Nėštumas moters gyvenime pažeria fizinių, psichologinių, emocinių pasikeitimų. Tenka labiau pasirūpinti sveikata, poilsiu, visaverte mityba, dažnai tenka atsisakyti įprastų pomėgių. Juk nuo rūpesčio savimi nėštumo laikotarpiu ir dar iki jo priklauso ir būsimo kūdikio sveikata. Apie visa tai – pokalbis su Vilniaus Lazdynų poliklinikos gydytoja ginekologe Rasa Kožemiakiniene. 

 

 

– Nuo ko priklauso nėščiosios ir būsimo vaikelio sveikatos būklė?

 

– Nėštumo metu moters organizme vyksta daug pokyčių. Šiuo laikotarpiu labai svarbu viskas: ką būsimoji mamytė valgo, kokiu oru kvėpuoja, kokia jos emocinė būsena, darbo ir poilsio režimas, ar ji neturi žalingų įpročių. Nėščios moters ir vaisiaus būklė labai priklauso nuo mitybos, nes visas reikalingas maisto medžiagas ir deguonį vaisiaus organizmas gauna iš motinos. Kad kūdikis gimtų sveikas ir stiprus, nėščioji turi valgyti visavertį maistą, gauti pakankamai vitaminų, mineralinių medžiagų, baltymų, riebalų, angliavandenių.

– Ar tiesa, kad mityba turi reikšmės būsimo kūdikio sveikatai ne tik tada, kai moteris pastoja, bet ir tada, kai nėštumas dar tik planuojamas?

– Tiesa. Galima išskirti tris svarbius moters gyvenimo periodus, kurių metu ji turėtų jausti ypatingą atsakomybę ne tik už savo, bet ir už vaiko sveikatą. Tai – nėštumo planavimas, nėštumas ir kūdikio žindymas. Svarbu žinoti, kad dar iki nėštumo svarbu tinkamai parengti organizmą – subalansuoti visavertę mitybą ir laikytis sveiko gyvenimo būdo taisyklių. Dar daugiau dėmesio sveikai gyvensenai ir mitybai moteris turi skirti laukdamasi kūdikio ir jį žindydama.

– Kokie maisto produktai yra rekomenduojami nėščiosios racione, kurių reikėtų atsisakyti?

– Moteriai labai svarbu gauti būtent tokių medžiagų ir tokiais kiekiais, kurie tuo metu jos organizmui reikalingi. Idealu, jei moteris būtinų medžiagų gali gauti iš visavertės mitybos. Pakankamas vitaminų ir mineralų kiekis mityboje mažina ankstyvo persileidimo riziką. Vengdama persileidimo, nėščioji kasdien turi valgyti vaisius, daržoves, pasmaližiauti šokolado, o žuvies ir baltos mėsos valgyti bent porą kartų per savaitę.

Nėščia moteris turėtų valgyti tai, kas jai patinka ir skanu, ypatingai nekeičiant mitybos įpročių. Ypač tai svarbu nėštumo pradžioje, kada dažną nėščiąją vargina pykinimas, vėmimas, rytinis šleikštulys. Svarbu pakankamas skysčių kiekis ir jos toleruojami maisto produktai nedideliais kiekiais 5-6 karus per dieną. Be abejo, maisto produktai turėtų būti kiek galima įvairesni, vertingi, švieži. Nėščiosioms nerekomenduoju aštrių, pikantiškų patiekalų, sunkiai virškinamų, rūkytų, sūdytų gaminių. Visada geriau rinktis šviežias arba šaldytas daržoves negu konservuotas, geriau mūsų klimato vaisiai nei atvežtiniai, egzotiniai. Dažnai moterys galvoja, kad nėštumo metu yra draudžiama kava, todėl jos visiškai atsisako, nors anksčiau ir mėgaudavosi. Manyčiau, rytinis puodelis ne per stiprios kavos, ypač jei yra žemas kraujospūdis, duos daugiau naudos negu žalos.

– Ne paslaptis, kad maisto produktų gausa ir įvairovė ne visada gali užtikrinti pakankamą reikalingų maisto medžiagų ir vitaminų kiekį organizme, todėl reikia vartoti papildų. Kada ir kokie reikalingi besilaukiančioms moterims?

– Iš tiesų dabar gaminamuose maisto produktuose, ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, dažnai trūksta reikalingų vitaminų, mineralų, antioksidantų. Todėl moterims, kurios įsitikinusios, kad jų mityba nėra visavertė, rekomenduojama papildomai vartoti konkrečiam laikotarpiui pritaikytus maisto papildus.

Planuojant nėštumą organizmui būtinos tokios maistingosios medžiagos, kaip folio rūgštis, L-argininas, inozitolis, n-acetilcisteinas, magnis, selenas, geležis, vitaminai C, D ir E bei B grupės vitaminai. Ypač svarbu prieš pastojant vartoti folio rūgšties. Inozitolis sustiprina insulino poveikį, pagerina kiaušidžių funkciją ir testosterono kiekį, vartojant jį kartu su folio rūgštimi didėja pastojimo galimybė.

Nėštumo laikotarpiu taip pat svarbu vartoti folio rūgštį bei vitaminą B12, nes jų trūkstant gali prasidėti priešlaikinis gimdymas. Šiuo periodu itin svarbios ir mineralinės medžiagos. Pakankamas cinko kiekis pirmaisiais nėštumo mėnesiais sumažina realų šiuo periodu apsigimimų ir savaiminio persileidimo pavojų, jodas apsaugo vaisiaus smegenis, selenas sumažina anemijos grėsmę. Svarbu gauti pakankamai geležies ir B grupės vitaminų, kurie būtini kraujo formavimuisi.

Nėštumo laikotarpiu reikėtų atsargiai vartoti vitaminą A, nes jis gali lemti apsigimimus ar neišnešioto kūdikio gimimą. Todėl geriau rinktis maisto papildus, kurių sudėtyje vietoj vitamino A yra betakaroteno. Besilaukiant ir pirmaisiais mėnesiais po gimdymo svarbu mitybą papildyti omega-3 riebiosiomis rūgštimis – jos svarbios normaliam kūdikio smegenų, akių formavimuisi bei augimui. Pieno gamyba – didelis krūvis moters organizmui, reikalaujantis papildomo baltymų, riebalų rūgščių, vitaminų bei mineralų kiekio organizme. Motinos pieno kokybė labai priklauso nuo jos mitybos.

Šiuo laikotarpiu ypač padidėja kalcio poreikis – šis mineralas svarbus kūdikio kaulų formavimuisi. Geram kalcio pasisavinimui būtinas vitaminas D. Kai kuriuos elementus kūdikio organizmas jau gali sintetinti pats, tačiau yra tokių medžiagų, kaip omega-3 rūgštys, vitaminas K, kurių įmanoma gauti tik su motinos pienu. Omega-3 rūgštys labai svarbios pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais nervų sistemos, smegenų, regos organų formavimuisi, tad krūtimi maitinanti moteris turi užtikrinti pakankamą jų kiekį mityboje.

Nėščiųjų anemija. Kas tai? Kaip dažnai pasitaiko?

– Nėščiųjų anemija – būklė, kurios metu sumažėja nėščiosios hemoglobino kiekis kraujyje dėl su nėštumo fiziologija susijusių veiksnių. Lietuvoje pasitaiko apie 30 proc. nėščiųjų. Tokių moterų kraujo hemoglobino kiekis būna mažiau 110g/l I ir III nėštumo trimestrą ir mažiau 105 g/l II trimestrą. Nėščiosios skundžiasi bendru silpnumu, odos blyškumu, greitu nuovargiu, neretai ir dusuliu, galvos skausmais, dažnu širdies plakimu, joms lūžinėja nagai, slenka plaukai, pakinta uoslė ir skonis. Gydoma geležies preparatais tol, kol normalizuojasi hemoglobino kiekis, po to skiriamos profilaktinės vaisto dozės dar 3-4 mėnesius. Šalia medikamentinio gydymo svarbu vartoti maisto produktų, turinčių geležies, t.y. mėsos, burokėlių, morkų, obuolių, juodųjų serbentų, granatų, braškių, žemuogių.

Nėščiajai priaugus svorio neretai atsiranda strijų. Ką reikia daryti, kad jų neatsirastų?

Nėščiųjų strijos arba drūžės – tai rusvos įvairaus ilgio ir pločio juostos, susidariusios prasiskyrus giliųjų odos sluoksnių skaiduloms ir jose išsiliejus kraujui. Po gimdymo jos perauga jungiamuoju audiniu ir virsta balzganomis juostomis. Deja, stebuklingų priemonių joms išvengti nėra. Siūlyčiau nėščiajai nepriaugti daug svorio, nešioti nėščiųjų diržą, galima švelniais judesiais įtrinti kosmetinį aliejų probleminėse vietose, tačiau šitos priemonės ne visada veiksmingos.

Kokia Jūsų nuomonė apie gimdymą namuose, šiuo metu vis dažniau tampantį „mados reikalu“? Kuo rizikuoja moterys?

– Gimdymams namuose nepritariu vienareikšmiškai. Nebent namuose nėščiąją prižiūri ginekologas, akušerė ir visa reanimacinė brigada, o tai dabartinėmis sąlygomis Lietuvoje mažai tikėtina. Viskas dėl galimų komplikacijų, kurios atsiranda netikėtai ir staiga, reikalingi skubūs sprendimai ir veiksmai, norint išgelbėti tiek gimdyvės, tiek naujagimio gyvybes, o tai namų sąlygomis neįmanoma.

Lietuvos sveikata