PSD nedraustų žmonių mažėja

Naujausiais Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) nedraustų asmenų pastaraisiais mėnesiais mažėja vis didesniais tempais. Ypač spartus mažėjimas užfiksuotas praėjusių metų gruodžio mėnesį, kai tokių žmonių sumažėjo net 14 tūkst. To iki šiol nebuvo, nes mažėjimas siekdavo vos kelis tūkst. arba išlikdavo stabilus. Nepaisant to, nedraustųjų skaičius išlieka nemažas – šiuo metu jis siekia virš 280 tūkst.

Didžiausią neapdraustųjų dalį sudaro jauni žmonės nuo 20 iki 30 metų – virš 93 tūkst .

Jie mažiau serga, rečiau kreipiasi į gydymo įstaigas, tad dažnai nė nesidomi savo draustumu. Tikėtina, kad tarp jų daugiau išvykstančių iš Lietuvos ir nedeklaruojančių išvykimo. Lietuvos mastu tai – nemaža rizikos grupė. Šie žmonės yra pasislėpę ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių ekonomikos šešėlyje. Nemokėdami PSD bei kitų mokesčių, jie rizikuoja ligos atveju negauti PSD teikiamų garantijų, kurios taikomos, kai pradedamos mokėti PSD įmokos arba kai asmenį draudžia valstybė.

1,700 tūkst. apdraustųjų (56,7 pro c.) yra apdrausti valstybės lėšomis .

Tai socialiai pažeidžiamos žmonių grupės (pensininkai, vaikai ir moksleiviai iki 18 m., dieninių studijų studentai, regis-truotieji bedarbiai, vaikus auginantys tėvai, neįgalūs asmenys, dvasininkai ir kt.). Šiems žmonėms suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos yra apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, o jų sumokamos įmokos, lyginant su kitomis grupėmis – mažiausios. 2013 m. metinės įmokos dydis buvo 762 litai.

Didžiąją šių asmenų dalį sudaro senyvo amžiaus žmonės, kurių sveikatos priežiūra kainuoja brangiausiai.

1,276 tūkst. asmenų, t.y. 42,6 pro c. PSD įmok ų mok ėto jų, kurių mokamos įmokos dydis priklauso nuo vykdomos veiklos.

Į jų gretas patenka dirbantieji savarankiškai, vykdantys individualiąją veiklą, autoriai, sportininkai, dirbantieji pagal darbo sutartis. Dirbantieji Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų ES šalių, dalį įmokos moka patys, dalį įmokos už juos sumoka darbdavys (6 ir 3 proc.). Lyginant su užsienio šalimis, Lietuvą galima priskirti prie šalių, kuriose PSD įmoka yra mažesnė nei 10 proc. atlyginimo. Pavyzdžiui, Lenkijoje – apie 9 proc. (moka darbuotojas), Austrijoje – apie 7,5 proc. (diferencijuota pagal darbuotojų kvalifikaciją). Daugelyje senųjų ES šalių PSD įmoka yra gerokai didesnė nei 10 proc. Pavyzdžiui, Vokietijoje – apie 15,5 proc. (iš jų 7,5 proc. moka darbuotojas, likusią dalį 8 proc. – darbdavys), Prancūzijoje – 13,5 proc. (0,7 ir 12,8 proc.), Čekijoje – 14,4 proc. (4,5 ir 9,9 proc.).