Trumpai ir suprantamai apie tai, kaip diagnozuojama ir gydoma migrena

Migrenos diagnostika ir gydymas – gana sudėtinga, bet labai reikalinga sritis. Pirmiausiai dėl to, kad migrena sergančių asmenų daugėja. Teigiama, kad ja serga apie 11-12 procentų visos populiacijos, tačiau skaičiai gali būti ir netikslūs pirmiausiai dėl to, kad daugelis mano, jog tai paprastas galvos skausmas ir jokio specialaus gydymo jam tikrai nereikia. Vis dėlto maždaug kas septintą asmenį kamuoja pasikartojantys migrenos priepuoliai, kuriems būdingas vidutinis arba stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, garso ir šviesos baimė, jautrumas, dirglumas, nuovargis, regėjimo sutrikimai, galūnių tirpimas, judėjimo sutrikimai ir kt. Neurologinių sutrikimų kompleksas, pavyzdžiui, juodi apskritimai ir šviesos zigzagai regėjimo lauke būdingi migrenai su aura. Nors moterys migrena serga net 2-3 kartus dažniau nei vyrai, ši liga gali paliesti visus – nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar gyvenamosios vietos. Manoma, kad Lietuvoje šia liga serga bent penktadalis milijono asmenų – o tai tikrai reikšmingi skaičiai.

Kaip diagnozuojama migrena?

Migrena diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais, tad pacientas turi stebėti savo būklę ir ją kuo tiksliau apibūdinti gydytojui. Jos patvirtinimui svarbūs šie kriterijai:

  • Nuo 4 valandų iki trijų parų trunkantys vidutinio arba stipraus galvos skausmo priepuoliai;
  • Skausmas pasireiškia vienoje galvos pusėje ar tam tikroje srityje, yra pulsuojančio pobūdžio ir stiprėja užsiimant fizine veikla;
  • Kartu su galvos skausmu pasireiškia pykinimas ir (arba) vėmimas, ir (arba) jautrumas šviesai bei garsui.

Jei būdingi bent keli iš šių simptomų, tuomet būtina įsitikinti, ar asmens nekamuoja migrena. Nebūtinai turi pasireikšti visi simptomai. Pakanka to, kad asmenį kamuoja stiprus priepuolinis galvos skausmas, pasireiškiantis vienoje galvos pusėje ir su pykinimu – tai jau gali  būti migrena.

Kaip gydoma migrena?

Migrenos gydymas remiasi priepuolių simptomų slopinimu ir profilaktiniu gydymu tarp priepuolių, kuris būtinas, siekiant sumažinti šių priepuolių intensyvumą bei pasireiškimo dažnį. Profilaktinis gydymas itin svarbus, jei asmuo nuo priepuolių kenčia bent 1-2 kartus per mėnesį arba jei migrenos priepuoliai kamuoja dar dažniau.

  • Priepuolių gydymas remiasi skausmo ir kitų simptomų slopinimu. Pavyzdžiui, nestiprų ir vidutinį skausmą numalšinti gali padėti vaistai nuo skausmo, pavyzdžiui, acetilsalicilo rūgštis (aspirinas), paracetamolis, ibuprofenas, naproksenas, jų tarpusavio deriniai bei deriniai su kofeinu ir kitomis medžiagomis. Papildomai gali būti skiriami vaistiniai preparatai, malšinantys kitus simptomus, pavyzdžiui, blokuojantys pykinimą ir vėmimą. Patys efektyviausi – triptanų grupės vaistiniai preparatai, kurie sukurti būtent migreniniam skausmui slopinti. Juos reikia išgerti dar prieš galvos skausmo priepuolį, tai yra, dar prieš auros požymius arba kaip galima anksčiau, kai jie jau prasidėjo. Puiku tai, kad triptanai malšina ne tik galvos skausmą, bet slopina ir kitus migrenos simptomus. Triptanai netinkami širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems asmenims, nėščioms pacientams ir vaikams iki 18 metų amžiaus. Jie paskiriami tik gydytojo ir tik nustačius diagnozę.
  • Priepuolių intensyvumo mažinimui ir jų pasireiškimo retinimui svarbu tai, kad pacientas suprastų, kas gali išprovokuoti priepuolių pasireiškimą. Siūloma taikyti dienotvarkę, kurioje netrūktų laiko nei kokybiškam miegui, nei reguliariai mankštai, nei vertingai mitybai. Į migreną linkusiems asmenims siūloma vengti daug tiramino turinčių maisto produktų. Pavyzdžiui, jo gausu fermentiniame sūryje, raudoname vyne. Reikėtų atsisakyti žalingų įpročių, pavyzdžiui, alkoholio vartojimo, rūkymo. Vertėtų išmokti valdyti nervinę įtampą, nes ji gali išprovokuoti labai stiprius migreninius galvos skausmus. Taip pat gali būti vartojami įvairūs vaistiniai preparatai – jie paskiriami individualiu atveju. Keletas pavyzdžių – magnio preparatai, augalinių ekstraktų deriniai, B grupės vitaminų kompleksai ir kita.

Šaltinis |Pasveik.lt