Pleiskanos

Pleiskanos apibūdinamos kaip negražūs balti lopinėliai, kurie kaupiasi ant
plaukų, pečių ir drabužių, šalia šių reiškinių dar gali atsirasti galvos odos
niežulys. Dauguma žmonių nežino, kad pleiskanų atsiradimą įtakoja grybelis
Pityrosporum ovale (P. ovale).

Taip jau gamtos sutverta, kad kiekvieno žmogaus oda nuolatos atsinaujina.
Senosios odos ląstelės miršta, išsausėja ir iškrenta, o jų vietoje atsistato
naujos ląstelės. Šis procesas vyksta palaipsniui.
Pleiskanos atsiranda tada kai mirusios odos ląstelės šalinamos per greitai.
Normaliai žmogaus raginis galvos odos sluoksnis atsinaujina kartą per mėnesį.
Per greitu tempu vadiname tada, jei ląstelių atsinaujinimas vyksta kartą per
10-15 dienų, tuomet ir atsiranda pleiskanos.
Pleiskanos dažniausiai atsiranda lytinio brendimo laikotarpiu, bet paprastai
išnyksta žmogui sulaukus 25 metų.
Paprastos pleiskanos – tai balti ar pilki gabalėliai. Sunkesnio laipsnio
pleiskanojimas pvz. seborėjinis dermatitas ar žvynelinė pasireiškia didesniais
riebaliniais gabalėliais, kurie yra geltoni su raudonais žvyneliais ir drėgnais
lopais ant galvos odos ir kitų veido vietų, tai aplink antakius, skruostus,
ausis, krūtinės ląstos.

Dėl ko atsiranda pleiskanos?

Pleiskanas sukelia grybelis Pityrosporum ovale. Šis pavadinimas gali skambėti
bauginančiai, bet P. ovale yra įprastas ir natūraliai pasitaikantis raugas
randamas kiekvieno žmogaus organizme ant galvos odos ir kitų kūno dalių odos.
Šis grybelis normaliomis sąlygomis nepasireiškia išskirtiniais požymiais, tačiau
štai kokie veiksniai gali išprovokuoti P. ovale suaktyvėjimą:

1. Cheminis plaukų dažymas ar garbanojimas.
2. Dažnas plaukų džiovinimas džiovintuvu.
3. Klimato kaita.
4. Hormonų pusiausvyros sutrikimai (lytinio brendimo laikotarpiu; prieš
mėnesines; menopauzės laikotarpiu).
5. Stresas.
6. Netinkama mityba.
7. Kai kurios odos ligos.

Galvos oda yra puiki terpė šiam grybeliui plisti, nes čia yra labai didelė
riebalinių liaukų koncentracija. Liaukų, kurios gamina odos natūralų aliejų,
vadinamą riebalais, be kurių pagalbos P. ovale grybelis neaugtų. Plisdamas jis
sudirgina galvos odą ir pagreitina senų odos ląstelių metimą.

Simptomai

1. Sluoksniavimasis
Akivaizdus pleiskanų požymis yra nemalonus galvos odos sluoksniavimasis. Tai
ženklas, kad odos ląstelės krenta ir atsinaujina per greitai. Jūs galite
atpažinti baltus beveik permatomus gabalėlius įvairaus dydžio formų ant galvos
odos, plaukuose, ant pečių, o ypač ant jūsų mėgstamo juodo megztinio.
Galvos odos ląstelės paprastai nėra matomos. Matomos tik tuomet kai pagreitintas
ląstelių atsinaujinimo tempas suformuoja pleiskanas, nes mirusios ląstelės
metamos didele grupe.

2. Niežulys
Kitas pleiskanų požymis – niežulys. Niežulys tai šalutinis galvos odos
uždegimas, kurį įtakoja P. ovale grybelis. Išplitus grybeliui galvos oda
sudirgsta, o tuomet gali kilti ir uždegimas, kuris sukelia tokį nemalonų
niežėjimą.

3. Paraudimas
Trečias pleiskanų požymis – paraudimas, paprastai žinomas kaip seborėja. Šiuo
atveju paraudimas yra aiškus signalas, bylojantis apie galvos odos uždegimą. Jei
uždegimas ir paraudimai gausiai matosi ant galvos odos – tai visai tikėtina, jog
jis pasirodys ir aplink antakius, skruostus, už ausų ar ant krūtinės ląstos.

4. Plaukų slinkimas

5. Šašeliai

6. Sulipę, riebaluoti plaukai

Kaip sustabdyti pleiskanojimą?

Mitybos terapija
Mitybos pakeitimas gali padėti:
Rekomenduojama mažinti pieno gaminių, jūros gėrybių ir riebių maisto produktų
vartojimą. Šis maistas linkęs didinti pleiskanų kiekį.
Nerekomenduojama vartoti gyvulinių baltymų – reikėtų valgyti daugiau grūdų,
šviežių daržovių, pupų ir vaisių. Medicininiais duomenimis organizmas linkęs
pašalinti baltymų perteklių, bet ne kaupti.
Nepatartina vartoti citrusinių vaisių, bent jau kol pleiskanos išnyks.
Papildomai reikėtų vartoti B-grupės vitaminus, kurie prislopins pleiskanų
dauginimąsi.
Druską, cukrų ir alkoholį vartoti saikingai.
Per parą rekomenduojama suvartoti vieną šaukštelį linų sėklų aliejaus. Šis
aliejus turtingas omega-3 sočiaisiais riebalais, kurie gali būti efektyvūs
gydant įvairius odos susirgimus, įskaitant ir pleiskanas.

Žolinė terapija
Galvos odos masažai su žaliosios arbatos aliejais padeda užkirsti kelią ar
sumažinti pleiskanų kiekį. Šis aliejus gali sumažinti žvynelių kiekį ir niežulį.
Galvos odos sudirgimą nuraminsite, jei po galvos plovimo plaukus perskalausite
ramunėlių, medetkų ar jonažolių nuoviru.

Relaksacinė terapija
Relaksacinė terapija, tokia kaip meditacija ar joga, gali padėti sumažinti
stresą, kuris kaip jau minėta turi įtakos pleiskanų atsiradimui.

Gydymas vaistais
Paprastai naikinti pleiskanas padeda šampūnai, į kurių sudėtį įeina seleno
sulfidas ar cinkas. Šie komponentai mažina viršutinio galvos odos sluoksnio
augimą ir formavimąsi. Rezultatas – pleiskanos mažiau pastebimos. Tačiau
ilgainiui šampūnus nuo pleiskanų reikia pakeisti šampūnais skirtais kasdieniniam
naudojimui arba bandyti skirtingus šampūnus nuo pleiskanų.
Preparatai su siera, salicilo rūgštimi, degutu, rezorcinu, cinku bei selenu,
kovoja su pleiskanomis, bei niežuliu. Seborėjai gydyti taikomi hormoniniai
tepalai, bei tepalai kurių sudėtyje yra sieros salicilo, deguto. Tačiau jei
pleiskanojimas sunkesnio laipsnio – būtina apsilankyti pas odos ligų
specialistą. Jis įvertins jūsų odos būklę ir paskirs tinkamą gydymo būdą.

Paruošė kirpėja J. Ivanauskaitė