BICALUTAMIDE GRINDEKS

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

BICALUTAMIDE GRINDEKS 50 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekvienoje tabletėje yra 50 mg bikalutamido.

Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas: kiekvienoje tabletėje yra 60 mg laktozės monohidrato.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Plėvele dengta tabletė (tabletė).

Tabletė yra balta, apvali, abipus išgaubta, dengta plėvele.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos 

Progresavusio prostatos vėžio gydymas kartu su liuteinizuojančio hormono išsiskyrimą skatinančio hormono (LHISH) analogu arba chirurgine kastracija.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas 

Dozavimas

Suaugę vyrai, įskaitant senyvus

Gerti vieną tabletę (50 mg) vieną kartą per parą.

Gydymą bikalutamidu reikia pradėti bent 3 paras prieš pradedant gydymą LHISH analogu, arba kartu su chirurgine kastracija.

Vaikų populiacija

Vaikams BICALUTAMIDE GRINDEKS vartoti negalima (žr. 4.3 skyrių).

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Pacientams, kurių inkstų veikla sutrikusi, dozės koreguoti nebūtina.

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Pacientams, kuriems yra lengvas kepenų veiklos sutrikimas, dozės koreguoti nebūtina.

Galimas didesnis vaisto susikaupimas pacientų, sergančių vidutinio sunkumo ar sunkiu kepenų veiklos sutrikimu, organizme (žr. 4.4 skyrių).

Vartojimo metodas

Vartoti per burną.

4.3 Kontraindikacijos

Bikalutamido negalima vartoti moterų ir vaikų gydymui (žr. 4.6 skyrių).

Bikalutamido negalima skirti pacientams, kuriems vartojant šį vaistinį preparatą pasireiškė padidėjusio jautrumo reakcija veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

Bikalutamido kartu su terfenadinu, astemizolu, cisapridu vartoti negalima (žr. 4.5 skyrių).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Pradedant gydymą, ligonį turi tiesiogiai stebėti specialistas.

Bikalutamidą ekstensyviai metabolizuoja kepenys. Tyrimų duomenys rodo, kad pacientams, kuriems yra sunkus kepenų veiklos sutrikimas, šio vaisto eliminacija gali būti lėtesnė, todėl organizme bikalutamido gali susikaupti daugiau. Taigi, pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo ar sunkus kepenų veiklos sutrikimas, bikalutamido vartoti reikia atsargiai.

Dėl galimų kepenų pokyčių rekomenduojamas periodiškas kepenų veiklos tyrimas. Dauguma pokyčių pasireiškia per pirmuosius 6 gydymo mėnesius.

Vartojant bikalutamido, retai pastebėta sunkių kepenų pokyčių (žr. 4.8 skyrių). Tokiu atveju gydymą bikalutamidu būtina nutraukti.

Vyrams, vartojantiems LHISH analogus, pastebėtas gliukozės toleravimo sumažėjimas. Tai gali pasireikšti cukriniu diabetu arba sumažėjusia glikemijos kontrole cukriniu diabetu sergantiems pacientams. Todėl reikia apsvarstyti kraujo gliukozės stebėjimą pacientams, kurie kartu su bikalutamidu vartoja LHISH analogus.

Nustatyta, kad bikalutamidas slopina citochromą P450 (CYP3A4), todėl vaistus, kuriuos daugiausia metabolizuoja CYP3A4, kartu su bikalutamidu  reikia vartoti atsargiai (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius).

Pacientams, kuriems yra retas paveldimas galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės trūkumas ar gliukozės ir galaktozės malabsorbcija, šio vaisto vartoti negalima.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Bikalutamido farmakodinaminės arba farmakokinetinės sąveikos su LHISH analogais įrodymų nėra.

Tyrimų in vitro duomenimis, (R)-bikalutamidas slopina CYP 3A4 ir silpniau slopina CYP 2C9, 2C19 bei 2D6 aktyvumą.

Nors klinikinių tyrimų metu, vartojant citochromo P450 (CYP) aktyvumo žymeklį antipiriną, bikalutamido sąveikos su vaistais požymių nepastebėta, tačiau midazolamo vidutinė ekspozicija (AUC)  28 paras kartu vartojus bikalutamidą, padidėjo iki 80 %.Vaistams, kurie turi mažą terapinį indeksą toks padidėjimas gali būti svarbus. Taigi terfenadino, astemizolo ir cisaprido kartu su bikalutamidu vartoti negalima (žr. 4.3 skyrių), o kartu su bikalutamidu reikia atsargiai skirti ciklosporiną ir kalcio kanalų blokatorius.

Šių vaistų dozes gali prireikti mažinti, ypač jeigu atsiranda jų stipresnio ar nepageidaujamo poveikio požymių. Pradėjus ir baigus vartoti bikalutamido, rekomenduojama atidžiai tikrinti ciklosporino koncentraciją kraujo plazmoje ir ligonio klinikinę būklę.

Atsargiai bikalutamido reikia skirti  kartu su kitais oksidacijos procesą galinčiais slopinti vaistiniais preparatais, pvz.,  cimetidinu ar ketokonazolu, nes teoriškai gali didėti bikalutamido koncentracija kraujyje, o tai teoriškai gali didinti nepageidaujamo poveikio riziką.

Tyrimų in vitro duomenimis, bikalutamidas gali išstumti kumarinų grupės antikoaguliantą varfariną iš jo prisijungimo prie baltymų vietų. Todėl pradėjus bikalutamidu gydyti pacientus, kurie vartoja kumarinų grupės antikoaguliantus,  rekomenduojama atidžiai tikrinti protrombino laiką.

4.6 Vaisingumas, nėštumas ir žindymo laikotarpis

Moterims bikalutamido vartoti negalima, nėščiosioms bei žindyvėms jo skirti negalima.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Nepanašu, kad bikalutamidas darytų įtaką pacientų gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus.

Tačiau pažymėtina, kad kartais gali pasireikšti mieguistumas. Tokį poveikį pajutę pacientai turi imtis atsargumo priemonių.

4.8 Nepageidaujamas poveikis 

Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis).

1 lentelė. Nepageidaujamų reakcijų dažnis 

¹ Pastebėtas farmako-epidemiologinio tyrimo metu prostatos vėžį gydant LHISH analogais kartu su antiandrogenais. Rizika padidėjo 50 mg bikalutamido vartojant kartu su LHISH analogais, bet akivaizdaus rizikos padidėjimo nepastebėta prostatos vėžį gydant vien tik 150 mg bikalutamido doze.

 ² Išvardintos nepageidaujamos reakcijos pastebėtos nagrinėjant duomenis vaistiniam preparatui esant rinkoje. Dažnis nustatytas remiantis intersticinės pneumonijos pasireiškimo atvejais atsitiktinio gydymo laikotarpiu 150 mg EPC tyrimo metu.

³ Kepenų pokyčiai sunkūs buvo retai ir dažnai buvo praeinantys, išnykstantys ar pagerėjantys tęsiant gydymą arba jį nutraukus.

⁴ aIšvardintos nepageidaujamos reakcijos pastebėtos nagrinėjant duomenis vaistiniam preparatui esant rinkoje.. Dažnis nustatytas remiantis kepenų nepakankamuno pasireiškimo atvejais atviro 150 mg EPC tyrimo metu pacientams, gydytiems bikalutamidu.

⁵ Sumažėja, jei kartu taikoma ir kastracija.

4.9 Perdozavimas 

Perdozavimo žmonėms patirties nėra. Specifinio priešnuodžio nėra. Gydymas turėtų būti simptominis.

Dializė gali būti neveiksminga, kadangi daug bikalutamido prisijungia prie baltymų ir nepakitęs vaistinis preparatas su šlapimu neišsiskiria. Būtina taikyti įprastinį palaikomąjį gydymą ir dažnai stebėti gyvybinius požymius.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS 

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – hormonų antagonistai ir jiems artimi preparatai, antiandrogenai, ATC kodas – L02BB03.

Bikalutamidas yra nesteroidinis antiandrogenas, kuriam nebūdingas kitoks endokrininis poveikis.. Jis prisijungia prie androgenų receptorių, neaktyvindamas genų ekspresijos, todėl slopinama androgeninė stimuliacija. Dėl šio slopinimo regresuoja prostatos navikai. Kliniškai, nebegydant bikalutamidu, kai kuriems pacientams gali pasireikšti antiandrogenų nutraukimo sindromas. 

Bikalutamidas yra racematas, kurio antiandrogeninis poveikis priklauso tik nuo (R)-enantiomero.

5.2 Farmakokinetinės savybės 

Išgertas bikalutamidas gerai absorbuojamas. Maistas reikšmingos įtakos bikalutamido biologiniui prieinamumui nedaro.

(S)- enantiomeras, palyginti su (R)- enantiomeru, šalinamas greitai, pastarojo pusinės eliminacijos iš plazmos periodas trunka maždaug savaitę.

Kasdien vartojant bikalutamido, (R)-enantiomero koncentracija plazmoje dėl ilgo eliminacijos pusperiodžio viršija jo koncentraciją dešimt kartų.

Kasdien vartojant 50 mg dozę, kraujo plazmoje nusistovi maždaug 9 mikrogramų/ml pusiausvyrinė (R)- enantiomero koncentracija. Nusistovėjus pusiausvyrinei koncentracijai,, 99 % cirkuliuojančių enantiomerų sudaro pagrindinį poveikį sukeliantis (R)-enantiomeras. 

(R)- enantiomero farmakokinetikai amžius, inkstų nepakankamumas, lengvas ar vidutinis kepenų nepakankamumas įtakos nedaro. Įrodyta, kad iš pacientų, kuriems yra sunkus kepenų nepakankamumas, kraujo plazmos (R)- enantiomeras šalinamas lėčiau. 

Didelė bikalutamido dalis (96 % racemato ir 99 % (R)- enantiomero) būna prisijungusi prie plazmos baltymų. Jis yra ekstensyviai metabolizuojamas oksidacijos ir gliukuronizavimo būdu. Metabolitai lygiomis dalimis yra šalinami pro inkstus ir su tulžimi.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Bikalutamidas yra stipriai veikiantis antiandrogenas, kuris gyvūnams sukelia mišrios funkcijos oksidazių aktyvavimą. Gyvūnų organo taikinio pasikeitimai, įskaitant navikus, susiję su šiais  poveikiais. Manoma, kad minėtieji ikiklinikinių tyrimų duomenys progresavusio prostatos vėžio gydymui nereikšmingi.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės branduolys

Laktozė monohidratas

Povidonas K-30

Karboksimetilkrakmolo A natrio druska

Magnio stearatas

Tabletės plėvelė

Opadry baltasis Y-1-7000:

Hipromeliozė

Titano dioksidas (E171)

Makrogolis 400

6.2 Nesuderinamumas 

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

PVC/A1 ir PVC/PVDC/Al lizdinės plokštelės.

Pakuotės dydžiai:

10, 14, 28, 30, 50, 60, 90 arba 100 plėvele dengtų tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti 

Specialių reikalavimų nėra.