Kalbame apie atopinį dermatitą, arba egzemą. Yra duomenų, kad mažiau išsivysčiusiose šalyse, pvz., Afrikos, vaikų sergančių atopiniu dermatitu labai nedaug. Užtat pažangiose Vakarų šalyse, tokiose kaip Vokietija, įvairiomis alergijomis serga kone kas trečias vaikas. Atopinio dermatito išsivystymas siejamas su pakitusiu imuniniu odos atsaku į vidinius ir išorinius dirgiklius: imuninė sistema, neturėdama jokių priešų sterilioje aplinkoje, pradeda pulti savo organizmo audinius. Tai viena ligos išsivystymo teorijų.
Kas dar turi įtakos ligai rastis? Kaip tinkamai prižiūrėti odą, kad apie ligą pamirštume? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos, „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė.
Švaruolių vaikai susirgti rizikuoja labiau?
Kalbame apie atopinį dermatitą, arba egzemą. Yra duomenų, kad mažiau išsivysčiusiose šalyse, pvz., Afrikos, vaikų sergančių atopiniu dermatitu labai nedaug. Užtat pažangiose Vakarų šalyse, tokiose kaip Vokietija, įvairiomis alergijomis serga kone kas trečias vaikas. Atopinio dermatito išsivystymas siejamas su pakitusiu imuniniu odos atsaku į vidinius ir išorinius dirgiklius: imuninė sistema, neturėdama jokių priešų sterilioje aplinkoje, pradeda pulti savo organizmo audinius. Tai viena ligos išsivystymo teorijų. Kas dar turi įtakos ligai rastis? Kaip tinkamai prižiūrėti odą, kad apie ligą pamirštume? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos, „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė. Liga nepalieka ir suaugus Atopinis dermatitas arba egzema – tai lėtinis alerginis odos uždegimas, kuris pasireiškia viso kūno ar tam tikrų vietų bėrimais, kurie smarkiai niežti. Žodis „dermatitas“ reiškia odos uždegimą, o „atopija“ – tai bendras apibrėžimas, nusakantis polinkį į alergines reakcijas. Žmonės, kurie serga atopiniu dermatitu, kartu gali sirgti ir bronchine astma ar alergine sloga (šienlige), ar akių uždegimu (konjunktyvitu). Visos šios ligos yra susijusios ir dažnai pasireiškia arba kartu, arba viena jų išprovokuoja kitą. Būna atvejų, kad paauglystėje atopinis dermatitas išnyksta, o suaugus pasireiškia kita forma – bronchų astma, alerginiu rinitu. Tačiau dažniausiai atopinis dermatitas pasireiškia vaikams iki vienerių metų. Sunkiau serga dirbtinai maitinami vaikai. Pagrindiniai ligos simptomai – bėrimai, kuriuos labai niežti, todėl vienas didžiausių tėvų rūpesčių neleisti vaikams nusikasyti iki žaizdų. Bėrimų vietos vaikui augant keičiasi. Tipinės bėrimų vietos kūdikiams – veidas (kakta, skruostai, ausų kaušeliai), liemuo. Vėliau (iki 2 m. ) – kaklas, krūtinė, rankų ir kojų tiesiamieji paviršiai (alkūnės, keliai). Dar vėliau – kaklas, lenkiamieji galūnių paviršiai: alkūnių, riešų linkiai, pakinkliai. Kūdikiams ir mažiems vaikams bėrimai pasireiškia pūslelėmis, įtrūkimais, kurie vėliau suformuoja šašus. Vyresniems vaikams ir suaugusiems bėrimų vietose oda sustorėja, sukietėja, formuojasi mazgeliai, nukasymai. Nesunkus, lengvi bėrimai dažnai praeina savaime, todėl sakoma, kad ligą galima išaugti. Ir tam dažniausiai pakanka tinkamos odos priežiūros. Į suaugusiųjų gyvenimą ligą atsineša apie 10 proc. vaikų. Tačiau tai nereiškia, kad ligos gydyti ir dėl to kreiptis į specialistus nereikia.
Dermatologės A.Majerienės teigimu, pastebėjus, kad ir nedidelius bėrimus, pasikonsultuoti su specialistų būtina, nes tik jis gali diagnozuoti ligą ir nuspręsti, ar ji nėra sunki, bei paskirti gydymą ir patarti, kaip tinkamai prižiūrėti odą. Genai + maistai + sausa oda = atopinis dermatitas Atopiniam dermatitui išsivystyti įtakos turi ir genai, ir alergenai, ir odos pokyčiai (sausumas, jautrumas, susilpnėjusi barjerinė funkcija). Nustatyta, kad jeigu atopiniu dermatitu serga ar sirgo vienas iš tėvų, tikimybė, kad sirgs ir vaikas siekia apie 30 proc., jei abudu – 70 proc. Maistas kūdikiams iki vienerių metų, o ir nėščiosios mityba taip pat turi didžiulę reikšmę. Be to, sergančiųjų atopiniu dermatitu vaikų silpnesnė yra imuninė sistema, dėl sausesnės odos susilpnėjusi būna ir odos barjerinė funkcija. Visa tai sudaro palankias sąlygas ligai vystytis, o oda tampa neatspari stafilokokams, virusams ir grybeliams. Mažiems iki trejų metų vaikams dažniausiai ligą sukelia kiaušiniai, pieno ir žuvies produktai. Vyresniems įtakos jau turi ir išoriniais dirgikliai – šunų ar kačių epidermio išskyros, vilna, sintetika, skalbimo priemonės, žaislai (pūkiniai, žaislų dažai, kt.). Tad tėveliai turėtų atidžiai skaityti etiketes – bent jau ieškoti užrašų, pasakančių kokio amžiaus vaikams skirtas tam tikras žaislas. Gryno oro terapija Vasarą daugeliui vaikų ligos simptomai palengvėja arba visiškai išnyksta, kai kuriems netgi negrįžtamai. Tai siejama su saulės arba natūralaus oro, taip pat jūros vandens terapija. O žiemą liga vėl po truputį gali atsinaujinti. Tai lemia ir saulės stoka, ir prakaitavimas, sušilimas, sušutimas, nes vaikai šilčiau rengiami. Anksčiau buvo manoma, kad dažnas vaiko maudymas gali pakenti sergančiajam atopiniu dermatitu. Šiuo metu tokių apribojimų, anot gydytojos, nėra. Be abejo, sergančiam odos liga vaikeliui nereikėtų leisti ilgai mirkti vandenyje. Gyvenimas sergant atopiniu dermatitu: be emolientų – nė žingsnio Gydytojos A.Majerienės teigimu, atopinio dermatito gydymas sudėtingas: svarbu stengtis surasti alergeną ir jį pašalinti, taip pat tinkamai prižiūrėti odą – naudoti emolientus. Daugelyje atvejų, anot gydytojos, atopinio dermatito gydymą ir reikėtų pradėti būtent nuo emolientų. O jei liga sunkesnė ir vien emolientų nepakanka, gydytojas paskiria gydomųjų kremų, tačiau emolientus naudoti reikia vis tiek. Tai būtina priemonė, be kurios ligos pagerėjimo pasiekti neįmanoma. Sergant atopiniu dermatitu oda būna sausa, o sausą odą tepti riebalais – nėra joks išradimas. Dar 700 metų prieš mūsų erą iš avių vilnos išgaudavo riebalines medžiagas, kurias galėtume vadinti pirmaisiais emolientais. Kaip veikia emolientai? Jie atkuria odos barjerinį epidermio sluoksnį. Emolientai – tai drėkinamosios medžiagos, kurių sudėtyje nėra jokių medikamentų, dirginančių, spalvą suteikiančių medžiagų, pieno rūgšties. Svarbiausia emolientų sudedamoji dalis – tai riebalai (lipidai), kurie gali būti gyvuliniai (pvz., lanolinas), augaliniai (linolio rūgštis, įvairūs aliejai), mineraliniai ar sintetiniai. Emolientų paskirtis – išlaikyti, kad oda visą laiką būtų drėgna. Juk odos išsausėjimas pats savaime gali būti atopinį dermatitą provokuojantis veiksnys. Susirgus atopiniu dermatitu, emolientų reikės vartoti ilgą laiką ir be pertraukų. Be to, ir tepti jais odą reikės dažnai (4–6 kartus per parą), nes jų odą minkštinantis poveikis trunka 3-4 valandas. Jokio porų užsikimšimo pavojaus, anot gydytojos, nėra. Svarbu žinoti, kad po vandens procedūrų odą emolientu ištepti reikia kuo greičiau – per 3 min. (vadinamoji 3 min. taisyklė), kol oda dar drėgna. Emolientai gali būti vartojami kartu su gydomuoju tepalu (pažeistos vietos iš pradžių tepamos gydomuoju tepalu, po to emolientais). Perkant emolientus, dermatologė pataria atkreipti dėmesį į jų sudedamąsias dalis: rinktis tokius, kurių sudėtyje kuo mažiau parabenų, t.y. konservantų. Taip pat gydytoja rekomenduoja emolientų teirautis vaistinėse, kur dirba kvalifikuoti specialistai, galintys patarti ir parinkti tinkamą priemonę. Patarimai tėveliams: * Pamatę stipriai išbertą vaiką neišsigąskite: tinkamas gydymas ir odos priežiūra leidžia ligą valdyti. * Ieškoti alergeno ir kontroliuoti ligą nėra lengva, tačiau tikrai įmanoma. * Tik labai nedidelis procentas vaikų serga sunkiomis ligos formomis. * Neužsiimkite savigyda: būtina konsultuotis su specialistais. * Neklausykite draugų ir nevartokite priemonių, padėjusių jų vaikui: kiekvienas ligos atvejis individualus. * Be gydytojo rekomendacijos nevartokite hormoninių tepalų. Jie gali duoti greitą efektą, tačiau turi ir pašalinių poveikių. Tik gydytojas gali pasakyti, kiek ir kokio hormoninio tepalo reikia vartoti. * Efektyvus drėgnas patalpų valymas, kilimų atsisakymas.. * Stenkitės kuo ilgiau vaiką maitinti krūtimi.
Dažniausios tėvų klaidos: nesubalansuota vaiko mityba, nereguliarus odos drėkinimas ir neteisingas hormoninių vaistų vartojimas. Parengė Natalija Voronaja 
