Vasara – atostogų metas. Keliaujame į gamtą, lepinamės saulės voniomis, mėgaujamės upių, ežerų ir jūrų teikiama atgaiva. Bet visi šie malonumai turi ir kitą, nemalonią pusę – jie grasina įvairiais sveikatos sutrikdymais. Todėl turime neužmiršti atsargumo – tiek besimėgaudami saule, tiek būdami vandenyje ar miške, pilname uodų ir kitų kraujasiurbių.

Saulė naudinga, bet ir pavojinga!

Ilgai būti saulėje pavojinga, nes oda gali per stipriai nudegti, ištikti šilumos ir saulės smūgis.

Odos nudegimas. Nudegimą nuo saulės nesunku atpažinti. Oda būna paraudusi, skausminga, vargina nemalonūs jutimai prisilietus. Sunkesniais atvejais būna patinusi, skaudanti, pūslėta (pūslės įvairaus dydžio), svaigsta galva, nėra apetito, pykina, atsiranda drebulys.

Pagrindinės nudegimo gydymo taisyklės yra tokios: reikia tepti nudegusią vietą drėkinamaisiais, vėsinamaisiais kremais, išgerti vaistų, slopinančių skausmą ir mažinančių uždegimą. Nestipriai nudegus pakanka vėsaus vandens kompreso. Gali padėti pagulėjimas vėsiame, bet ne lediniame vandenyje.

Dar geriau – prieš ruošiantis pasikaitinti geriau iš anksto odą patepti specialiu apsauginiu kremu, geliu ar pieneliu. Būtina gerti daug vandens. dėvėti natūralaus pluošto, šviesius, laisvus, lengvai ir gerai prakaitą praleidžiančius drabužius.

Šilumos smūgis, arba perkaitimas, ištinka, kai kūnas prakaituodamas nesugeba išgarinti šilumos. Šią būseną gali sukelti ilgas buvimas drėgnoje ir karštoje patalpoje, intensyvus fizinis krūvis ar ilgas vaikščiojimas karštą dieną, nepakankamas skysčių vartojimas.

Jeigu atsirado silpnumas, netvirta eisena, mieguistumas, vangumas, nuovargis, troškulys, pradėjo pykinti, svaigti galva, atsirado ūžesys ausyse, pradėjo skaudėti galvą, padažnėjo pulsas, tapo sunku kvėpuoti ir kūno temperatūra pakilo iki 40–41°C, galima įtarti perkaitimą.

Pirmiausia, ką galima padaryti, tai nuvesti žmogų į pavėsį, prasegti drabužius, duoti išgerti ko nors vėsaus, pvz., mineralinio vandens, ant kūno dėti šaltus kompresus. Jeigu pastebėjote, kad atsirado traukuliai, sutriko širdies ritmas, žmogus neteko sąmonės, skubiai kvieskite greitąją pagalbą.

Saulės smūgis ištinka dėl tiesioginių saulės spindulių poveikio galvos smegenims. Esant nepridengtai galvai, saulės spinduliai dirgina galvos smegenų dangalus, todėl pakyla galvos smegenų temperatūra, ima trikti smegenų funkcija. Atsiranda galvos skausmas, svaigimas, silpnumas, pykinimas, vėmimas, mirgėjimas akyse, ūžimas ausyse, padažnėja pulsas ir kvėpavimas, kūno temperatūra pakyla iki 40–41°C, išbąla oda, gali pliti šaltas prakaitas, galima netekti sąmonės.

Pirmoji pagalba panaši, kaip ištikus šilumos smūgiui. Reikia žmogų nuvesti į pavėsį, paguldyti truputį pakelta galva, ant galvos, kaktos dėti šaltus kompresus, duoti gerti šalto vandens, jeigu pykina, duoti gerti ko nors rūgštaus, kviesti greitąją pagalbą.

Atsargiai vandenyje!

Karštomis vasaros dienomis labai norisi atsigaivinti vandenyje. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad neatsargiai elgiantis yra didelis pavojus nuskęsti.

Dažniausios skendimo priežastys yra neblaivi būklė, vaistų poveikis, traukuliai, nelaimingi atsitikimai plaukiojant valtimi, vandens sportas, nepakankama vaikų priežiūra. 60 proc. skendimų būna vasarą, ypač savaitgaliais, ir maždaug 60 proc. skęstančiųjų moka plaukti.

Vanduo pavojingas tuo, kad net nedidelis kiekis vandens, patekęs į burną, sukelia laringospazmą (gerklų mėšlungį). Skęstančiajam dėl deguonies trūkumo praradus sąmonę, 90 proc. atvejų gerklų mėšlungis atsipalaiduoja, ir vanduo patenka į kvėpavimo takus. Įkvėptas vanduo sukelia bronchų spazmą ir tiesiogiai pažeidžia plaučius – vystosi plaučių edema (tinimas) ir kitos komplikacijos. Dažniausiai mirties priežastys būna dėl uždusimo įkvėpus, prigėrus vandens ar dėl gerklų mėšlungio, taip pat gali būti dėl kaklo slankstelių lūžimo, galvos traumos, širdies sustojimo. Todėl reikia mokėti neatidėliotinai suteikti pirmąją pagalbą.

Jei galimybės priplaukti prie nukentėjusiojo per mažos, nuo kranto ar iš valties skęstančiajam numeskite ilgą virvę, lyną ar didelį tuščią butelį. Skubėkite iškviesti greitąją pagalbą.

Gaivinimas vandenyje. Skęstantysis iš vandens traukiamas, kol gaivintojas kojomis siekia dugną, tada pradedamas dirbtinis kvėpavimas burna į burną arba burna į nosį. Dėl galimos kaklo traumos gaivinimas atliekamas stengiantis išlaikyti kaklą neutralioje padėtyje, neatlošiant galvos.

Gaivinimas krante. Jei žmogus nekvėpuoja, būtina įsitikinti, ar kvėpavimo takai praeinami, ir pagal galimybę atlaisvinti juos nuo vandens, žmogų paverčiant, ypač jei tai skendimas, o ne kaklo trauma. Taip pat būtina išvalyti kvėpavimo takus, jei juose yra smėlio ar dumblo. Įtariant kaklo traumą, krante svarbu imobilizuoti kaklą, įvertinti sąmonės būklę, kvėpavimą, širdies darbą, jei jų nėra, pradėti gaivinti. Taip pat būtina išvalyti kvėpavimo takus, jei juose yra smėlio ar dumblo.

Apsauga nuo uodų

Uodai gadina poilsį, tiek atvirame lauke, tiek priskridę į būstą. Aukų jie ieško pagal kvapą (teigiama, kad uodai turi labai jautrią uoslę) ir pagal šiluminį spinduliavimą. Namus nuo uodų patikimai saugo specialūs tinkleliai, kuriais galima uždengti langus, duris.

Dažniausiai su uodais kovoti naudojami repelentai – medžiagos, kvapu ar skoniu, atbaidančios uodus. Tai gali būti kremai, tepalai, purškalai. Kremu ar tepalu patepamos atviros kūno vietos, ir uodai ant jų netupia.

Arba galima apsipurkšti aprangą, užuolaidas ar kitas nuo uodų naudojamas priemones, purškalu. Manoma, kad efektyvus ir uodų baidymas ultragarsu.

Galima pamėginti šiuos kraujasiurbius atbaidyti įvairiais augalų kvapais.

Uodai nemėgsta pomidorų, eukalipto, ramunėlių, levandos, gvazdikų, pelargonijos, anyžiaus, baziliko kvapo. Atbaido pelyno ar varpučio šaknų nuovirai, arbatmedžio aliejus.

Jeigu uodas jau įkando, tai niežulį ir skausmą galima sumažinti įkandimo vietą nuplovus vandeniu, uždėjus šaltą kompresą ar ledo gabaliuką, galima patepti dezinfekuojamuoju tirpalu ir stengtis tos vietos nekasyti, nes kitaip dar labiau niežti, nudraskoma, susidaro šašai.

Skausmą ir niežulį gerai naikina šviežiai trinti pelyno, petražolės, mėtos ar gysločio lapai. Galima pasigaminti skysčio, kuris atbaido uodus ir kitus mašalus. Jis ruošiamas taip: 5 g gvazdikėlių užpilkite stikline vandens, 10 – 15 minučių pavirinkite, po to perkoškite. 10 lašų šio nuoviro sumaišykite su 1 valgomuoju šaukštu odekolono arba degtinės ir patrinkite atviras kūno vietas. Rekomenduojama šiuo tirpalu trinti kas 2 valandas, ir pastebėsite, kad uodų bus mažiau.

Keletas praktinių patarimų

Karštomis vasaros dienomis atsisakykite alkoholinių gėrimų, kavos, įvairių limonadų su saldikliais, nes jie skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo.

Nešiokite galvos apdangalą, renkitės šviesiais medvilniniais prakaitą sugeriančiais drabužiais.

Žinoma, stenkitės būti kuo mažiau tiesioginiuose saulės spinduliuose, ypač vidurdienį.

Eidami maudytis įsitikinkite, ar saugu: nėra duobių, akmenų, stiklų.

Gydytoja Jurgita Vasiliauskaitė-Treinavičienė

Vasaros pavojai gamtoje ir keletas būdų jiems įveikti