Pneumokokinė infekcija – labai plačiai paplitusi bakterinė infekcija, galinti sukelti plaučių uždegimą, sinusitą, pūlingą ausų uždegimą, meningitą (smegenų dangalų uždegimą) ar sepsį (kraujo užkrėtimą). Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet nuo pneumokokinės infekcijos miršta 1,6 mln. žmonių, iš kurių daugiau nei pusė – vaikai iki 5 metų.

Labiausiai pavojingi pneumokokai yra paplitę tarp vaikų kolektyvus lankančių ikimokyklinio amžiaus vaikų. Pastebėta, kad šių vaikų šeimos nariai taip pat dažnai tampa pneumokokų nešiotojais.

Labiausiai pavojingi pneumokokai yra paplitę tarp vaikų kolektyvus lankančių ikimokyklinio amžiaus vaikų. Pastebėta, kad šių vaikų šeimos nariai taip pat dažnai tampa pneumokokų nešiotojais.

Pneumokokai plinta oro lašeliniu būdu. Įdomu tai, kad šios bakterijos dažnai randamos ir sveikų žmonių nosiaryklėje – pneumokokas aptinkamas beveik pusei sveikų vaikų. Tai labai plačiai paplitusi infekcija. Nors neretai pneumokokai nesukelia jokių simptomų, tačiau susidarius bakterijoms palankioms sąlygoms (pvz., peršalus, esant dideliam stresui, nuovargiui, virusinėms kvėpavimo takų infekcijoms ar kt.) sukelia įvairių organų uždegimus. Pavojus susirgti didesnis vaikams, ypač iki 5 metų, o taip pat vyresniems nei 65 metų asmenims bei žmonėms, kurių nusilpusi imuninė sistema.

Pneumokokinė infekcija neturi būdingų specifinių simptomų, todėl ją neretai sunku atskirti nuo kitų sukėlėjų. Klinika priklauso nuo to, kokie organai pažeidžiami.

Pneumokokai išlieka viena dažniausių ausų uždegimo priežasčių. Dėl anatominių ypatumų ypač dažnai ausų uždegimu serga kūdikiai. Tuomet jie tampa dirglūs ar mieguisti, karščiuoja, nenori valgyti, nes žindymo metu sustiprėja ausies skausmas. Vyresnieji skundžiasi ausies skausmu, pablogėjusia klausa.

Bakterijoms patekus į kraują, formuojasi sepsis, kuris neretai pasireiškia tik karščiavimu, bendru silpnumu. Pneumokokai taip pat gali sukelti ir smegenų dangalų uždegimą, kuriam būdingas karščiavimas, stiprūs galvos skausmai, vėmimas. Šios ligos neretai būna itin sunkios ar net mirtinos mažiems vaikams.

Gydymui skiriami antibiotikai, tačiau registruojama vis daugiau bakterijų, atsparių antibakteriniams preparatams. Dėl to rekomenduojama tikslingai skirti vaistus bei skiepyti vaikus nuo pneumokokinės infekcijos.

Šiuo metu Europoje, taip pat ir Lietuvoje naudojamos dviejų tipų pneumokokinės vakcinos: polisacharidinė ir konjuguota. Polisacharidinė vakcina yra veiksminga suaugusiems, tačiau neefektyvi vaikams iki 2 metų.

Apsauga nuo pneumokokinės infekcijos ypač aktuali kūdikiams dėl jų anatominių ir imuninės sistemos ypatumų. Kūdikiai skiepijami konjuguota vakcina. Tyrimais įrodyta, jog konjuguotos vakcinos yra saugios ir veiksmingos.

Pneumokokine polisacharidine vakcina rekomenduojama skiepyti visus vyresnius nei 65 m. žmones, taip pat priklausančius padidintos rizikos grupėms: sergančius lėtinėmis ir onkologinėmis ligomis, esant nusilpusiai imuninei sistemai ir kt.

Verta žinoti:

Lapkričio 12-oji - Pasaulinė diena prieš pneumoniją.
Pneumonija yra viena didžiausių vaikų mirties priežasčių pasaulyje.
Skiepijimas, mitybos ir aplinkos sąlygų gerinimas gali sumažinti vaikų sergamumą pneumonija.
Bakterinės kilmės pneumonija gydoma antibiotikais, tačiau apie 30 proc. pasaulio vaikų, sergančių pneumonija, negali gauti jiems reikiamų antibiotikų.
Kasmet pasaulyje diagnozuojama beveik 155 milijonai vaikų pneumonijos atvejų.
Pneumoniją gali sukelti virusai, bakterijos ir grybeliai.
Skiepai nuo Hib, Streptococcus pneumoniae, tymų ir kokliušo yra efektyviausias būdas užkirsti kelią vaikų pneumonijai.