Sveikatos specialistai teigia, kad vėžys išstumia širdies ligas, taigi 2010 metais prognozuojama, kad daugiausia žmonių gyvybių pasaulyje nusineš būtent ši liga. Vėžio atvejai pasaulyje dažnėja neturtinguose pasaulio regionuose, tam įtakos turi rūkymas ir kiti faktoriai.
PSO duomenimis, 12,4 milijono žmonių bus diagnozuotas vėžys ateinančiais metais, 7,6 milijonai mirs. Mokslininkai teigia, kad per pastaruosius 30 metų vėžio diagnozių padažnėjo dvigubai, o iki 2030 metų diagnozės dažnės.
Dažniausia vėžio forma vyrams nurodoma plaučių vėžys, moterims – krūties vėžys. Numatoma, kad globaliai per ateinančius metus vėžys bus dažnesnis nei širdies ligos, tad sąlygos 1 iš 8 pasaulyje.
Liga sietina ir su visuomenės senėjimu – vėžys dažniau diagnozuojamas vyresniems žmonėms, taip pat rūkantiems. Išsivysčiusios šalys vykdo rūkymo prevencines programas, tačiau tabako industrijai plečiantis į besivystančias šalis plaučių vėžio atvejų nemažėja, ypač daug rūkančių yra Kinijoje ir Indijoje, kur didžiulė tabako paklausa.
Kadangi ligos gydymas brangus, neturtinguose pasaulio regionuose jis sunkiai pasiekiamas, tad vėžio sąlygoti mirties atvejai dažnėja, nuo jo mirštama dažniau nei nuo AIDS, tuberkuliozės ar maliarijos.
JAV bei Europos mokslininkai teigia, kad nuolatinė vėžio prevencija, tyrimai padeda mažinti vėžio atvejų skaičių šiuose regionuose. Vieni iš pagrindinių faktorių, sąlygojantys vėžį taip pat yra viršsvoris, per dažnas alkoholio vartojimas, per dažnas buvimas saulėje, judėjimo stoka.
Reuters Health