Rudenį lietuvių oda tampa dar sausesnė

„Rudenį viso kūno oda sausėja. Jei oda buvo tik sausa, rudenį ji tampa dar sausesnė, todėl reikia būti pasiruošus gaivinti ją ir apsaugoti nuo dar didesnio neigiamo poveikio,“ – teigia Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro direktorė profesorė Matilda Bylaitė Bučinskienė ir pastebi,kad kalbant apie odą, turime kalbėti apie viso kūno odą. Po vasaros saulės nualintą ultravioletinių spindulių odą užklumpa dar didesni išbandymai: aukštesnė patalpų oro temperatūra, sausas patalpų ir lauko oras ir kaip pastebi profesorė, moterų „užklasinės veiklos“ neigiama įtaka jų odai.

 

Darbščios, tik ar apsaugotos?

Pasak profesorės, kalbėdami apie odą, turime kalbėti apie viso kūno odą. Ypač rudenį varginama veido oda, dekoltė ir mūsų darbščiosios rankos. „Rudenį moterys intensyviai plauna grybus, pjausto obuolius, svarainius, verda uogienes, marinuoja daržoves – sąlytis su rūgščiomis ir sūriomis medžiagomis sausina ir daro mūsų odą jautresnę. Negana to, po svarainių ar obuolių pjaustymo neretai įsimeta mieliagrybis (Paronichum), dėl kurio nagų alveolės tampa skausmingos, paburksta. „Vanduo taip pat yra pats nekalčiausias odos dirgiklis, todėl žmonėms, kurių oda stipriai reaguoja į vandenį, reikėtų kuo rečiau šlapinti rankas sausu metu, po kiekvieno sušlapinimo pasitepti drėkinamuoju kremu, mūvėti apsaugines pirštines,“ – pataria profesorė M. Bylaitė-Bučinskienė.

 

Kas dar rudenį sausina odą?

Vasarą daugelis atostogauja, atsipalaiduoja, o rudenį puola „tobulinti linijas“ į gamtą su dviračiais ar į sporto salę, ir dažnai tai yra svari sausesnės odos priežastis. „Ką reiškia intensyvus sportas? Tai papildomas prakaitavimas, prausimasis. Kitas kraštutinumas: žiemą daugelis būna sustirę, sušalę, todėl „atšilinėja“ po karštu dušu. Per karštas vanduo dar labiau sausina odą, todėl, jei oda linkusi sausėti, dušo vanduo turėtų būti vėsesnis, negaruojantis. Po dušo ar vonios per 3 minutes rekomenduojama sutepti visą kūną drėkinamuoju kremu,“ – pataria profesorė. – Pirtys, slidės ir kitas aktyvus laisvalaikis gamtoje naudingas emocinei sveikatai, kūnui, toksinams išvalyti, tačiau šie dalykai veido odai grožio tikrai nesuteikia.“

 

Mados su odą bjaurojančiomis pasekmėmis

„Naminiai kremai – viena iš tų baisių madų, po kurios mes turime nemažai darbo. Tikrai šaunu, kai moterys leidžia laisvalaikį kurdamos kremus, eksperimentuodamos. Vienoms pasiseka labiau, kitoms mažiau, tačiau, mielos moterys, gal ne visada tai reikėtų išbandyti ant veido,“ – perspėja profesorė. Aliejaus tepimas ant kūno – dar viena plintanti mada. „Reikia suprasti, kad tai yra tropinių ir subtropinių šalių kultūra, kur ištisus metus santykinis oro drėgnumas yra labai aukštas. To nepalyginsi su Lietuva, kur oras gana sausas, ypač rudenį ir žiemą. Ant mūsų suskeldėjusios sausos vargšės odos užtepame storą aliejaus sluoksnį. Jautiesi, kad padarei viską, kas geriausia ir brangiausia tavo odai, tuo metu oda lyg ir švelnesnė, labiau blizga, bet neretai moterys pastebi, kad po aliejaus ji tampa dar sausesnė.

Kodėl? Labai paprastas eksperimentas: paimkite lietuvišką gėlę ir pradėkite ją laistyti aliejumi. Taip atrodys ir jūsų oda kaip ta gėlė, kuri po kelių dienų nuvys. Moterys, kurių oda normali, po dušo tepdamos aliejų, gal nieko ir nepajaus. Jei tropikuose drėgmės pakanka, tų regionų žmonių oda žymiai drėgnesnė, tuomet aliejus tą drėgmę kaip pirštinė tarsi užfiksuoja. Mūsų šalyje, kur dažnai sausa, jei vis dėlto norite tepti aliejų, prieš tai odą būtina sudrėkinti drėkinamuoju kremu ir tik po to tepti aliejų. Galioja ta pati 3 minučių taisyklė: nusiprausus po dušu ar vonios, iš karto per 3 min. išsitepti drėkinamuoju sausai odai skirtu kremu. Jei kreme yra lipidų, tai jis ir sudrėkins, ir pamaitins odą. Lietuvos ir Šiaurės šalių žmonės – sausaodžiai, todėl drėkinamasis kremas rekomenduojamas ir sveikai odai.

 

Vanduo – nekalčiausias odos dirgiklis, todėl žmonėms, kurių oda stipriai reaguoja į vandenį, reikėtų kuo rečiau šlapinti rankas sausu metu.

 

Dėl gražios odos verta neužsibūti prie kompiuterio

„Kai moterys intensyviai pradėjo dirbti kompiuteriais ir kai neretai šie kartu keliauja į lovas, nuo tada pradėjome pastebėti, kad jos dažniau kreipiasi dėl pleiskanojančios, jautrios ir sausos veido odos. Įtemptai padirbusios jos ir pačios pastebi, kad parausta ne tik akys, bet ir veido oda. Ir po ilgos kelionės lėktuvu kiekviena jaučia odos tempimą. Visi šie dalykai kenkia odos sveikatai ir grožiui, todėl nereikėtų jais piknaudžiauti.

Ar mano oda sausa?

Kaip atpažinti, ar oda sausa, padeda paprastas eksperimentas: jei perbraukus ji nėra minkšta, jausmas, tarsi liestum Afrikos žemę, linkusi niežėti, dažniau pleiskanoti – jai trūksta drėgmės, ji sausa. Daugelis mano, kad jei veido oda riebi, blizgi, ji nėra sausa, tačiau tai tik iliuzija, nes dažniausiai ji būna išsausėjusi dėl intensyvių priežiūros priemonių nuo spuogų. „Dalis žmonių nuo gimimo turi sausą odą, visi kiti ją tokią gali padaryti neteisingu savo elgesiu,“ – pastebi profesorė ir pabrėžia, kad veido oda yra vienokios, kūno – kitokios struktūros. „Mūsų geografinės platumos oras gana sausas, ypač rudenį ir žiemą, todėl daugelio žmonių oda yra sausa. Retai kada matau pakankamai drėgną odą. Jei vis dėlto neaišku, kokia jūsų oda, reikėtų kreiptis į gydytoją dermatologą.“

 

Rudenį viso kūno oda labiau sausėja.

Eko-, bio- ir kt. Kosmetikos priemonių jūra. Kaip išsirinkti?

Žodeliai eko-, bio- jau mums išžvimbė galvas. Svarbiausia, kad kiekviena moteris turi atsirinkti sau tinkamas priemones. Jas išsirinksime pagal kvapą, struktūrą, susigėrimą. Visada siūlau pasidaryti mėginį, pvz., veidui skirtą kremą išbandyti tik ant vieno skruosto, tai daryti vakare, ant švarios odos, likus kelioms valandoms iki miego, kad matytumėte, kaip į kremą reaguoja oda. Jei imtume 10 moterų, kiekvienos jų odai tiks skirtingi produktai. Kai oda jautri, reikia dermatologo pagalbos, kad atliktų testus ir išsiaiškintų, kas sukelia tą jautrumą. Jei oda linkusi į alergiją ir yra jautri, kūno prausiklį geriau rinktis švelnesnį, be dažiklių, parabenų. Dabar daugelis kompanijų laikosi aukščiausių europinių standartų ir stengiasi nenaudoti parabenų, sensibilizuojančių medžiagų, stabilizatorių, kuriems vis daugiau žmonių yra jautrūs. Taip nebuvo prieš 20 metų, o dabar padidėjo jautrumas, nes gyvename tokioje aplinkoje, kur vis daugiau cheminių dirgiklių. Mes, dermatologai, labiausiai pasitikime vaistinėse parduodamais produktais.

 

Kasdienės dėmesio sau minutės

Profesorė pastebi, kad labai nedaug moterų teisingai prižiūri savo odą: tinkamai ją nuvalo, drėkina ir maitina. Patariama odą valyti miceliniu arba paprastu vandeniu iš čiaupo. Žinotina, kad jei vanduo labai kietas, jis gali dar labiau išsausinti veido odą. Vandenį suminkštins ir odai nepakenks keli šviežios citrinos sulčių lašeliai.

Rytą prausiklis nerekomenduojamas. Nuprausta oda sudrėkinama. Daugelis pasaulio dermatologų rekomenduoja, kad dieninis kremas ir dekoratyvinė kosmetika turėtų SPF apsaugą (bent jau 15–20). Jei oda linkusi į pigmentaciją, SPF būtina ištisus metus.

Vakare rekomenuojamas prausiklis (tinka putos, miceliniai vandenys, tik ne šarminis muilas), vėliau galima tepti serumą, specialų paakių kremą, drėkinamąjį ar maitinamąjį veido kremą.

  … ir keli pastebėjimai

Renkantis kosmetikos priemones, nebūtina pasikliauti tik viena kompanija, nes vienų gamintojų produktai stipresni, kitų – silpnesni. Reikia nepamiršti, kad visi kremai veikia odos paviršių. Jei jie mistiškai veiktų visą odos struktūrą, tuomet tik jais besitepdamos iki gyvenimo pabaigos atrodytume kaip šešiolikmetės. Oda sensta, tačiau šiais laikais turime visas priemones, kad ji atrodytų kuo gražesnė.

Mes, dermatologai, labiausiai pasitikime vaistinėse parduodamais produktais.

Gražiai odai patinka sveika gyvensena

Profesorė pastebi, kad moterys dažnai tikisi stebuklų iš kosmetikos priemonių ir pamiršta elementarius dalykus: visavertę mitybą, dienos režimą, žalingų įpročių, antsvorio, nuovargio, gretutinių ligų ir streso neigiamą įtaką. Visi šie faktoriai palieka pėdsaką mūsų odoje.

Kremai veikia tik odos paviršių, todėl ne mažiau svarbus paros ritmas, pakankamas miegas, visavertė mityba ir vanduo.

 

Vandenį reikia mylėti

Apie vandenį profesorė atsiliepia labai gyvai suteikdama jam išskirtinę reikšmę: „Didžioji ląstelės dalis sudaryta iš vandens. Ir nors šiais laikais siūloma daugybė papildų, kuriose yra ląsteles maitinančių medžiagų, tačiau niekas jų taip nepamaitins kaip vanduo. Šalia vandens pridėčiau miegą. Svarbu ankstokai gultis: iki 21–22 val., juk ne veltui sakoma, kad valandos iki vidurnakčio – grožio miegas. Ir ankstyvas kėlimasis. Poilsio reikia ne tik mūsų smegenims, bet ir odai.

Per karštas dušo ar vonios vanduo dar labiau sausina odą.

Kalbėjosi Agnė Kiškytė