FLUOROURACIL-TEVA

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS 

FLUOROURACIL-TEVA 50 mg/ml injekcinis tirpalas

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS 

1 ml injekcinio tirpalo yra 50 mg fluorouracilo.

Kiekviename flakone (5 ml) yra 250 mg fluorouracilo.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Injekcinis tirpalas

Skaidrus, bespalvis arba beveik bespalvis, be matomų dalelių tirpalas.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos 

Paliatyvusis pirminio tiesiosios žarnos, gaubtinės žarnos, krūties, skrandžio ir kasos vėžio gydymas.

Pirminės kepenų, gimdos kaklelio, gimdos karcinomos bei kiaušidžių ir šlapimo pūslės vėžio gydymas (chirurginio ar kitokio gydymo būdo gydymas fluorouracilu nepakeičia).

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Bendrieji nurodymai

Fluorouracilo tirpalas leidžiamas į veną. Dozė nustatoma atsižvelgiant į idealų paciento kūno svorį, kadangi nutukę žmonės ir ligoniai, kuriems yra pilvo vandenė, edema ar kitoks skysčių susikaupimas organizme, paprastai sveria daugiau.

Rekomenduojamą pradinę dozę reikia mažinti nuo trečdalio iki pusės jeigu:

• paciento mityba nepakankama;
• po didelės operacijos (atliktos likus ne daugiau kaip 30 parų iki chemoterapijos);
• pažeista kaulų čiulpų funkcija: leukocitų yra <5000 x 10⁶/l, trombocitų - < 100000 x 10⁶/l;
• sutrikusi inkstų ar kepenų funkcija.

Bendra didžiausia fluorouracilo paros dozė yra 1 g.

Suaugusiems pacientams

Pradinis gydymas taikant monoterapiją

Pradžioje fluorouracilo į veną galima švirkšti arba infuzuoti. Pastebėta, jog į veną injekuoto preparato toksinis poveikis yra stipresnis nei infuzuoto.

Infuzija į veną

Paros dozė yra 15 mg/kg kūno svorio arba 600 mg/m² kūno paviršiaus ploto (ne daugiau kaip 1 g). Ją reikia praskiesti 300 - 500 ml 5 % gliukozės tirpalo ir per 4 valandas sulašinti į veną. Tokia dozė kasdien infuzuojama tol, kol atsiranda pirmasis nepageidaujamo poveikio simptomas: stomatitas, viduriavimas, leukopenija ir (arba) trombocitopenija. Jam pasireiškus, gydymą reikia nutraukti. Nepageidaujamam poveikiui virškinimo traktui išnykus ir leukocitų kiekiui padidėjus iki 3000 x 10⁶/l – 4000 x 10⁶/l, trombocitų - iki 80000 x 10⁶/l – 100000 x 10⁶/l, galima pradėti palaikomąjį gydymą.

Injekcija į veną

Tris paras iš eilės į veną injekuojama 12 mg/kg kūno svorio arba 480 mg/m² kūno paviršiaus ploto dozė. Jei po to nepageidaujamas poveikis (stomatitas, viduriavimas, leukocitopenija arba trombocitopenija) nepasireiškia, penktą, septintą ir devintą paromis injekuojama 240 mg/m² kūno paviršiaus dozė. Jeigu ir po to minėtas šalutinis poveikis nepasireiškia, galima pradėti palaikomąjį gydymą, jeigu pasireiškia, palaikomojo gydymo negalima pradėti tol, kol šalutinis poveikis neišnyks (žr. poskyrį "Infuzija").

Infuzija į arteriją

200 – 300 mg/m² kūno paviršiaus fluorouracilo paros dozė lėtai nepertraukiamai 24 valandas infuzuojama į arteriją.

Palaikomasis gydymas

Jo metu kartą per savaitę į veną injekuojama 200 – 400 mg/m² dozė. Taip gydant toksinis poveikis pasireiškia retai, tačiau išlieka svarbiausiu veiksniu, dėl kurio gydymą reikia riboti.

Fluorouracilo vartojimas kartu taikant spindulinį gydymą

Fluorouracilo galima vartoti kartu taikant spindulinį gydymą. Tokiu atveju rekomenduojamą dozę reikia mažinti.

Gydymas fluorouracilu kartu su kitais vaistiniais preparatais nuo vėžio

Fluorouracilas gali būti vartojamas kartu su metotreksatu ir ciklofosfamidu arba doksorubicinu ir ciklofosamidu, pvz., krūties vėžio gydymui. Rekomenduojamą dozę reikia mažinti.

Pacientams, kurių inkstų ar kepenų funkcija sutrikusi

Pacientus, kurių inkstų ar kepenų funkcija sutrikusi, rekomenduojama gydyti atsargiai. Gali reikėti mažinti dozę.

Vaikų populiacija

FLUOROURACIL-TEVA saugumas ir veiksmingumas vaikams dar neištirtas. Duomenų nėra.

Senyviems pacientams

Dozės koreguoti nereikia.

4.3 Kontraindikacijos

• Padidėjęs jautrumas fluorouracilui arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.
• Leukocitų kiekis yra <3000 x 10⁶/l.
• Trombocitų kiekis yra <100000 × 10⁶/l.
• Kaulų čiulpų funkcijos slopinimas po gydymo radioaktyviaisiais spinduliais arba priešnavikiniais vaistiniais preparatais.
• Ankstesnis mažojo dubens srities ir kaulų, kuriuose yra mieloidinio audinio, švitinimas didele radioaktyviųjų spindulių doze.
• Kaulų čiulpuose ar kauluose, kuriuose yra mieloidinio audinio, daug metastazių.
• Labai neigiamas azoto balansas.
• Infekcinė liga.
• Labai nusilpę pacientai.
• Ne piktybinių navikų sukeltų ligų gydymas.
• Nėštumas ir žindymo laikotarpis.

Fluorouracilo negalima vartoti kartu su brivudinu, sorivudinu ir jų analogais. Brivudinas, sorivudinas ir jų analogai slopina fluorouracilą metabolizuojantį fermentą dihidropirimidino dehidrogenazę (DPD) (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius), taip padidindami fluorouracilo koncentraciją kraujo plazmoje ir stiprindami jo toksinį poveikį.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės 

Rekomenduojama, kad gydymas fluorouracilu būtų paskiriamas arba griežtai prižiūrimas tik kvalifikuotų specialistų, turinčių gydymo antimetabolitais patirties.

Pradinio gydymo metu pacientas privalo gulėti ligoninėje.

Jei fluorouracilo vartojama taip kaip nurodyta, paprastai atsiranda leukopenija. Didžiausias leukocitų kiekio sumažėjimas paprastai atsiranda 7‑14 pirmojo gydymo kurso parą, tačiau kartais ir vėliau, pvz., po 20 parų. 30 parą leukocitų kiekis paprastai tampa normalus. Gydymo metu patariama kasdien nustatinėti trombocitų ir leukocitų kiekį. Jei trombocitų kiekis tampa mažesnis nei 100000 x 10⁶/l arba leukocitų kiekis mažesnis nei 3000 x 10⁶/l, gydymą reikia nutraukti. Jeigu bendras leukocitų kiekis tampa mažesnis nei 2000 x 10⁶/l, ypač tuo atveju, jei yra granulocitopenija, pacientą reikia guldyti į atskirą apsaugotą ligoninės palatą ir imtis tinkamų sisteminės infekcijos profilaktikos priemonių.

Jeigu atsiranda pirmųjų burnos išopėjimo požymių ar pasireiškia nepageidaujamas poveikis virškinimo traktui (atsiranda stomatitas, prasideda viduriavimas, kraujavimas iš virškinimo trakto) arba prasideda bet koks kraujavimas, gydymą fluorouracilu reikia nutraukti. Veiksmingos ir toksinį poveikį sukeliančios dozės santykis yra mažas, todėl kartu su terapiniu poveikiu dažniausiai pasireiškia ir tam tikro laipsnio nepageidaujamas poveikis. Dėl šios priežasties atrinkti pacientus bei nustatyti dozę būtina atsargiai.

Jeigu yra inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimas ar gelta, fluorouracilu būtina gydyti atsargiai. Po fluorouracilo pavartojimo buvo pavienių krūtinės anginos, patologinių pokyčių EKG bei retų miokardo infarkto atvejų. Ligonius, kuriems ankstesnio gydymo fluorouracilu kursų metu skaudėjo krūtinę arba kurie yra sirgę širdies liga, būtina gydyti atsargiai.

Fluorouracilo metabolizmui svarbi dihidropirimidino dehidrogenazė (DPD). Gauta pranešimų apie toksinio fluorouracilo poveikio sustiprėjimą ligoniams, kurių organizme DPD aktyvumas buvo sumažėjęs arba šio fermento kiekis buvo nepakankamas. Jei reikia, prieš gydymą 5-fluoropirimidinais būtina nustatyti fermento DPD aktyvumą.

Nukleozidų analogai, pvz., brivudinas ir sorivudinas, veikiantys DPD aktyvumą, gali didinti fluoropirimidinų koncentraciją plazmoje bei stiprinti toksinį poveikį (žr. 4.5 skyrių), todėl tarp fluorouracilo ir brivudino, sorivudino ar jų analogų vartojimo būtina mažiausiai 4 savaičių pertrauka. Jei fluorouracilu gydomas ligonis netyčia pavartoja nukleozidų analogų, būtina imtis veiksmingų priemonių, kad būtų sumažintas toksinis fluorouracilo poveikis. Pacientą rekomenduojama nedelsiant guldyti į ligoninę. Rekomenduojama imtis visų sisteminės infekcijos ir dehidracijos profilaktikos priemonių.

Fluorouracilu gydomų ligonių nerekomenduojama skiepyti gyvomis vakcinomis, kadangi gali prasidėti sunki infekcinė liga, pacientas gali mirti. Ligoniai turi vengti kontakto su žmonėmis, neseniai skiepytais poliomielito virusų vakcina.

Pacientams nerekomenduojama ilgai būti saulėje, kadangi gali pasireikšti jautrumas šviesai.

Ligonius, kurių dubens sritis buvo švitinimas didele spindulių doze, fluorouracilu būtina gydyti atsargiai.

Vyrai ir vaisingo amžiaus moterys gydymo fluorouracilu metu ir 6 mėnesius po jo turi naudoti veiksmingą kontracepcijos priemonę.

Pacientus, kartu vartojantiems fluorouracilo ir fenitoino, reikia reguliariai tirti, nes gali padidėti fenitoino koncentracija kraujo plazmoje.

Gydymą reikia nutraukti, jei atsiranda bet kuris išvardytas toksinio poveikio požymis:

• Leukopenija (leukocitų kiekis mažesnis nei 3000 x 10⁶/l);
• Trombocitopenija (trombocitų kiekis tampa mažesnis nei 100000 x 10⁶/l
• stomatitas, ezofagitas;
• vėmimas, kurio nepavyksta sustabdyti vartojant vaistus nuo vėmimo;
• viduriavimas;
• skrandžio ir žarnyno išopėjimas ir kraujavimas;
• kitos kraujosruvos;
• toksiniai nervų sistemos pažeidimai;
• toksiniai širdies pažeidimai.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika 

• Vartojant fluorouracilo kartu su alopurinoliu pakinta nepageidaujamo poveikio pobūdis.
• Cimetidinas, metronidazolas ir interferonas alfa gali sukelti fluorouracilo koncentracijos kraujo plazmoje padidėjimą, dėl ko gali padidėti fluorouracilo toksiškumas.
• Kartu vartojamos didelės folino rūgšties dozės gali sustiprinti fluorouracilo citotoksinį poveikį.
• Fluorouracilo vartojimas spindulinės terapijos metu gali padidinti bendrąjį poveikį. Gali prireikti koreguoti šio vaistinio preparato dozę.
• Kadangi gydant fluorouracilu gali būti slopinami įprastiniai organizmo apsaugos mechanizmai, gali sumažėti paciento organizmo atsakas į vakcinaciją. Vartojimas kartu su gyvomis virusinėmis vakcinomis gali sustiprinti vakcinoje esančių virusų replikaciją ir (arba) sumažinti paciento organizmo gebėjimą sintezuoti antikūnus.
• Vartojimas kartu su tokiais antikoaguliantais kaip varfarinas, gali sustiprinti kraujo krešumą mažinantį poveikį. Rekomenduojama dažniau tirti protrombino laiką ir, atsižvelgiant į tyrimo duomenis, koreguoti antikoagulianto dozavimą.
• Priešnavikinių preparatų slopinantį poveikį kaulų čiulpams gali sustiprinti tiazidų grupės diuretikai.
• Gydymas derinant fluorouracilą su levamizoliu parodė reikšmingai dažniau pasitaikantį toksinį poveikį kepenims palyginti su gydymu vienu levamizoliu arba tokių vaistinių preparatų nevartojimu.
• Nustatyta, kad moteris dėl krūties vėžio po menopauzės gydant tamoksifenu, papildomai paskyrus vartoti ciklofosfamido, metotreksato ir fluorouracilo, padidėja tromboembolinių komplikacijų dažnumas.
• Vinorelbino vartojimas su fluorouracilu gali sustiprinti pastarojo toksinį poveikį gleivinėms.
• Nustatyta kliniškai reikšminga priešvirusinio vaistinio preparato sorivudino ir fluorouracilo provaistų sąveika, kuri atsiranda dėl sorivudino arba jam cheminiu požiūriu artimų analogų slopinančio poveikio dihidropirimidindehidrogenazei.
• Jeigu po fluorouracilo infuzijos pacientas būna saulėje, galima apšviestų kūno vietų hiperpigmentacija.
• Fluorouracilo nerekomenduojama vartoti kartu su klozapinu, kadangi didėja agranulocitozės rizika.
• Pacientų, gydytų fenitoinu kartu su fluorouracilu, plazmoje padidėjo fenitoino koncentracija ir atsirado toksinio fenitoino poveikio simptomų.

Laboratorinių tyrimų duomenys:

• gali padidėti 5-hidroksiindolacto rūgšties kiekis šlapime,
• gali padidėti bilirubino koncentracija kraujo serume.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis 

Nėštumas

Vaisingo amžiaus moterims reikia nurodyti gydymo fluorouracilu metu ir 6 mėnesius po jo nepastoti bei naudoti veiksmingą kontracepcijos priemonę (žr. 4.4 skyrių). Jei šio vaistinio preparato vartojama nėštumo laikotarpiu arba pacientė pastoja gydymo fluorouracilu metu, būtina ligonę informuoti apie galimą žalą vaisiui bei rekomenduoti atlikti genetinį tyrimą. Fluorouracilo nėštumo laikotarpiu galima vartoti tik tuo atveju, jei galima nauda moteriai yra didesnė už galimą žalą vaisiui.

Tinkamų ir gerai kontroliuotų tyrimų su nėščiomis moterimis neatlikta, tačiau buvo vaisiaus apsigimimų bei persileidimų atvejų..

Žindymas

Ar fluorouracilo išsiskiria į moters pieną, nežinoma, todėl šiuo vaistiniu preparatu gydoma moteris maitinimą krūtimi turi nutraukti. FLUOROURACIL-TEVA gydymo metu kūdikio žindyti negalima.

Vaisingumas

Fluorouracilu gydomiems vyrams reikia nurodyti vengti apvaisinimo gydymo laikotarpiu ir 6 mėnesius po jo. Rekomenduojama spermą konservuoti iki fluorouracilo vartojimo, nes gydymas šiuo vaistiniu preparatu gali sukelti negrįžtamo pobūdžio nevaisingumą.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Koks Fluorouracil-Teva poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus, nežinoma. Jei vaistinis preparatas sukelia labai didelį nuovargį, vairuoti ar valdyti mechanizmų negalima.

4.8 Nepageidaujamas poveikis 

Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis).

Infekcijos ir infestacijos

Labai dažnas:    Infekcinės ligos.

Nedažnas:         Sepsis.

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Labai dažnas:    Mielosupresija, neutropenija, trombocitopenija, leukopenija, anemija, pancitopenija, agranulocitozė.

Imuninės sistemos sutrikimai

Labai dažnas:    Bronchospazmas, imuniteto slopinimas su padidėjusia infekcijų rizika.

Retas:               Generalizuota alerginė reakcija, anafilaksinė reakcija, anafilaksinis šokas.

Endokrininiai sutrikimai

Retas:               T4 (bendrojo tiroksino), T3 (bendrojo trijodtironino) koncentracijos kraujyje padidėjimas.

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

Labai dažnas:    Šlapimo rūgšties kiekio kraujyje padidėjimas (hiperurikemija).

Psichikos sutrikimai

Retas:               Sutrikusi orientacija, konfūzija, euforija.

Nervų sistemos sutrikimai

Nedažnas:         Nistagmas, galvos skausmas, galvos svaigimas, Parkinsono ligos simptomai, piramidiniai simptomai, euforija, mieguistumas.

Labai retas:      Leukoencefalopatijos simptomai, įskaitant ataksiją, ūminis smegenėlių sindromas, nistagmas, dizartrija, konfūzija, dezorientacija, miastenija, afazija, traukuliai ar koma pacientams, kurie vartoja didelę fluorouracilo dozę, bei ligoniams, kurių organizme trūksta dihidropirimidino dehidrogenazės, inkstų funkcijos nepakankamumas.

Akių sutrikimai

Nedažnas:         Sustiprėjęs ašarojimas, regėjimo sutrikimas, akių judesių sutrikimas, regos nervo uždegimas, diplopija, regėjimo aštrumo sumažėjimas, fotofobija, konjunktyvitas, blefaritas, ektropionas, dakriostenozė.

Širdies sutrikimai

Labai dažnas:    Išeminiai pokyčiai EKG.

Dažnas:                        Į krūtinės anginą panašus skausmas.

Nedažnas:         Aritmija, miokardo infarktas, miokarditas, širdies nepakankamumas, dilatacinė kardiomiopatija, šokas.

Labai retas:      Širdies sustojimas, staigi mirtis dėl širdies veiklos sutrikimo.

Kraujagyslių sutrikimai

Retas:               Smegenų, žarnyno bei periferinė išemija, Raynaud sindromas, tromboembolija, tromboflebitas.

Nedažnas:         Hipotenzija.

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai

Nedažnas:         Epistaksė, dusulys, bronchų spazmas.

Virškinimo trakto sutrikimai

Labai dažnas:    Nepageidaujami su virškinimo traktu susiję reiškiniai atsiranda labai dažnai bei gali būti pavojingi gyvybei. Mukozitas (stomatitas, ezofagitas, faringitas, proktitas), anoreksija, viduriavimas vandeningomis išmatomis, pykinimas, vėmimas.

Nedažnas:         Dehidracija, sepsis, virškinimo trakto išopėjimas ir kraujavimas, audinių atsisluoksniavimas.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Nedažnas:         Kepenų ląstelių pažeidimas.

Labai retas:      Kepenų nekrozė (buvo mirties atvejų), biliarinė sklerozė, cholecistitas.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Labai dažnas:    Alopecija.

Ilgai ir didele doze nuolatinės infuzijos būdu gydomiems ligoniams buvo delnų ir pėdų eritrodizestezijos sindromo (plaštakų ir pėdų sindromo) atvejų.

Nedažnas:         Dermatitas, padidėjusi arba sumažėjusi pigmentacija, nagų pakitimai (pakitusi spalva, hiperpigmentacija, distrofija, nago guolio uždegimas ir skausmas), onicholizė, bėrimas, sausa oda, dilgėlinė, padidėjęs jautrumas šviesai, uždegiminis atšokos fenomenas (pasireiškia po vaistinio preparato ekstravazacijos).

Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai

Nedažnas:        Spermatogenezės ir ovuliacijos sutrikimai.

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

Labai dažni:      Žaizdų gijimo sulėtėjimas, kraujavimas iš nosies, nuovargis, bendras silpnumas, nuovargis, energijos stoka, dehidracija, astenija, karščiavimas, ekstravazacija (kraujo išsiliejimas į aplinkinius audinius).

Tyrimai

Labai dažnas:    EKG pakitimai.

4.9 Perdozavimas

Simptomai

Fluorouracilo perdozavimo galimybė mažai tikėtina, kadangi jo vartojimo būdas yra specifinis. Vaistinio preparato perdozavus, gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, viduriavimas, virškinimo trakto išopėjimas ir kraujavimas, kaulų čiulpų funkcijos slopinimas (įskaitant trombocitopeniją, leukopeniją ir agranulocitozę).

Pagalba

Specifinio priešnuodžio nėra. Suleidus per didelę fluorouracilo dozę, būtina mažiausiai keturias savaites sekti paciento hematologinius rodiklius. Atsiradus pokyčių, reikia tinkamai gydyti.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – pirimidino analogai, ATC kodas – L01BC02. 

Fluorouracilas yra antimetabolitas, pirimidino antagonistas. Jis trikdo DNR sintezę ir dėl to slopinamas ląstelių dalijimasis. Pats fluorouracilas priešnavikinio poveikio nesukelia, tačiau organizme, veikiant fermentams, jis verčiamas į fosforilintas formas 5-fluoruridiną ir 5-fluordeoksiuridiną, kurie pasižymi priešnavikiniu poveikiu.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Nustatyta, kad fluorouracilui būdingas didelis pirmojo prasiskverbimo efektas ir įsotintas kepenų metabolizmas.

Suleidus į veną 15 mg/kg kūno svorio fluorouracilo dozę, didžiausia koncentracija kraujo plazmoje būna maždaug po ketvirčio valandos. Tokią pat dozę nepertraukiamai infuzavus į veną, didžiausia koncentracija kraujo plazmoje būna maždaug 1000 kartų mažesnė.

Pasiskirstymas

Fluorouracilas pasiskirsto visame organizme, taip pat ir smegenyse.

Biotransformacija

Fluorouracilas lengvai patenka į audinius, prasiskverbia per kraujo ir smegenų barjerą. Ląstelėse jis metabolizuojamas į veiklius metabolitus 5-fluordeoksi-uridino-5'-monofosfatą ir 5-fluoruridino-5'-
-trifosfatą. Kepenyse fluorouracilas metabolizuojamas į urėją.

Eliminacija

Priklausomai nuo vartojimo būdo su šlapimu išsiskiria ne daugiau kaip 15 % vaistinio preparato dozės. Svarbiausias jo eliminacijos organas yra kepenys. Vienkartinės dozės pusinės eliminacijos periodas trunka 10 – 20 minučių.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Tyrimų metu gyvūnams pasireiškęs fluorouracilo poveikis priklausė nuo farmakologinių vaistinio preparato savybių. Žiurkėms vaistinis preparatas sukėlė spermatogenijų chromosomų aberaciją ir laikiną gyvūnų nevaisingumą. Žiurkėms, pelėms, triušiams ir beždžionėms teratogeninį ir fetotoksinį poveikį sukėlė maždaug tokios pat dozės, apskaičiuotos mg/kg kūno svorio, kaip ir rekomenduojamos vartoti žmogui (kad į gyvūnų organizmą vaistinio preparato gali patekti mažiau negu į žmogaus, neatsižvelgta). Kai kurių tyrimų metu pasireiškė mutageninis fluorouracilo poveikis. Nors duomenų nepakanka, tačiau atsižvelgiant į fluorouracilo veikimo būdą ir sukeliamą mutageninį poveikį galima teigti, jog kancerogeninis jo poveikis galimas.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA 

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Natrio hidroksidas (koreguoti pH)

Praskiesta vandenilio chlorido rūgštis (koreguoti pH)

Injekcinis vanduo

6.2 Nesuderinamumas 

Šio vaistinio preparato negalima maišyti su kitais, išskyrus išvardytus 6.6 skyriuje.

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai.

Tinkamumo laikas po praskiedimo

Fluorouracil-Teva tirpalas, praskiestas 0,9 % natrio chlorido arba 5 % gliukozės tirpalu aseptinėse sąlygose, laikomas 15-25ºC temperatūroje, apsaugotoje nuo šviesos vietoje, cheminiu ir fiziniu požiūriu stabilus išlieka 48 valandas.

Tirpalo sudėtyje nėra konservantų, todėl mikrobiologiniu požiūriu preparatas turi būti vartojamas nedelsiant. Jei jis nevartojamas iš karto, už tinkamumo laiką ir laikymo sąlygas po pirmojo atidarymo iki vartojimo atsako vartotojas.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje.

Flakonus laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

Jei dėl laikymo vėsioje (žemesnėje negu 15 ºC temperatūroje) atsiranda nuosėdų, prieš vartojimą šias nuosėdas reikia visiškai ištirpinti flakoną šildant iki 60 ºC ir purtant.

Prieš vartojimą tirpalą reikia atvėsinti iki kūno temperatūros.

Praskiesto vaistinio preparato laikymo sąlygos nurodytos 6.3 skyriuje.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Bespalvio I tipo stiklo flakonas su chlorobutilo gumos kamščiu bei aliuminio gaubteliu ir polipropileno apsaugine plokštele, kuriame yra 5 ml FLUOROURACIL-TEVA 50 mg/ml injekcinio tirpalo. Kartoninėje dėžutėje yra 1 arba 5 flakonai.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Nesuvartotą preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.

Dirbant su fluorouracilo tirpalais, reikia saugotis sąlyčio su juo (mūvėti pirštines, nešioti apsauginius akinius). Jei vaistinio preparato pateko ant odos ar gleivinės, paliestą vietą reikia nedelsiant nuplauti šiltu (bet ne karštu) vandeniu. Akis būtina ilgai ir kruopščiai plauti vandeniu, prireikus kreiptis į akių gydytoją.

Ruošiant vaistinį preparatą ar jo vartojant, naikinant šiuo vaistiniu preparatu užterštas medžiagas bei valant užterštus daiktus, pvz., sanitarinę keramiką, visada būtina mūvėti pirštines ir nešioti apsauginius akinius.

Fluorouracil-Teva 50 mg/ml injekcinį tirpalą galima skiesti 5% gliukozės arba 0,9% natrio chlorido injekciniu tirpalu tiek, kad fluorouracilo koncentracija būtų 0,5 mg/ml.