+1
-0
+1
Vaiko hiperaktyvumo priežastys ir požymiai, kai galima įtarti pernelyg didelį vaiko aktyvumą

Hiperaktyvumas, kitaip vadinamas veiklos ir dėmesio bei hiperkineziniu sutrikimu, yra pernelyg didelis, išskirtinis vaiko aktyvumas. Jis priskiriamas lėtiniams sutrikimams, prasidedantiems dar vaikystėje. Jau kūdikystės periodu hiperaktyvūs vaikai dažniausiai būna itin irzlūs, daugiau verkia, blogai miega. Statistika rodo, kad keturi iš penkių vaikų, kuriems patvirtinamas hiperaktyvumas, yra berniukai.

Pernelyg didelis vaiko aktyvumas daro didelę žalą vaiko ir jo tėvų ar globėjų gyvenimui ir sukelia reikšmingų problemų ne tik namuose, bet ir lavinimo įstaigose ar bet kur kitur, kur lankosi hiperaktyvumo sutrikimų turintis vaikas. Dažniausiai hiperaktyvius vaikus nesunku išskirti iš kitų vaikų – jų elgesys itin aktyvus ir iš karto atkreipiantis aplinkinių dėmesį. Pabrėžtina, kad tokie neramumu, išsiblaškymu, impulsyvumu ir kartais netgi įkyrumu pasižymintys vaikai ne tik sukelia sunkumų jiems besirūpinantiems asmenims, bet ir patys patiria nelaimingumo jausmą, nes jie nebaigia pradėtų užduočių, dažnai jaučiasi atstumti, nepilnaverčiai, kartais netgi nemylimi. 

Hiperaktyvumo priežasčių yra daug ir jos labai įvairios

Pastebima, kad daug lemia genetika – jei bent vienas iš tėvų turėjo hiperaktyvumo sutrikimą, tai labai tikėtina, kad jis pasireikš ir vaikui. Taip pat kai kuriais atvejais pernelyg didelį vaiko aktyvumą lemia įvairūs smegenų pakitimai, atsiradę dėl priešlaikinio ar itin sunkaus gimdymo, pavojingų medžiagų vartojimo nėštumo metu ir kitų priežasčių. Svarbų vaidmenį vaiko elgesiui turi netinkamas auklėjimas (dažnai pakeliamas balsas, psichologinio ir fizinio smurto naudojimas, vaiko poreikių nepaisymas) ir nesaugi namų aplinka, kurioje gausu konfliktų, propaguojami žalingi įpročiai, nesuteikiamas saugumo jausmas. Manoma, kad itin didelę įtaką turi vaiko mityba – jei vaiko valgomuose maisto produktuose gausu įvairių maisto priedų, konservantų, dažų, cukraus, saldiklių, tuomet tai neabejotinai gali sukelti sunkiai valdomą vaiko elgesį. 

Vaiko elgesio požymiai, bylojantys apie galimą hiperaktyvumą

Hiperaktyvumą galima įtarti, jei būdinga didelė dalis toliau nurodytų vaiko elgesio požymių ir jie trunka ilgiau nei pusę metų (šešis mėnesius). Tikslią diagnozę nustatyti gali tik gydytojas, tačiau tėvai ir globėjai atsakingi už kreipimąsi į sveikatos priežiūros specialistą ir pagalbos suteikimą laiku ne tik dėl savo, bet ir dėl vaiko gerovės. Hiperaktyviems vaikams būdingi elgesio požymiai:

  • Vaikas negali ramiai sėdėti net tuomet, kai to prašoma.
  • Jis nenustygsta vietoje, nuolat aktyviai judina galūnes.
  • Vaiko dėmesį labai lengvai nutraukia bet kokie aplinkos dirgikliai.
  • Jis negali sukaupti dėmesio žaidžiant ar atliekant įvairias užduotis ir dažnai nutraukia dar nebaigtus užsiėmimus, imasi kelių veiklų vienu metu ir nei į vieną jų nesutelkia pilnaverčio dėmesio.
  • Vaikas žaidžia pernelyg triukšmingai ar ypatingai daug kalba ir, atrodo, dažnai net negirdi, kas jam sakoma.
  • Jis nutraukia kitų vaikų žaidimus arba negali kantriai sulaukti savo eilės; nesugeba tinkamai įsilieti į komandinius žaidimus.
  • Vaikas elgiasi nesaugiai, pats to net nesuprasdamas ir dažnai sudaro savo gyvybei pavojingas situacijas – bėga link vandens telkinių, į judrią gatvę ar greitai kopia slidžiais laiptais.
  • Jis pameta įvairius mokyklai skirtus daiktus, dėl tos priežasties dažnai ir karštligiškai jų ieško.
  • Vaikas nesugeba ramiai bendrauti, atsakinėja į klausimus per anksti ir pertraukinėja pašnekovus. 

Vaiko hiperaktyvumas kelia riziką jo ateičiai

Teigiama, kad hiperaktyvumas susijęs su didesne rizika ateityje pasiduoti alkoholiui, narkotikams, nusikalstamai veikai ir didina tikimybę susirgti sunkiomis psichinėmis ligomis.  Svarbu suprasti ir tai, kad didesnis vaiko aktyvumas dar nerodo hiperkinezinio sutrikimo. Kilus bet kokiam įtarimui dėl pernelyg aktyvaus vaiko elgesio, būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą ir aptarti galimus sutrikimo nustatymo ir, jei reikia, gydymo kelius. 

Autorius: farmacininkė Rūtelė Foktienė.