias paslaugas ir už jas apmokėjęs savo lėšomis ir susitvarkyti dantis anksčiau. Apmokėjęs už dantų protezavimo paslaugas savo lėšomis, asmuo arba jo atstovas turi pateikti teritorinei ligonių kasai prašymą (kartu su apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais) kompensuoti šias išlaidas. Ligonių kasa kompensuoja dantų protezavimo paslaugų išlaidas pagal paslaugų suteikimo metu galiojusias bazines kainas. Lėšos pervedamos į prašyme kompensuoti dantų protezavimo išlaidas nurodytą banko sąskaitą, atėjus paciento eilei.
Šiais metais 118 gyventojų pasiryžo patys susimokėti už dantų protezavimą. 94 gyventojams pinigai jau grąžinti. Išryškėjo nauja tendencija – atsirado eilė tų pacientų, kurie pageidauja protezuoti dantis be eilės, todėl sustojo eilė, kurioje rašomi gyventojai, pageidavę nemokamai protezuoti dantis.
Pacientų organizacijų atstovai, patys turėję galimybę pasinaudoti nemokamu dantų protezavimu, piktinasi, kad eilės dar labai ilgos. "Gavau jūsų laišką, kuriame pranešama, jog mano eilės numeris 3842-as", – sako pacientų organizacijos atstovė ir pokštauja, kad kol sulauksianti eilės ji ir numirti galinti. P. Nainys tik patvirtina, jog eilę kiekvienais metais tenka tikslinti, nes žmonės per tą laikotarpį, kol sulaukia eilės, ir numiršta, ir gyvenamąją vietą pakeičia. O kitas ir suserga tuo metu, kai reikia protezuoti dantis. Todėl vėl reikia kreiptis į teritorinę ligonių kasą ir eilė koreguojama.
Tie, kuriems teko nemokamai gamintis protezus, pažymi, jog neretai jie sulūžta, apie ką taip pat kalbėjo pacientų organizacijų atstovai. Deja, pasak P. Nainio, nėra protezams garantinio laikotarpio ir už protezų taisymą tenka mokėti patiems jų naudotojams.
Ambulatorinė reabilitacija – populiariausia
Gydytojo pareiga informuoti ligonį apie jam būtinas sveikatos priežiūros paslaugas, sekti paciento gydymą, atlikti reikalingus tyrimus, siųsti jį konsultuotis pas reikiamus specialistus, skirti vaistus, o esant atitinkamoms indikacijoms – skirti reabilitacinį gydymą. Pasak Šiaulių teritorinės ligonių kasos Kontrolės ir ekspertizės skyriaus vyriausiosios specialistės gydytojos Vaivos Krasauskaitės, reabilitacija mūsų įstaigose vykdoma keliais etapais. Yra reabilitacija II, reabilitacija III, palaikomoji reabilitacija bei ambulatorinė reabilitacija. Pastarosios ypač padaugėjo.
Lengvesnės būklės ligoniams po persirgtos ligos ar patirtos traumos gydantysis gydytojas gali skirti ambulatorinę reabilitaciją, kuri, specialistų teigimu, savo veiksmingumu nenusileidžia stacionarinei. Ši reabilitacijos rūšis turi daug pranašumų: paslaugas pacientas gali gauti gyvenamojoje vietoje, be to, ambulatorinė reabilitacija yra gerokai pigesnė nei stacionarinė, o jos trukmė gali būti ilgesnė. Tai leidžia medicininės reabilitacijos paslaugų suteikti didesniam pacientų skaičiui. Ar pacientas turi gauti šias paslaugas stacionare, ar ambulatoriškai, sprendžia gydantysis gydytojas pagal paciento sveikatos būklę.
Jei gydantis gydytojas siunčia pacientą ambulatorinei reabilitacijai, o ligonis nori vykti į kitame mieste esančią stacionarinę reabilitacinę įstaigą (sanatoriją) už vadinamąsias "viešbučio paslaugas" – nakvynę ir maitinimą (jei pacientas apsistos minėtoje sveikatos priežiūros įstaigoje) – teks susimokėti pačiam. Ligonių kasos sumoka tik už įstaigos suteiktas gydymo procedūras.
Ligonių kasos siekia, kad ne mažiau 20 proc. lėšų, numatytų medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo išlaidoms kompensuoti, atitektų vaikams gydyti. Pirmenybė skiriama darbingo amžiaus žmonėms, kurie po reabilitacijos gali grįžti į darbinę veiklą. – Aš visad važiuodavau į sanatoriją po opaligės paūmėjimo ir jausdavausi gerai, o dabar – nebegalima, – nuogąstauja pacientų organizacijos atstovė.
Deja, pasak V. Krasauskaitės, jau reikia pamiršti laiką, kai į sanatorijas važiavo kas norėjo ir kada tik galėjo. Dabar reabilitacinis gydymas pirmiausia taikomas ligoniams po sunkių būklių: sąnarių persodinimo, insultų, infarktu, sunkių traumų. O kitomis ligomis sergantiesiems – kas lieka.
Slaugos paslaugos – namuose
Teritorinės ligonių kasos jau moka už naują paslaugą – ligonių slaugą namuose. Pasak Teritorinės ligonių kasos Kontrolės ir ekspertizės skyriaus vedėjos pavaduotojo gydytojo Mariaus Vaitkevičiaus, nuo šių metų liepos mėn. teikiama nauja paslauga – slauga namuose. Ją teikia pirminės sveikatos priežiūros įstaigose dirbančios bendruomenės slaugytojos. Tai injekcijos, lašinės sistemos prijungimas ir priežiūra, diagnostinės procedūros (pvz. kraujo paėmimas ištirti, elektrokardiogramos užrašymas), žaizdų ir pragulu priežiūra, žarnyno valymas klizmomis ir kitos procedūros, kurias savarankiškai atlieka slaugytoja, paskyrus ar kontroliuojant gydytojui; arterinio kraujo spaudimo matavimo, tam tikros asmens higienos paslaugos ir kitos procedūros, kurias gali savarankiškai atlikti slaugytoja; asmens higienos paslaugos, kurias atlieka slaugytojas padedamas socialinio darbuotojo (jo padėjėjo) ar paciento artimųjų. Minėtos paslaugos teikiamos tik tiems neįgaliems pacientams, kuriems Gydytojų konsultacinė komisija yra nustačiusi specialiuosius poreikius ir paskyrusi nuolatinę slaugą. Kokios ligoniui reikalingos slaugos paslaugos, gali nustatyti bendruomenės slaugytoja, lankanti ligonį namuose.
Ligonių kasa apmoka ir už bendruomenės slaugytojų suteiktas neįgaliųjų sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, kuriems yra paskirta ne nuolatinė slauga, o nuolatinė priežiūra (pagalba). Apmokama ne daugiau kaip už 12 vizitų į namus. Ši paslauga įrašyta į skatinamųjų paslaugų sąrašą, mat teritorinės ligonių kasos gydymo įstaigoms, kurios teikia pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, moka už kiekvieną prisirašiusį ligonį, tačiau papildomai gydymo įstaigoms dar mokama už skatinamąsias paslaugas, tarp kurių yra ir ankstyvoji piktybinių navikų diagnostika, glikozilinto hemoglobino tyrimas asmenims, sergantiems cukriniu diabetu, profilaktinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos vaikams ir nėščiosioms bei kai kurie skatinamųjų paslaugų sąraše esantys kraujo tyrimai ir procedūros.
2008 m. liepos mėnesį įsigaliojo ir nauja siuntimų ambulatorinėms konsultacijoms ir brangiems tyrimams (pvz. kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso) bei procedūroms tvarka. Marius Vaitkevičius paaiškina, jog gydytojų siuntimas tai yra vieno gydytojo kreipimasis į kitą gydytoją, siekiant pasikonsultuoti dėl paciento sveikatos būklės, diagnozės nustatymo ar patikslinimo, tolesnio gydymo ar darbingumo. Didžiausia naujovė ta, jog pasikeitė siuntimų galiojimo laikas. Siuntimą išduodantis gydytojas nurodo siuntimo galiojimo laiką, kuris negali būti ilgesnis kaip 30 dienų. Siuntimo galiojimo laikas skaičiuojamas, iki pacientas yra užregistruojamas gydytojo specialisto priėmimui arba įregistruojamas į eilę asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti.
Anksčiau pacientus piktindavo atvejai, kai gydytojai siuntime nurodydavo konkrečią gydymo įstaigą. Dabar gydytojas, išrašantis siuntimą, turi suteikti informaciją apie tai, kuriose gydymo įstaigose dirba reikiamos profesinės kvalifikacijos specialistas. Be to, gydytojas, esant galimybei, per informacinę sistemą gali užregistruoti pacientą gydytojo specialisto konsultacijai.
"Neprašykite vaistų daugiau"
– Jei žmogus vartoja daug medikamentų, sunku prognozuoti, kas vyksta jo organizme. Vaistai gali sąveikauti tarpusavyje. Galima sinergistinė arba poveikį slopinanti sąveika, o galimi ir nauji šalutiniai reiškiniai. Farmakologai teigia, kad vartojant 4-5 vaistus 15-20 procentų padaugėja šalutinių reiškinių, 5-7 vaistus – jau net 80 procentų ligonių pasireiškia nepageidaujami reiškiniai. Dar didėjant vartojamų vaistų kiekiui gresia hospitalizacija, dalis ligonių miršta. Man teko matyti tokių žmonių, kuriems išrašoma 8-10 vaistų. Mačiau ir tokį, kuriam mėnesiui išrašoma 18 skirtingų medikamentų, – sako Teritorinės ligonių kasos Kontrolės ir ekspertizės skyriaus vedėja Dalia Ozolienė ir skatina pacientų organizacijų atstovus vaistų vartoti kuo mažiau, bet tiksliai pagal paskyrimą: paskirtas vaisto dozes, vartojimo laiką ir trukmę ir informuoti gydantį gydytoją ir vaistininką apie jau vartojamus receptinius ir nereceptinius vaistus. Kaip "apgaulingiausi" polifarmacijos požiūriu preparatai įvardijami analgetikai, vidurių laisvinamieji ir raminamieji, nes pacientai juos daugiausia linkę rinktis savo nuožiūra, dažnai po kelis panašaus poveikio preparatus ir kelis ar net keliasdešimt kartų didesne doze.
Vokiečių mokslininkai nustatė, kad neteisingas vaistų skyrimas įeina į pasaulio mirties priežasčių penketuką. Tad D. Ozolienė pataria ligoniams pirma pasinaudoti teisingos mitybos, judėjimo galia, nemedikamentinio gydymo galimybėmis, ir tik galiausiai rinktis cheminius vaistus.
Tiems, kurie jau neišsiverčia be medikamentų bei yra drausti privalomuoju sveikatos draudimu, gauna kompensuojamus vaistus ir medicinos pagalbos priemones. Pasak D. Ozolienės, yra patvirtintas 2008 metų kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno pakeitimas.
Į kainyno pakeitimą įrašyti 72 nauji vaistiniai preparatai, 21-am sumažinta gamintojo deklaruota kaina. Be to, į kainyno pakeitimą įrašyti pigesni generiniai vaistiniai preparatai. Tai daugeliu atveju pagerina galimybę pigiau nusipirkti reikalingą gydymui veikliąją medžiagą. D. Ozolienė sako, jog tai nereiškia, jog būtina pirkti pigiausią – pacientai ir toliau gali rinktis vaistą pagal gamintoją, o nuo pasirinkimo priklausys ir priemoka. Tačiau gydytojas privalo informuoti, vaistinė privalo pacientui pasiūlyti pigiausią vaistą, o renkasi pacientas.
Tuomet, kai ligonis gydomas stacionare, jo gydymo išlaidos yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Pasitaiko, kai ligonis renkasi brangesnį medikamentą, nei siūlo gydymo įstaiga. Pasak D. Ozolienės, kai ligonis savo iniciatyva pasirenka brangesnius vaistus ar medicinos pagalbos priemones, jis gydymo įstaigai sumoka skirtumą tarp brangesnio vaisto ir to, kurį jam skirtų ligoninė. Tačiau jei ligonis pageidauja gydymo, kurio jam šiuo metu neskiria gydytojas, jam už gydymą teks mokėti pačiam.
Ateityje planuojama, kad apdraustiesiems, besigydantiems stacionare bei sergantiems lėtinėmis ligomis, bus išrašomi ir nemokamai skiriami vaistai, būtini gretutinėmis lėtinėms ligoms (cukriniam diabetui, bronchų astmai ir t.t.) gydyti. Grįžęs iš stacionaro pacientas vėl galės tęsti gydymą vaistais, kuriuos išrašė šeimos gydytoja arba specialistas.
Zita Katkienė
Šiaulių Naujienos