Indapen SR

Tarptautinis pavadinimas	Indapamidas
Vaisto stiprumas	1,5mg
Vaisto forma	pailginto atpalaidavimo tabletės
Grupė	Vaistinis preparatas
Pogrupis	Cheminis vaistas
Vartojimas	vartoti per burną
Registracijos numeris	LT/1/08/1270
Registratorius	Pharmaceutical Works POLPHARMA S.A., Lenkija
Receptinis	Receptinis
Vaistas registruotas	2008.10.15
Vaistas perregistruotas	2014.10.10

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Indapen SR 1,5 mg pailginto atpalaidavimo tabletės

 

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekvienoje pailginto atpalaidavimo tabletėje yra 1,5 mg indapamido. 

Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas: 123,20 mg laktozės monohidrato.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

  

3. FARMACINĖ FORMA

Pailginto atpalaidavimo tabletė.

Tabletė yra šviesiai rausvos spalvos, apvali (apie 8 mm), abipus išgaubta.

  

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Pirminės arterinės hipertenzijos gydymas.

 

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas 

Dozavimas

Tabletes vartoti per burną.

Paros dozė yra 1 tabletė. Ją patariama gerti ryte.

Nuo didesnės dozės antihipertenzinis indapamido poveikis nesustiprėja, tačiau padidėja druskų išskyrimas.

 

Vartojimo metodas

Tabletę reikia nuryti užgeriant pakankamu skysčio kiekiu, pvz.: stikline vandens. Tabletę reikia nuryti nesmulkintą ar nesukramtytą.

 

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius)

Sergančiuosius sunkiu inkstų nepakankamumu (kreatinino klirensas yra mažesnis negu 30 ml/min) šiuo vaistiniu preparatu gydyti draudžiama.

Visiškas tiazidų ir kitų diuretikų, veikiančių panašiai kaip tiazidai, poveikis pasireiškia tik tada, kai inkstų funkcija yra normali arba tik šiek tiek sutrikusi.

 

Senyviems pacientams (žr. 4.4 skyrių)

Senyviems pacientams kreatinino koncentraciją kraujo plazmoje reikia koreguoti, atsižvelgiant į amžių, kūno svorį ir lytį. Indapen SR galima gydyti tik tuos senyvus pacientus, kurių inkstų funkcija yra normali arba tik šiek tiek sutrikusi.

 

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius)

Pacientus, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, šiuo vaistiniu preparatu gydyti draudžiama.

 

Vaikų populiacija

Indapen SR nerekomenduojama vartoti vaikams ir paaugliams, nes duomenų apie saugumą ir veiksmingumą nepakanka.

 

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas indapamidui, kitiems sulfonamidams arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

Sunkus inkstų nepakankamumas.

Hepatinė encefalopatija arba sunkus kepenų funkcijos sutrikimas.

Hipokalemija.

 

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Specialūs įspėjimai

Jeigu kepenų funkcija sutrikusi, diuretikai, veikiantys panašiai kaip tiazidai, gali sukelti hepatinę encefalopatiją, ypač tuomet, kai yra sutrikusi elektrolitų pusiausvyra. Jai pasireiškus, diuretiko vartojimą būtina nedelsiant nutraukti.

 

Jautrumas šviesai

Tiazidais ar į juos panašiais diuretikais gydomiems pacientams buvo pastebėti padidėjusio jautrumo šviesai reakcijų (žr. 4.8 skyrių) atvejai. Jei gydymo metu atsiranda padidėjusio jautrumo šviesai reakcijų, gydymą rekomenduojama nutraukti. Jeigu gydymą indapamidu atnaujinti būtina, neuždengtas kūno vietas rekomenduojama saugoti nuo saulės ir dirbtinių UVA spindulių.

 

Pagalbinės medžiagos

Tablečių sudėtyje yra laktozės. Pacientams, kuriems yra retas įgimtas galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės trūkumas ar gliukozės ir galaktozės malabsorbcija, šio vaistinio preparato vartoti negalima.

 

Atsargumo priemonės

Vandens ir elektrolitų pusiausvyra

Natrio kiekis kraujo plazmoje

Natrio koncentraciją kraujo plazmoje reikia pamatuoti ir prieš gydymą vaistiniu preparatu, ir reguliariai gydymo metu. Vartojant bet kokio diuretiko, galima hiponatremija, dėl kurios kartais gali pasireikšti labai sunkių komplikacijų. Pradžioje natrio kiekio mažėjimo kraujyje požymių gali nebūti, todėl labai svarbu reguliariai jį matuoti. Senyviems žmonėms ir ligoniams, sergantiems kepenų ciroze, jį būtina matuoti net daug dažniau (žr. 4.8 ir 4.9 skyrius).

 

Kalio kiekis kraujo plazmoje

Didžiausia tiazidų ir panašiai kaip jie veikiančių diuretikų vartojimo rizika yra kalio kiekio mažėjimas kraujyje. Nuo hipokalemijos (kalio < 3,4 mmol/l) būtina saugoti pacientus, kuriems jos pasireiškimo rizika yra didelė, pvz., senyvus ar prastai besimaitinančius žmones, pacientus, sergančius kepenų ciroze, susijusia su edema arba pilvo vandene (ascitu), sergančius širdies išemine liga, širdies nepakankamumu. Tokiems ligoniams hipokalemija stiprina toksinį širdį veikiančių glikozidų poveikį ir didina aritmijos riziką.

Pacientams, kuriems yra ilgas (įgimtas arba jatrogeninis) QT intervalas, aritmijos rizika taip pat yra. Hipokalemija, taip pat ir bradikardija, skatina sunkios aritmijos, ypač torsades de pointes, kuri gali būti mirtina, pasireiškimą.

Visais aukščiau minėtais atvejais reikia dažniau matuoti kalio koncentraciją kraujo plazmoje. Pirmą kalio koncentracijos kraujo plazmoje matavimą būtina atlikti pirmąją gydymo savaitę. Jeigu hipokalemija pasireiškia, būtina sunormalinti kalio kiekį.

 

Kalcio kiekis kraujo plazmoje

Tiazidai ir kiti panašaus poveikio diuretikai gali mažinti kalcio išsiskyrimą su šlapimu, todėl kalcio koncentracija kraujo plazmoje trumpam gali šiek tiek padidėti. Aiški hiperkalcemija gali būti nepastebėto hiperparatiroidizmo požymis. Prieš prieskydinių liaukų funkcijos tyrimą vaisto vartojimą reikia nutraukti.

 

Gliukozės kiekis kraujo plazmoje

Indapamidu gydomiems diabetikams, ypač tiems, kuriems yra hipokalemija, svarbu sekti gliukozės koncentraciją kraujyje.

 

Šlapimo rūgšties kiekis kraujyje

Indapamidu gydomiems pacientams, kurių kraujyje šlapimo rūgšties kiekis padidėjęs, gali padidėti polinkis į podagros priepuolius.

 

Inkstų funkcija ir diuretikai

Visiškas tiazidų ir kitų panašiai kaip jie veikiančių diuretikų poveikis pasireiškia tik tada, jeigu inkstų funkcija yra normali arba tik šiek tiek sutrikusi(suaugusio žmogaus kreatinino koncentracija kraujo plazmoje yra mažesnė nei 25 mg/l, t. y. 220 μmol/l). Senyviems žmonėms kreatinino koncentraciją kraujo plazmoje reikia nustatyti, atsižvelgiant į amžių, kūno svorį ir lytį.

Gydymo diuretikais pradžioje dėl padidėjusio natrio ir vandens išskyrimo iš organizmo gali pasireikšti hipovolemija ir dėl to sumažėti glomerulų filtracija, todėl kraujyje gali padaugėti karbamido ir kreatinino. Jeigu inkstų funkcija normali, minėtas laikinas pokytis nėra reikšmingas, tačiau jei yra inkstų nepakankamumas, jis gali pasunkėti.

 

Sportininkai

Dėl vaistinio preparato veikliosios medžiagos dopingo testas gali būti teigiamas.

 

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Preparatai, kurių kartu su Indapen SR vartoti nerekomenduojama

Ličio preparatai

Didėja ličio koncentracija kraujo plazmoje ir kartu atsiranda perdozavimo simptomų, kaip ir laikantis bedruskės dietos (mažėja ličio išskyrimas su šlapimu). Jei šių vaistinių preparatų kartu vartoti būtina, reikia matuoti ličio koncentraciją kraujo plazmoje, prireikus keisti jo dozę.

 

Diuretikai

Dėl galimos hipokalemijos indapamido kartu su diuretikais (bumetanidu, furozemidu, piretanidu, tiazidais ir ksipamidu) vartoti nerekomenduojama.

Preparatai, kurių kartu su Indapen SR reikia vartoti atsargiai

Torsades de pointes aritmiją sukeliantys preparatai

- I A grupės medikamentai nuo širdies aritmijos (chinidinas, hidrochinidinas, dizopiramidas).

- III grupės preparatai nuo širdies aritmijos (amjodaronas, sotalolis, dofetilidas, ibutilidas).

- Kai kurie antipsichoziniai vaistiniai preparatai:

fenotiazinai (chlorpromazinas, ciamemazinas, levomepromazinas, tioridazinas, trifluoperazinas),

benzamidai (amisulpridas, sulpiridas, sultopridas, tiapridas),

butirofenonai (droperidolis, haloperidolis).

- Kiti vaistai: bepridilis, cisapridas, difemanilis, į veną leidžiami eritromicino preparatai, halofantrinas, mizolastinas, pentamidinas, sparfloksacinas, moksifloksacinas, į veną leidžiami vinkamino preparatai.

Minėti preparatai didina skilvelių aritmijos, ypač torsades de pointes, pasireiškimo riziką (hipokalemija yra jos rizikos veiksnys).

Prieš skiriant minėtų preparatų vartoti kartu su Indapen SR būtina ištirti ar nėra hipokalemijos, prireikus ją šalinti. Reikia sekti elektrolitų kiekį kraujyje ir EKG.

Jeigu yra hipokalemija, reikia gydyti preparatais, kurie torsades de pointes nesukelia.

Sisteminio poveikio nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, įskaitant selektyvaus poveikio COX-2 inhibitorius ir dideles acetilsalicilo rūgšties dozes (≥ 3 g per parą)

Gali susilpnėti indapamido sukeliamas antihipertenzinis poveikis.

Dehidruotiems pacientams(sumažėjusi glomerulų filtracija) yra ūminio inkstų nepakankamumo rizika. Prieš gydymą šiems pacientams reikia sunormalinti skysčių kiekį, o gydymo pradžioje sekti inkstų funkciją.

Angiotenziną konvertuojančių fermentų (AKF) inhibitoriai

Pradėjus gydyti AKF inhibitoriais, ligoniams, kurių organizme trūksta natrio (ypač tiems ligoniams, kuriems yra inkstų arterijų stenozė), yra staigios hipotenzijos ir (arba) ūminio inkstų nepakankamumo rizika.

Hipertenzija sergančių ligonių, vartojančių diuretikų, organizme gali trūkti natrio, todėl juos pradėti gydyti AKF inhibitoriais reikia taip:

• gydymą diuretikais nutraukti likus 3 paroms iki AKF inhibitorių vartojimo ir, jei reikia, gydymą kalį iš organizmo išskiriančiais diuretikais atnaujinti;
• arba pradžioje skirti mažą AKF inhibitorių dozę, o vėliau ją palaipsniui didinti.

Staziniu širdies nepakankamumu sergantiems ligoniams pradžioje reikia skirti labai mažą AKF inhibitorių dozę, geriausiai prieš tai sumažinus vartoto kalį iš organizmo išskiriančio diuretiko dozę.

Visais minėtais atvejais pirmas gydymo AKF inhibitoriais savaites reikia sekti inkstų funkciją (matuoti kreatinino kiekį kraujo plazmoje).

Kiti hipokalemiją sukeliantys medikamentai: į veną injekuojami amfotericino B preparatai, sisteminio poveikio gliukokortikoidai ar mineralokortikoidai, tetrakozaktidas, peristaltiką stimuliuojantys preparatai.

Didėja hipokalemijos rizika (poveikis adityvus).

Vartojant šių vaistinių preparatų kartu, rekomenduojama matuoti ir, jei reikia, reguliuoti kalio kiekį kraujo plazmoje. Ypač svarbu tai daryti, jei kartu vartojama širdį veikiančių glikozidų. Jeigu reikalingi vidurių laisvinamieji preparatai, galima vartoti tų, kurie nestimuliuoja peristaltikos. 

Baklofenas

Stiprėja antihipertenzinis poveikis.

Prieš gydymą reikia sunormalinti skysčių kiekį organizme; gydymo pradžioje sekti inkstų funkciją.

Širdį veikiantys glikozidai

Jeigu yra hipokalemija, toksinis širdį veikiančių glikozidų poveikis stiprėja.

Vartojant šių vaistinių preparatų kartu, reikia sekti kalio kiekį kraujo plazmoje ir EKG, ir jeigu reikia keisti gydymą.

Preparatai, kurių kartu su Indapen SR galima vartoti tik apsvarsčius, ar tai būtina

Kalį organizme sulaikantys diuretikai (amiloridas, spironolaktonas, triamterenas)

Kai kuriems pacientams gydymas minėtais diuretikais gali būti naudingas, tačiau jiems gali pasireikšti hipokalemija arba hiperkalemija (ypač tiems pacientams, kurie serga inkstų nepakankamumu ar cukriniu diabetu). Vartojant šių medikamentų kartu, reikia sekti kalio kiekį kraujo plazmoje ir EKG, prireikus iš naujo peržiūrėti gydymą.

Metforminas

Jei dėl diuretikų, ypač kilpinių, vartojimo pasireiškia funkcinis inkstų nepakankamumas, padidėja metformino sukeliamos laktatų acidozės rizika.

Jeigu vyrų kraujo plazmoje kreatinino koncentracija yra didesnė negu 15 mg/l (135 μmol/l), o moterų - 12 mg/l (110 μmol/l), metformino vartoti negalima.

Kontrastiniai preparatai, kuriuose yra jodo

Dėl diuretikų sukeltos dehidracijos didėja ūminio inkstų nepakankamumo rizika, ypač jei kartu vartojamos didelės dozės kontrastinių preparatų, kuriuose yra jodo.

Prieš jų vartojimą reikia sunormalinti skysčių kiekį organizme.

 

Imipramino tipo (tricikliai) antidepresantai, neuroleptikai

Vartojant šių preparatų kartu, stiprėja antihipertenzinis poveikis ir ortostatinės hipotenzijos rizika (poveikis adityvus).

 

Kalcio druskos

Vartojant šių preparatų kartu, galima hiperkalcemijos rizika, kadangi diuretikai, veikiantys kaip tiazidai, mažina kalcio išsiskyrimą su šlapimu.

 

Ciklosporinas, takrolimuzas

Kraujo plazmoje gali padaugėti kreatinino net ir tuo atveju, jei natrio ir vandens organizme netrūksta, tačiau ciklosporino koncentracija nekinta.

 

Kortikosteroidai, sisteminio poveikio tetrakozaktidas

Silpnėja antihipertenzinis poveikis (kortikosteroidai sulaiko organizme natrį ir vandenį).

 

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Nėščias moteris diuretikais gydyti paprastai nerekomenduojama ir nėštumo sukeltos fiziologinės edemos jais šalinti niekada negalima. Diuretikai gali sukelti placentos ir vaisiaus išemiją, todėl galima vaisiaus augimo sutrikimo rizika.

 

Žindymas

Kūdikį krūtimi maitinančioms moterims šio medikamento vartoti nepatariama (indapamidas patenka į motinos pieną).

 

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Indapen SR gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus veikia silpnai arba vidutiniškai. Indapamidas budrumo netrikdo. Tačiau kai kuriems ligoniams, ypač gydymo pradžioje arba pradėjus kartu vartoti kitų antihipertenzinių preparatų, dėl kraujospūdžio mažėjimo gali pasireikšti reakcija, dėl kurios gebėjimas vairuoti ir valdyti mechanizmus gali sutrikti.

 

4.8 Nepageidaujamas poveikis 

Nepageidaujamas Indapen SR poveikis (klinikiniai simptomai bei laboratorinių tyrimų duomenų pokytis) dažniausiai priklauso nuo dozės dydžio.

Diuretikai, veikiantys kaip tiazidai, tame tarpe ir indapamidas, gali sukelti toliau nurodytus nepageidaujamus reiškinius. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis).

 

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Labai reti: trombocitopenija, leukopenija, agranulocitozė, aplazinė anemija, hemolizinė anemija.

 

Nervų sistemos sutrikimai

Reti: galvos sukimasis, nuovargis, galvos skausmas, parestezija.

 

Širdies sutrikimai

Labai reti: aritmija, hipotenzija.

 

Virškinimo trakto sutrikimai

Nedažni: vėmimas.

Reti: pykinimas, vidurių užkietėjimas, burnos džiūvimas.

Labai reti: pankreatitas.

 

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai

Labai reti: inkstų nepakankamumas.

 

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Labai reti: kepenų funkcijos sutrikimas.

dažnis nežinomas: kepenų nepakankamumu sergantiems ligoniams gali pasireikšti hepatinė encefalopatija (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

 

Odos ir poodinio audinio sutikimai

Padidėjusio jautrumo reakcijos ligoniams, linkusiems į alergines ar astmines reakcijas:

dažnos: makulopapulinis išbėrimas;

nedažnos: purpura;

labai retos: angioneurozinė edema ir (arba) urtikarija, toksinė epidermio nekrolizė, Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas;

dažnis nežinomas: galimas jau esančios sisteminės raudonosios vilkligės pasunkėjimas.

Buvo pranešta apie padidėjusio jautrumo šviesai reakcijos atvejus (žr. 4.4 skyrių).

 

Tyrimai

Klinikinių tyrimų metu hipokalemija (kalio koncentracija kraujo plazmoje < 3,4 mmol/l) pasireiškė 10% pacientų, po 4 - 6 gydymo savaičių 4% tokių ligonių ji buvo < 3,2 mmol/l. Po 12 gydymo savaičių kalio koncentracija kraujo plazmoje sumažėjo vidutiniškai 0,23 mmol/l.

Labai dažni: hiperkalcemija.

Dažnis nežinomas:

• kalio kiekio sumažėjimas ir hipokalemija, kai kuriems ligoniams ši komplikacija gali būti labai pavojinga (žr. 4.4 skyrių);
• hiponatremija ir hipovolemija, galinčios sukelti dehidrataciją ir ortostatinę hipotenziją. Kartu su natriu iš organizmo išskiriamas ir chlorido jonai, todėl galima antrinė kompensacinė metabolinė alkalozė, tačiau ji pasireiškia retai ir būna silpna;
• šlapimo rūgšties ir gliukozės kiekio padidėjimas kraujo plazmoje: ar skirti diuretikų, veikiančių kaip tiazidai, ligoniams, sergantiems podagra ar cukriniu diabetu, reikia labai gerai apsvarstyti.

 

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

 

4.9 Perdozavimas 

Nustatyta, kad net 40 mg indapamido dozė, t.y. 27 kartus didesnė už terapinę dozę, toksinio poveikio nesukelia.

Ūminio perdozavimo simptomai pirmiausiai yra elektrolitų ir vandens pusiausvyros sutrikimas (hiponatremija, hipokalemija).

 

Simptomai

Gali atsirasti pykinimas, vėmimas, hipotenzija, spazmų, galvos sukimasis, mieguistumas, konfūzija, poliurija arba oligurija, taip pat ir anurija (dėl hipovolemijos).

 

Gydymas

Pirmiausiai reikia šalinti neabsorbuotą preparato dozės dalį išplaunant skrandį ir (ar) duoti aktyvuotos anglies. Po to specializuotoje gydymo įstaigoje sunormalinti elektrolitų ir vandens kiekį organizme.

 

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – tiazidiniai diuretikai, sulfonamidai, gryni, ATC kodas – C 03 BA 11.

Indapamidas yra sulfonamidų darinys, savo cheminėje sudėtyje turintis indolo žiedą ir kurio farmakologinis veikimas panašus į tiazidinių diuretikų: slopina natrio reabsorbciją inkstų kanalėlių segmentuose, esančiuose žievinėje inkstų dalyje. Indapamidas didina natrio bei chloridų ir mažiau kalio bei magnio išskyrimą su šlapimu, todėl stiprina diurezę, sukelia antihipertenzinį poveikį.

II ir III fazės klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad vartojant vien tiktai indapamido, antihipertenzinis poveikis išlieka 24 val. Tai pasireiškė vartojant tokias dozes, kurių diurezinis poveikis buvo silpnas.

Antihipertenzinis indapamido poveikis pasireiškia dėl įtakos arterijoms ir arteriolių bei bendro kraujagyslių periferinio pasipriešinimo sumažėjimo.

Indapamidas mažina kairiojo skilvelio hipertrofiją.

Jeigu tiazidų ar kitų diuretikų, veikiančių kaip tiazidai, vartojama didesnė dozė nei ribinė (plato), terapinis poveikis nestiprėja, tačiau nepageidaujamas didėja, todėl, jei gydymas neveiksmingas, dozės didinti negalima.

Trumpalaikių, vidutinių ir ilgalaikių klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad indapamidas:

• netrikdo lipidų: trigliceridų, mažo tankio lipoproteinų cholesterolio, didelio tankio lipoproteinų cholesterolio apykaitos;
• netrikdo angliavandenių, net hipertenzija sergantiems diabetikams apykaitos.

 

5.2 Farmakokinetinės savybės

Indapen SR yra pailginto atpalaidavimo farmacinė forma, kurios pagrindas yra rišamoji sistema, kurioje yra pasiskirsčiusi veiklioji medžiaga, užtikrinanti ilgalaikį indapamido atsipalaidavimą.

 

Absorbcija

Atpalaiduota indapamido frakcija greitai ir visiškai absorbuojama virškinimo trakte.

Jeigu medikamento vartojama valgio metu, absorbcija šiek tiek pagreitėja, tačiau absorbuojamas indapamido kiekis nekinta.

Išgėrus vieną dozę, didžiausia koncentracija kraujo plazmoje atsiranda po 12 val. Vartojant kartotines dozes, koncentracijos svyravimas tarp dviejų dozių vartojimo būna mažesnis ir atskirų žmonių organizme skiriasi.

 

Pasiskirstymas

Prie kraujo plazmos baltymų jungiasi 79% indapamido. Pusinės eliminacijos laikas kraujo plazmoje yra 14 – 24 val. (vidutinis 18 val.). Pusiausvyros koncentracija nusistovi po 7 vartojimo parų. Vartojant preparato kartotinai, jo organizme nesikaupia.

 

Biotransformacija

Daugiausia indapamido išsiskiria su šlapimu (70% dozės) ir išmatomis (22% dozės) neveiklių metabolitų pavidalu.

 

Didelės rizikos grupių ligoniai

Ligonių, sergančių inkstų nepakankamumu, organizme indapamido farmakokinetika nekinta.

 

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Įprastų farmakologinio saugumo, kartotinių dozių toksiškumo, genotoksiškumo, galimo kancerogeniškumo ir toksinio poveikio reprodukcijai ikiklinikinių tyrimų duomenys specifinio pavojaus žmogui nerodo.

Tyrimais su įvairiais gyvūnais nustatyta, kad per burną vartojant dideles indapamido dozes (40 -8000 kartų didesnes už terapinę dozę, rekomenduojamą vartoti žmogui), sustiprėja indapamido diurezinės savybės. Injekavus medikamento į veną arba į pilvaplėvės ertmę, atsirado pokyčių, būdingų farmakologiniam indapamido poveikiui, t. y. bradipnėja ir periferinių kraujagyslių išsiplėtimas.

 

6. FARMACINĖ INFORMACIJA 

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės šerdis:

Laktozė monohidratas

Karbomeras

Hidroksipropilceliuliozė

Magnio stearatas

Koloidinis bevandenis silicio dioksidas

Talkas

 

Tabletės plėvelė:

Hipromeliozė

Titano dioksidas (E171)

Laktozė monohidratas

Makrogolis/PEG 3000

Glicerolio triacetatas

Geltonasis geležies oksidas (E172)

Raudonasis geležies oksidas (E172)

Juodasis geležies oksidas (E172)

 

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

 

6.3 Tinkamumo laikas 

2 metai.

 

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30°C temperatūroje.

 

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

PVC/PVDC ir aliuminio lizdinė plokštelė, kurioje yra 28, 30, 56 ar 60 pailginto atpalaidavimo tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

 

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.