Praktiniai dalykai apie alkoholio veikimą

2011-12-27

Nepaisant priklausomybės grėsmės, šiuo metu alkoholio vartojimas yra daugeliu atvejų neatsiejama mūsų kultūros ir gyvenimo dalis. Todėl prieš išgeriant būtų gerai žinoti tam tikrus praktinius dalykus apie alkoholio veikimą. Kas yra promilė? Kodėl vieni girtėja greičiau, o kiti lėčiau? Už kiek laiko galima viruoti automobilį išgėrus alkoholio?

Kas tai yra promilė?

Promilė – tai tūkstantoji skaičiaus dalis. Ji gali būti naudojama alkoholio kiekiui kraujyje apibrėžti. Pasakymas, kad alkoholio koncentracija kraujyje yra 1,5 promilės, reiškia, kad 1 litre (1000 ml) kraujo yra 1,5 ml gryno spirito arba etanolio.

Kiekvieno organizmo reakcija į alkoholio kiekį kraujyje yra individuali ir priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip amžius, svoris, lytis, sveikatos būklė.
Galima naudoti šią lentelę, kad galėtume apytiksliai įvertinti alkoholinės intoksikacijos laipsnį.

Išgerto alkoholio kiekis -> Alkoholio koncentracija kraujyje promilėmis

Bokalas alaus (500 ml) alaus -> 0, 43;
Taurė (200 ml) vyno -> 0,41;
Taurelė (100 ml) degtinės -> 0, 69;

Neblaivumo (girtumo) laipsniai

Nuo 0,41 iki 1,5 promilės – lengvas girtumo laipsnis;
Nuo 1,51 iki 2,5 promilės – vidutinis girtumo laipsnis;
Daugiau kaip 2,51 promilės – sunkus girtumo laipsnis;
   
Lentelėje nurodyta alkoholio koncentracija susidaro maždaug 70 kg kūno svorio asmeniui, kurio medžiagų apykaita nesutrikusi. Kiekvienas žmogus į alkoholį reaguoja skirtingai, todėl čia pateikiamus skaičius reikėtų vertinti kaip apytikslius.

Mirtinas apsinuodijimas alkoholiu laikomas daugiau nei 5,0 promilės, tačiau dažnai ir daug mažesnis alkoholio kiekis gali būti mirtinas.

Nuo 2008 metų sausio 1 dienos vairuotojams gresia didesnės baudos už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Nepatyrusiems vairuotojams už vairavimą neblaiviems, jei organizme bus bent 0,2 promilės alkoholio, numatyta administracinė atsakomybė.

O kaip būna kasdieniame gyvenime?

Literatūroje pavyko aptikti vieno nedidelio praktinio eksperimento (atlikto Ukrainos studentų medikų), kurio tikslas buvo įvertinti, koks kiekis įvairių rūšių alkoholio ir kaip greitai sukelia 0,2 promilių koncentraciją tiriamųjų organizme.

Eksperimente dalyvavo 3 vyrai (71, 83 ir 88 kg) bei 3 moterys (50, 60 ir 65 kg). Testuojami buvo dažniausiai vartojami alkoholiniai gėrimai: alus, šampanas, vynas, degtinė ir brendis. Apgirtimo laipsnis buvo vertinamas alkotesteriu.

Eksperimentas buvo pradėtas nuo alaus gėrimo 330 ml, vertinant iš karto po išgėrimo, alkotesteris rodė nuo 0,25 iki 1,0 promilės. Taip atsitiko todėl, kad alkoholio garai burnoje laikosi 2–5 min. po paskutinio gurkšnio. Taigi šiuo atveju rodoma ne alkoholio koncentracija kraujyje, bet burnoje. Matuojant po 0,5 val., kai alkoholis jau tikrai buvo patekęs į kraują, vyrams rasta nuo 0,03 iki 0,1 promilės, o mažesnio kūno svorio moterims – nuo 0,13 iki 0,24 promilės.

Išgėrus 500 ml alaus ir vertinant po 30 min., vyrų organizme aptikta ne mažiau nei 0,2 promilės, o moterų – ne mažiau nei 0,24 promilės alkoholio kraujyje.
Kitą dieną buvo tiriama brendžio įtaka alkoholio koncentracijai kraujyje. Išgėrus 30 ml gėrimo, alkoholio kiekis alkotesteriu buvo matuojamas po 30 min. Vertinant vyrų grupę, alkoholio koncentracija kraujyje buvo 0,11, 0,13, o sunkiausiam tiriamajam – 0,00 promilės (vėliau pasirodė, kad, palyginti su kitais tiriamaisiais, jis prieš alkoholio vartojimą buvo gausiai pavalgęs). Moterų grupėje alkoholio koncentracija buvo 0,2, 0,19 ir 0,10 promilės. Išgėrusių 50 mg brendžio vyrų organizme aptikta nuo 0,13 iki 0,19 promilės, o moterų ne mažiau nei 0,31 promilės alkoholio kraujyje.

Taigi ir šis praktinis eksperimentas patvirtino teorines žinias, kad apgirtimo laipsnis priklauso nuo kūno masės, lyties, maisto vartojimo ir bendros fizinės būklės. Ir dar viena labai svarbi šio eksperimento išvada – beveik visi tiriamieji pareiškė, kad ta suvartoto alkoholio dozė, kuri prilygo 0,20 promilės alkoholio koncentracijos kraujyje buvo jaučiama ir praėjus 0,5 val. po alkoholio vartojimo.

Alkoholio veikimo ypatumai

Alkoholio poveikis organizmui priklauso ne tik nuo jo maksimalios koncentracijos kraujyje, bet ir nuo alkoholio patekimo į organizmo ir reabsorbcijos iš virškinamojo trakto greičio. Geriant alkoholis į organizmą patenka pro virškinamojo trakto gleivinę. Iš skrandžio rezorbuojasi apie 20 proc. bendro išgerto alkoholio kiekio. Likęs alkoholis daugiausia rezorbuojamas plonajame žarnyne. Esant tuščiam skrandžiui, alkoholio reabsorbcija iš jo užtrunka apie 30–60 min., o pavalgius ji gali užtrukti du kartus ilgiau. Būtent tuo paaiškinama, kad žmogus, kuris geria neužkąsdamas arba alkanas, girtėja daug greičiau.
Alkoholio patekimo į kraują greitis didėja ir tada, kai į skrandį kartu su juo patenka anglies dvideginio (angliarūgštės) dujų, pavyzdžiui, jei degtinė užgeriama alumi, apgirstama daug greičiau.

Tiksliai pasakyti, kiek kas gali išgerti alkoholio, kad išliktų nepakitę (normalūs) organizmo psichofiziologiniai rodikliai, neįmanoma. Net tam pačiam žmogui šis dydis įvairiomis aplinkybėmis gali būti skirtingas.
Yra tyrimų, rodančių, kad alkoholis greičiau veikia moters organizmą, ir moterų blaivėjimas užtrunka ilgiau. Tai paaiškinama tuo, kad moterų organizme yra mažiau fermento alkoholdehidrogenazės, atsakingo už etilo spirito skaldymą, palyginti su vyrais. Todėl moterų, išgėrusių tą patį alkoholio kiekį, organizme jo koncentracija kraujyje gali būti didesnė nei vyrų.

Svoris yra dar vienas labai svarbus veiksnys, lemiantis girtėjimo greitį. Kraujas sudaro apie 6–8 proc. žmogaus kūno masės, arba 60–80 ml vienam kilogramui svorio. Taigi skirtingo svorio žmonių skirtingas kraujo kiekis. Atitinkamai, išgėrus tą patį alkoholio kiekį, alkoholio procentas kraujyje skirtingo svorio žmonėms bus skirtingas.
Apgirtimo laipsnis priklauso net nuo rasės – azijiečių organizme yra labai mažai fermento alkoholdehidrogenazės, todėl jie greitai girtėja net nuo nedidelio kiekio alkoholio.

Bendrai alkoholio kiekis organizme maksimumą pasiekia per 2–3 val. po alkoholio vartojimo, vėliau jo kiekis pamažu mažėja. Per 3 val., esant normaliam medžiagų apykaitos greičiui, vidutiniškai gali būti perdirbtas alkoholis, esantis 500 ml alaus arba 50 ml degtinės arba 200 ml vyno (iki 15 proc. stiprumo). Jeigu kraujyje yra 1,0 promilė alkoholio (kas atitiktų 150 ml degtinės), tai, pavyzdžiui, sėsti už vairo rekomenduojama ne greičiau kaip už 7–8val., o po pokylio, kai buvo išgertas didesnis alkoholio kiekis, nedera sėsti už vairo bent 15 valandų.

Gyd. Mindaugas Jasulaitis
Medicinos centras „Neuromeda“
 


 

Sunkumas skrandyje per šventes

 

Rašyti komentarą
Captcha
Anekdotai

archyvas