+5
-0
+5
Septyni mitai apie nutukimą

Masinėse informavimo priemonėse apstu rekomendacijų, kaip kontroliuoti XXI amžiaus epidemiją – nutukimą, kuris yra susijęs su daugybe ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, II tipo cukrinis diabetas, tam tikros lokalizacijos vėžiniai susirgimai ir kita. Tik nedaugelis rekomendacijų yra pagrįstos išsamiais moksliniais tyrimais ir yra efektyvios. Kaip teigia mokslininkai, tokios rekomendacijos vadinamos  –  mitais ir klaidina visuomenę. Grupė tyrėjų iš įvairių kompetetingų organizacijų (Health Care Organization and Policy, School of Public Health, Nutrition Obesity Research Center, University of Alabama at Birmingham, OPUS Center and the Department of Nutrition, University of Copenhagen, Nutritional Sciences (B.J.R.), Pennsylvania State University, University Park; Pennington Biomedical Research Center ir kitos) analizavo literatūrą susijusią su nutukimo kontrole ir nustatė septynis nutukimo kontrolės mitus:

1. Lytinių santykių metu išeikvojama daug energijos (nuo 100 iki 300 kcal) – mitas. Daugelis šaltinių teigia, kad seksualinė veika  – susijusi su dideliu energijos išeikvojimu.

Mokslininkai teigia, kad bet kokios veiklos metu (tame tarpe ir lytinių santykių) energijos sąnaudos apskaičiuojamos atsižvelgiant į veiklos intensyvumą, į kūno masę (kg) ir veiklos trukmę, pvz.: žmogus sveriantis 70 kg, per minutę išeikvoja apie 3,5 kcal (210 kcal per valandą). Šis energijos išlaidų dydis yra panašus į ėjimą vidutiniu tempu (apie 4 km per valandą). Atsižvelgiant į tai, kad lytiniai santykiai trunka vidutiniškai apie 6 min., tai energijos išeikvojama tik apie 21 kcal.

2. Žindymas vienas iš veiksnių, kuris apsaugo nuo nutukimo vaikystėje ir vėliau – mitas. Pasaulio sveikatos organizacija 2007 metais pranešė, kad asmenys, kurie buvo maitinami motinos pienu, turėjo mažesnę riziką nutukti.

Mokslininkai šešis metus stebėję 13000 vaikų, kurie buvo maitinami motinos pienu, nustatė, kad žindymas neapsaugo nuo nutukimo. Kramer su kolegomis tyrę 6,5 ir 11,5 metų amžiaus vaikus, pranešė, kad nebuvo nustatyta ryšio tarp nutukimo ir žindymo.

3. Fizinio lavinimo pamokos gali užkirsti kelią ar mažinti vaikų nutukimą – mitas. Tinkamos trukmės, dažnio ir intensyvumo fizinio aktyvumo nauda sveikatai ir riebalinės kūno masės mažinimui  – seniai nustatyta ir nekelia abejonių.

Dozės (trukmės, dažnio, intensyvumo) ir atsako (poveikio) santykis mažinti ir užkirsti kelią nutukimui – labai svarbus. Mokslininkai nustatė, kad per fizinio lavinimo pamokas fizinio aktyvumo dozė yra per maža, kad būtų veiksminga mažinant ar užkertant kelią nutukimui.

4. Ir nedideli, ilgalaikiai energijos  suvartojimo ar išeikvojimo pokyčiai lems didelius, ilgalaikius svorio pokyčius – mitas. Nacionalinės sveikatos gairės ir kitos oficialios pripažintos sveikatos informacinės svetainės skelbia, kad dideli svorio pokyčiai išlieka neribotą laiką po nedidelių nuolatinių gyvenimo būdo korekcijų (pvz:. ėjimas 20 min. kasdien).

Žinoma, kad fizinei veiklai išeikvota energija (kcal) yra proporcinga asmens kūno svoriui (kg). Todėl ilgainiui, taikant tą pačią gyvenimo būdo korekciją (pvz. ėjimas 20 min. kasdien) svorio pokytis mažės, nes mažėjant kūno svoriui, sumažės energetinės sąnaudos (kcal) tam darbui atlikti.

5.Svarbu nustatyti realius nutukimo gydymo tikslus, nes kitaip, pacientai praradę mažiau svorio nei tikėjosi, gali nusivilti – mitas. Svorio mažinimas pagal griežtus svorio mažinimo tikslus blogina rezultatus. Gydant nutukimą, svorio sumažinimo neatitikimas tarp norimo ir faktinio blogina paciento motyvaciją – prarandama mažiau svorio. Dideli tikslai kenkia pastangoms.

Tyrimų duomenys rodo, kad nėra nuoseklių sąsajų tarp ambicingų tikslų ir svorio netekimo rezultato. Mokslininkai nustatė, kad nors ir buvo iškelti dideli svorio mažinimo tikslai, tačiau ir svorio sumažėjimas buvo labai didelis (vyrai: -16 ir -19 proc., moterys -21 ir -27 proc.).

6.Didelis, greitas svorio mažinimas susijęs su su blogesniais ilgalaikio svorio mažinimo rezultatais nei lėtas, laipsniškas svorio mažinimas – mitas.

Šis teiginys paskelbtas 1960 metais ir kaip pateikta, susijęs su organizmo reakcija į nepakankamą labai mažo kaloringumo dietos poveikį (<800 kcal/d). Šis teiginys išliko ir skelbiamas iki dabar knygose, publikacijose, rekomendacijose. Yra skelbiama, kad lėtas svorio mažinimas yra geriau, dėl ilgalaikio svorio išlaikymo nei greitas svorio netekimas. Mokslininkai įrodė, kad greitas svorio mažinimas yra efektyvus ir ilgai išlaikomas, jei taikomos gyvenimo būdo korekcijos – sveika mityba, fizinis aktyvumas ir elgesio terapija. Nackers su kolegomis nustatė, kad greitas svorio mažinimas (taikant griežtas gyvenimo būdo korekcijas) sąlygojo didesnį svorio sumažėjimą ir nebuvo jautresnis svorio atkūrimui, nei lėtas kūno svorio kitimas.

7.Žmonės, kurie jaučiasi pasiruošę mažinti kūno svorį, labiau linkę keisti gyvenimo būdą ir dėti daugiau pastangų – mitas.

Mokslininkai nustatė, kad asmens pasiryžimas (noras) mažinti kūno svorį dar negarantuoja svorio mažinimo rezultato.                

Taigi, sveikai maitinkimės, būkime fiziškai aktyvūs, atsisakykime žalingų ypročių, venkime stresinių situacijų ir visa tai padės išvengti XXI amžiaus epidemijos – nutukimo. Mūsų sveikatos raštingumas gali padėti nuo klaidinančios informacijos – mitų.

doc.dr. A.Mockienė, VDU lektorė