Losartano kalio druska+Hidrochlorotiazidas, 100mg+12,5mg, plėvele dengtos tabletės
Vartojimas: vartoti per burną
Registratorius: KRKA, d.d., Novo mesto, Slovėnija
Receptinis: Receptinis
Sudedamosios medžiagos: Losartano kalio druska+Hidrochlorotiazidas
1. Kas yra Lorista H ir kam jis vartojamas
Lorista H sudėtyje yra angiotenzino II receptorių blokatoriaus (losartano) ir diuretiko (hidrochlorotiazido) derinys.
Lorista H gydoma pirminė arterinė hipertenzija (kraujospūdžio padidėjimas).
2. Kas žinotina prieš vartojant Lorista H
Lorista H vartoti negalima
- jeigu yra alergija losartanui ir/arba hidrochlorotiazidui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje);
- jeigu yra daugiau kaip 3 nėštumo mėnesiai (Lorista H geriau nevartoti ir nėštumo pradžioje, žr. skyrelį,,Nėštumas ir žindymo laikotarpis”);
- jeigu pasireiškia sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, tulžies sąstovis ar obstrukcinė tulžies takų liga;
- jeigu pasireiškia sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (t. y. kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min.)
- jeigu inkstai visiškai neišskiria šlapimo;
- jeigu yra per mažos kalio ar natrio koncentracijos kraujyje arba per didelė kalcio koncentracija kraujyje, kurios nepavyksta normalizuoti gydant;
- jeigu sergate podagra;
- jeigu Jūs sergate cukriniu diabetu arba Jūsų inkstų veikla sutrikusi ir Jums skirtas kraujospūdį mažinantis vaistas, kurio sudėtyje yra aliskireno.
Įspėjimai ir atsargumo priemonės
Pasitarkite su gydytoju arba vaistininku, prieš pradėdami vartoti Lorista H.
- jeigu anksčiau pasireiškė veido, lūpų, ryklės ar liežuvio patinimas;
- jeigu vartojate diuretikų (šlapimo išsiskyrimą skatinančių tablečių);
- jeigu kontroliuojate su maistu suvartojamą druskos kiekį;
- jeigu pasireiškia ar pasireiškė sunkus vėmimas ir (arba) viduriavimas;
- jeigu sergate širdies nepakankamumu;
- jeigu yra susiaurėjusios inkstų kraujagyslės (inkstų arterijų stenozė), funkcionuoja tik vienas inkstas arba neseniai buvo persodintas inkstas;
- jeigu yra susiaurėjusios kraujagyslės (aterosklerozė), pasireiškia krūtinės angina (krūtinės skausmas dėl širdies veiklos susilpnėjimo);
- jeigu pasireiškia aortos arba dviburio vožtuvo stenozė (širdies vožtuvų susiaurėjimas) arba hipertrofinė kardiomiopatija (liga, dėl kurios sustorėja širdies raumuo);
- jeigu sergate cukriniu diabetu;
- jeigu sirgote podagra;
- jeigu yra arba buvo alerginė būklė, astma arba būklė, dėl kurios pasireiškia sąnarių skausmas, odos išbėrimas ir karščiavimas (sisteminė raudonoji vilkligė);
- jeigu yra per didelė kalcio ar per maža kalio koncentracija kraujyje arba laikotės dietos, dėl kurios suvartojate mažai kalio;
- jeigu reikia taikyti anesteziją (net dantų gydytojo kabinete), bus atliekama chirurginė operacija arba prieskydinių liaukų funkcijos tyrimas, turite pasakyti gydytojui arba medicinos personalui, kad vartojate losartano kalio druskos ir hidrochlorotiazido tabletes;
- jeigu sergate pirminiu hiperaldosteronizmu (sindromas, susijęs su antinksčių hormono aldosterono sekrecijos padidėjimu dėl nenormalių pokyčių antinksčiuose).
- jeigu vartojate kurį nors iš šių vaistų padidėjusiam kraujospūdžiui gydyti:
- AKF inhibitorių (pavyzdžiui, enalaprilį, lizinoprilį, ramiprilį), ypač jei turite su diabetu susijusių inkstų sutrikimų;
- aliskireną.
Jūsų gydytojas gali reguliariai ištirti Jūsų inkstų funkciją, kraujospūdį ir elektrolitų (pvz., kalio) kiekį kraujyje.
Taip pat žiūrėkite informaciją, pateiktą poskyryje „Lorista H vartoti negalima“.
Jeigu galvojate, kad esate nėščia (arba galėjote pastoti), apie tai turite pasakyti gydytojui. Lorista H nerekomenduojama vartoti nėštumo pradžioje ir negalima vartoti, jeigu yra daugiau kaip 3 nėštumo mėnesiai, nes šiuo laikotarpiu vartojamas vaistas gali sunkiai pakenkti vaisiui (žr. skyrelį,,Nėštumas ir žindymo laikotarpis“).
Kiti vaistai ir Lorista H
Jeigu vartojate arba neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
Šlapimo išsiskyrimą skatinantys vaistai, pavyzdžiui, hidrochlorotiazidas, esantis Lorista H sudėtyje, gali sąveikauti su kitais vaistais. Jeigu paciento atidžiai neprižiūri gydytojas, Lorista H negalima vartoti kartu su vaistais, kurių sudėtyje yra ličio. Jeigu vartojate kalio papildų, druskos pakaitalų, kurių sudėtyje yra kalio, arba kalį organizme sulaikančių vaistų, kitokių diuretikų (šlapimo išsiskyrimą skatinančių vaistų), kai kurių vidurių laisvinamųjų preparatų, vaistų nuo podagros, širdies susitraukimų dažnį reguliuojančių vaistų arba vaistų nuo diabeto (geriamųjų vaistų arba insuliną), gali prireikti specialių atsargumo priemonių (pvz., atlikti kraujo tyrimus). Be to, labai svarbu pasakyti gydytojui, jeigu vartojate kitokių vaistų, kurie mažina kraujospūdį, steroidų, vaistų nuo vėžio, skausmą malšinančių vaistų, vaistų, kuriais gydomos grybelių sukeltos užkrečiamosios ligos ar sąnarių uždegimas, per didelę cholesterolio koncentraciją kraujyje mažinančių dervų, pavyzdžiui, kolestiraminą, raumenis atpalaiduojančių vaistų, migdomųjų tablečių, opijaus preparatų, pavyzdžiui, morfiną, kraujospūdį didinančių aminų, pavyzdžiui, adrenaliną arba kitų šios grupės vaistų, geriamųjų vaistų nuo diabeto ar insuliną.
Jūsų gydytojui gali tekti pakeisti Jūsų dozę ir (arba) imtis kitų atsargumo priemonių:
- jeigu vartojate AKF inhibitorių arba aliskireną (taip pat žiūrėkite informaciją, pateiktą poskyriuose „Lorista H vartoti negalima“ ir „Įspėjimai ir atsargumo priemonės“).
Jeigu numatytas tyrimas, kurio metu reikės vartoti kontrastinių preparatų, kurių sudėtyje yra jodo, pasakykite gydytojui, kad vartojate Lorista H.
Lorista H vartojimas su maistu, gėrimais ir alkoholiu
Vartojant šias tabletes, rekomenduojama negerti alkoholinių gėrimų. Alkoholis ir Lorista H gali sustiprinti vienas kito veikimą.
Per didelis valgomosios druskos kiekis maiste gali neutralizuoti Lorista H poveikį.
Lorista H galima vartoti valgant arba be maisto.
Nėštumas ir žindymo laikotarpis
Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia, arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Nėštumas
Jeigu galvojate, kad esate nėščia (arba galite pastoti), apie tai turite pasakyti gydytojui. Dažniausiai gydytojas rekomenduos nutraukti Lorista H vartojimą prieš pastojant arba iš karto, kai tik sužinosite, kad pastojote, ir vietoj Lorista H skirs vartoti kitokių vaistų. Lorista H nerekomenduojama vartoti nėštumo metu ir negalima vartoti, jeigu yra daugiau kaip 3 nėštumo mėnesiai, nes po trečio nėštumo mėnesio vartojamas vaistas gali sunkiai pakenkti vaisiui.
Žindymo laikotarpis
Jeigu žindote arba pradėsite žindyti kūdikį, apie tai pasakykite gydytojui. Lorista H nerekomenduojama vartoti žindymo laikotarpiu, todėl jeigu norėsite žindyti kūdikį, gydytojas skirs kitokį gydymą.
Vartojimas vaikams ir paaugliams
Lorista H nerekomenduojama vartoti vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams, nes duomenų apie saugumą ir veiksmingumą nėra.
Vartojimas senyviems pacientams
Lorista H veikia taip pat gerai ir yra taip pat gerai toleruojamas daugumos vyresnių, kaip ir jaunesnių suaugusių pacientų. Daugumai senyvų pacientų reikia tokių pat dozių, kaip jaunesniems pacientams.
Vairavimas ir mechanizmų valdymas
Pradėjus vartoti šį vaistą, negalima imtis veiklos, kuriai atlikti reikia didelio susikaupimo (pvz., vairuoti automobilį, dirbti su pavojingais mechanizmais), tol, kol nesužinosite, kaip toleruojate šį vaistą.
Lorista H sudėtyje yra laktozės
Jeigu gydytojas Jums yra sakęs, kad netoleruojate kokių nors angliavandenių, kreipkitės į jį prieš pradėdami vartoti šį vaistą.
3. Kaip vartoti Lorista H
Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip aprašyta šiame lapelyje arba kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką. Tinkamą dozę, atsižvelgdamas į Jūsų būklę ir tai, ar vartojate kitų vaistų, nustatys gydytojas. Kad kraujospūdis būtų tinkamai reguliuojamas, svarbu vartoti Lorista H visą gydytojo paskirtą laiką.
Tiekiamas trijų stiprumų Lorista H: Lorista H 50 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės, Lorista H 100 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės ir Lorista H 100 mg/25 mg plėvele dengtos tabletės.
Kraujospūdžio padidėjimas
Įprasta Lorista H dozė daugumai pacientų, kurių kraujospūdis yra padidėjęs, yra viena Lorista H 50 mg/12,5 mg plėvele dengta tabletė per parą, kuri sunormalizuoja kraujospūdį 24 valandoms. Šią dozę galima padidinti iki dviejų Lorista H 50 mg/12,5 mg plėvele dengtų tablečių vieną kartą per parą arba išgerti vieną Lorista H 100 mg/25 mg (stipresnę) plėvele dengtą tabletę per parą. Didžiausia paros dozė yra dvi Lorista H 50 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės per parą arba viena Lorista H 100 mg/25 mg plėvele dengta tabletė per parą.
Tiekiamos Lorista H 100 mg/12,5 mg (100 mg losartano/12,5 mg hidrochlorotiazido) plėvele dengtos tabletės pacientams, kuriems dozė padidinama iki 100 mg losartano ir kraujospūdį būtina reguliuoti papildomai.
Ką daryti pavartojus per didelę Lorista H dozę?
Perdozavimo atveju nedelsdami kreipkitės į gydytoją, kad kuo greičiau būtų suteikta medicininė pagalba. Dėl perdozavimo gali staigiai sumažėti kraujospūdis, būti juntamas pernelyg dažnas širdies plakimas, suretėti pulsas, atsirasti kraujo sudėties pokyčių ir organizmas netekti skysčių.
Pamiršus pavartoti Lorista H
Stenkitės kasdien išgerti paskirtą Lorista H dozę. Vis dėlto jeigu praleidote dozę, papildomos dozės gerti nereikia. Toliau vaistą vartokite pagal įprastą planą.
Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
4. Galimas šalutinis poveikis
Šis vaistas, kaip ir kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.
Jeigu Jums pasireiškė toliau išvardytas poveikis, nutraukite Lorista H tablečių vartojimą ir nedelsdami pasakykite gydytojui arba vykite į artimiausios ligoninės skubios pagalbos skyrių:
Sunki alerginė reakcija (išbėrimas, niežulys, veido, lūpų, burnos ar gerklės patinimas, dėl kurio gali pasunkėti rijimas ar kvėpavimas).
Tai sunkus, bet retas šalutinis poveikis, kuris gali pasireikšti dažniau kaip 1 iš 10 000 vaistą vartojusių pacientų, bet rečiau kaip 1 iš 1000 vaistą vartojusių pacientų. Gali prireikti skubios medicininės pagalbos ar gydymo ligoninėje.
Pranešta apie toliau išvardytą šalutinį poveikį.
Dažnas šalutinis poveikis (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 10 žmonių)
- Kosulys, viršutinių kvėpavimo takų infekcija, nosies užsikimšimas, nosies ančių uždegimas, nosies ančių sutrikimas.
- Viduriavimas, pilvo skausmas, pykinimas, nevirškinimas.
- Raumenų skausmas arba mėšlungis, kojų skausmas, nugaros skausmas.
- Nemiga, galvos skausmas, galvos svaigimas.
- Silpnumas, nuovargis, krūtinės skausmas.
- Kalio koncentracijos kraujyje padidėjimas (dėl to gali sutrikti širdies plakimas), hemoglobino koncentracijos kraujyje sumažėjimas.
Nedažnas šalutinis poveikis (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 100 žmonių)
- Mažakraujystė, raudonos ar rusvos odos dėmės (kartais ypač ant pėdų, kojų, rankų ir sėdmenų srityje, atsirandančios kartu su sąnarių skausmu, rankų ir kojų patinimu bei pilvo skausmu), mėlynės, baltųjų kraujo ląstelių kiekio sumažėjimas, krešėjimo sutrikimai ir mėlynės.
- Apetito nebuvimas, šlapimo rūgšties koncentracijos kraujyje padidėjimas arba podagra, cukraus koncentracijos kraujyje padidėjimas, nenormali elektrolitų koncentracija kraujyje.
- Nerimas, nervingumas, panikos sutrikimas (besikartojantys panikos priepuoliai), sumišimas, depresija, nenormalūs sapnai, miego sutrikimai, mieguistumas, atminties sutrikimas.
- Dilgčiojimas ar dygsėjimas arba panašūs jutimai, galūnių skausmas, drebulys, migrena, apalpimas.
- Miglotas matymas, akių deginimo arba perštėjimo jutimas, akių junginės uždegimas, regėjimo pablogėjimas, geltonų daiktų matymas.
- Skambėjimas, zvimbimas, ūžimas arba traškėjimas ausyse.
- Kraujospūdžio sumažėjimas, kuris gali būti susijęs su kūno padėties pakeitimu (apsvaigimo ar silpnumo pojūtis atsistojus), krūtinės angina (krūtinės skausmas), nenormalus širdies plakimas, praeinantis smegenų išemijos priepuolis (PSIP), širdies priepuolis, pernelyg dažno širdies plakimo jutimas.
- Kraujagyslių uždegimas, kuris dažnai būna susijęs su odos išbėrimu ir mėlynėmis.
- Gerklės skausmas, dusulys, bronchitas, plaučių uždegimas, skystis plaučiuose (kuris apsunkina kvėpavimą), kraujavimas iš nosies, skystos išskyros iš nosies, nosies užsikimšimas.
- Vidurių užkietėjimas, dujų kaupimasis virškinimo trakte, pilvo spazmai, vėmimas, burnos džiūvimas, seilių liaukų uždegimas, dantų skausmas.
- Gelta (akių ir odos pageltimas), kasos uždegimas.
- Dilgėlinė, niežulys, odos uždegimas, išbėrimas, odos paraudimas, jautrumas šviesai, odos sausmė, paraudimas, prakaitavimas, plaukų slinkimas.
- Rankų, pečių, klubų, kelių ar kitų sąnarių skausmas, sąnarių patinimas, sustingimas, raumenų silpnumas.
- Dažnas šlapinimasis, įskaitant šlapinimąsi naktį, nenormali inkstų funkcija, įskaitant inkstų uždegimą, šlapimo takų infekciją, cukraus šalinimą su šlapimu.
- Lytinio potraukio susilpnėjimas, impotencija.
- Veido patinimas, karščiavimas.
Retas šalutinis poveikis (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 1 000 žmonių)
- Hepatitas (kepenų uždegimas), nenormalūs kepenų funkcijos tyrimų rodmenys.
Dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis)
- Rabdomiolizė.
Pranešimas apie šalutinį poveikį
Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Apie šalutinį poveikį taip pat galite pranešti tiesiogiai, užpildę interneto svetainėje www.vvkt.lt esančią formą, paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, tel: 8 800 73568, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt. Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.
5. Kaip laikyti LoristaH
Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.
Ant kartono dėžutės ir lizdinės plokštelės po,,Tinka iki“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.
Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 °C temperatūroje. Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės.
Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.
6. Pakuotės turinys ir kita informacija
Lorista H sudėtis
- Veikliosios medžiagos yra losartano kalio druska ir hidrochlorotiazidas. Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 100 mg losartano kalio druskos, atitinkančios 91,52 mg losartano ir 12,5 mg hidrochlorotiazido.
- Pagalbinės medžiagos yra
Tabletės branduolys: pregelifikuotas kukurūzų krakmolas, mikrokristalinė celiuliozė, laktozė monohidratas, magnio stearatas.
Tabletės plėvelė: hipromeliozė, makrogolis 4000, talkas, titano dioksidas (E171).
Lorista H išvaizda ir kiekis pakuotėje
Lorista H yra baltos spalvos, ovalo formos, abipus išgaubtos, plėvele dengtos tabletės.
Tiekiamos 7, 10, 14, 20, 28, 30, 50, 56, 60, 84, 90 ar 98 plėvele dengtų tablečių Al/PVC/PVDC lizdinės plokštelės kartono dėžutėse.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
Tarptautinis pavadinimas | Losartano kalio druska+Hidrochlorotiazidas |
Vaisto stiprumas | 100mg+12,5mg |
Vaisto forma | plėvele dengtos tabletės |
Grupė | Vaistinis preparatas |
Pogrupis | Cheminis vaistas |
Vartojimas | vartoti per burną |
Registracijos numeris | LT/1/08/0995 |
Registratorius | KRKA, d.d., Novo mesto, Slovėnija |
Receptinis | Receptinis |
Vaistas registruotas | 2010.10.12 |
Vaistas perregistruotas |
1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
Lorista H 100 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės
2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS
Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 100 mg losartano kalio druskos, atitinkančios 91,52 mg losartano ir 12,5 mg hidrochlorotiazido.
Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas: vienoje tabletėje yra 83,98 mg laktozės.
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.
3. FARMACINĖ FORMA
Plėvele dengta tabletė
Lorista H 100 mg/12,5 mg yra baltos spalvos, ovalo formos, abipus išgaubtos, plėvele dengtos tabletės.
4. KLINIKINĖ INFORMACIJA
4.1 Terapinės indikacijos
Pirminės arterinės hipertenzijos gydymas pacientams, kuriems gydymas vienu losartanu ar hidrochlorotiazidu nepakankamai sureguliavo kraujospūdį.
4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas
Tiekiamas trijų stiprumų Lorista H: Lorista H 50 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės, Lorista H 100 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės ir Lorista H 100 mg/25 mg plėvele dengtos tabletės.
Hipertenzija
Losartano ir hidrochlorotiazidas derinys netinka pradiniam gydymui, bet tinka pacientams, kurių kraujospūdžio tinkamai nesureguliuoja viena losartano kalio druska arba vienas hidrochlorotiazidas.
Rekomenduojama individualiai palaipsniui nustatyti kiekvienos veikliosios medžiagos (losartano ir hidrochlorotiazido) dozę.
Jeigu atsižvelgiant į paciento klinikinę būklę būtina, pacientams, kurių kraujospūdis tinkamai nesureguliuojamas, reikia apsvarstyti galimybę vietoj monoterapijos skirti gydymą pastovių dozių vaistiniu preparatu.
Įprasta palaikomoji losartano ir hidrochlorotiazido pastovių dozių vaistinio preparato dozė yra viena Lorista H 50 mg/12,5 mg (50 mg losartano/12,5 mg hidrochlorotiazido) tabletė vieną kartą per parą.
Pacientams, kurių organizmas į Lorista H 50 mg/12,5 mg reaguoja nepakankamai, dozę galima padidinti ir vartoti po vieną Lorista H 100 mg/25 mg (100 mg losartano/25 mg hidrochlorotiazido) tabletę vieną kartą per parą. Didžiausia dozė yra viena Lorista H 100 mg/25 mg tabletė vieną kartą per parą.
Paprastai antihipertenzinis poveikis pasiekiamas per 3‑4 savaites nuo gydymo pradžios.
Tiekiamos Lorista H 100 mg/12,5 mg (100 mg losartano/12,5 mg hidrochlorotiazido) plėvele dengtos tabletės pacientams, kuriems dozė padidinama iki 100 mg losartano ir kraujospūdį būtina reguliuoti papildomai.
Pacientams, kurie inkstų funkcija sutrikusi ir atliekamos hemodializės
Pacientams, kurie serga vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimu (t. y. kreatinino klirensas 30‑50 ml/min.), pradinės dozės keisti nebūtina.
Losartano ir hidrochlorotiazido tablečių nerekomenduojama vartoti pacientams, kuriems atliekamos hemodializės.
Losartano/hidrochlorotiazido tablečių negalima vartoti pacientams, kurie serga sunkiu inkstų funkcijos sutrikimu (t. y. kreatinino klirensas < 30 ml/min.) (žr. 4.3 skyrių).
Vartojimas pacientams, kurių organizme trūksta skysčių
Prieš skiriant vartoti losartano/hidrochlorotiazido tabletes, būtina koreguoti skysčių ir (arba) natrio trūkumą organizme.
Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi
Pacientams, kurie serga sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu, losartano/hidrochlorotiazido vartoti negalima (žr. 4.3 skyrių).
Senyviems pacientams
Senyviems pacientams dozės keisti dažniausiai nereikia.
Vaikų populiacija
Lorista H nerekomenduojama vartoti vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams, nes duomenų apie saugumą ir veiksmingumą nėra.
Vartojimo metodas
Lorista H galima vartoti kartu su kitais antihipertenziniais vaistiniais preparatais (žr. 4.3, 4.4, 4.5 ir 5.1 skyrius).
Lorista H tabletę reikia nuryti užgeriant stikline vandens.
Lorista H galima vartoti valgio metu arba nevalgius.
4.3 Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas veikliajai medžiagai, sulfonamidų dariniams (pvz., hidrochlorotiazidui) arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei vaistinio preparato medžiagai.
Gydymui atspari hipokalemija arba hiperkalcemija.
Sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, cholestazė, obstrukciniai tulžies pūslės ir latakų sutrikimai.
Atspari gydymui hiponatremija.
Simptominė hiperurikemija (podagra).
Antras ir trečias nėštumo trimestrai (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius).
Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (t. y. kreatinino klirensas < 30 ml/min.).
Anurija.
Pacientams, kurie serga cukriniu diabetu arba kurių inkstų funkcija sutrikusi (GFG < 60 ml/min/1,73 m2), Lorista H negalima vartoti kartu su preparatais, kurių sudėtyje yra aliskireno (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius).
4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
Losartanas
Angioneurozinė edema
Pacientus, kuriems anksčiau pasireiškė angioneurozinė edema (veido, lūpų, gerklės ir [arba] liežuvio patinimas), reikia atidžiai stebėti (žr. 4.8 skyrių).
Hipotenzija ir skysčių trūkumas organizme
Pacientams, kurių organizme dėl intensyvaus gydymo diuretikais, druskos ribojimo maiste, viduriavimo ar vėmimo trūksta skysčių ir (arba) natrio, gali pasireikšti simptominė hipotenzija, ypač po pirmosios vaistinio preparato dozės. Tokias būkles būtina koreguoti prieš pradedant vartoti Lorista H tabletes (žr. 4.2 ir 4.3 skyrius).
Elektrolitų pusiausvyros sutrikimai
Elektrolitų pusiausvyros sutrikimų dažnai atsiranda pacientams, kurie serga inkstų funkcijos sutrikimu ir kartu serga arba neserga diabetu, taigi į tai reikia atkreipti dėmesį. Todėl reikia atidžiai stebėti kalio koncentracijas plazmoje ir kreatinino klirenso rodmenis. Ypač atidžiai reikia stebėti pacientus, kurie serga širdies nepakankamumu ir kurių kreatinino klirensas yra tarp 30‑50 ml/min.
Kalį organizme sulaikančių diuretikų, kalio papildų ar druskos pakaitalų, kurių sudėtyje yra kalio, vartoti kartu su losartanu/hidrochlorotiazidu nerekomenduojama (žr. 4.5 skyrių).
Kepenų funkcijos sutrikimas
Remiantis farmakokinetikos duomenimis, kurie rodo, kad kepenų ciroze sergančių pacientų plazmoje losartano koncentracijos labai padidėja, pacientams, kuriems pasireiškia lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, Lorista H vartoti reikia atsargiai. Pacientų, kurie serga sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu, gydymo losartanu patirties nėra. Todėl pacientams, kurie serga sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu, Lorista H vartoti negalima (žr. 4.2, 4.3 ir 5.2 skyrius).
Inkstų funkcijos sutrikimas
Dėl renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos slopinimo pasireiškė inkstų funkcijos pokyčiai, įskaitant inkstų nepakankamumą, ypač pacientams, kurių inkstų funkcija priklauso nuo renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (pvz., kuriems pasireiškia sunkus širdies nepakankamumas arba kurių inkstų funkcija prieš pradedant gydymą jau buvo sutrikusi).
Be to, kaip ir vartojant kitokius renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą veikiančius vaistinius preparatus, pacientams, kuriems yra abiejų inkstų arterijų arba vienintelio inksto arterijos stenozė, padidėjo šlapalo koncentracija kraujyje ir kreatinino koncentracija serume. Šie inkstų funkcijos pokyčiai gali išnykti, nutraukus gydymą. Losartaną reikia atsargiai vartoti pacientams, kuriems diagnozuota abiejų inkstų arterijų arba vienintelio inksto arterijos stenozė.
Inkstų persodinimas
Pacientų, kuriems neseniai persodinti inkstai, gydymo patirties nėra.
Pirminis hiperaldosteronizmas
Pacientams, kurie serga pirminiu hiperaldosteronizmu, paprastai nebūna atsako į renino ir angiotenzino sistemą slopinančius antihipertenzinius vaistinius preparatus. Todėl tokiems pacientams Lorista H tablečių vartoti nerekomenduojama.
Išeminė širdies ir cerebrovaskulinė liga
Kaip ir vartojant kitokius antihipertenzinius vaistinius preparatus, dėl per didelio kraujospūdžio sumažėjimo išemine širdies arba smegenų kraujagyslių liga sergančius pacientus gali ištikti miokardo infarktas arba insultas.
Širdies nepakankamumas
Kaip ir vartojant kitokius renino ir angiotenzino sistemą veikiančius vaistinius preparatus, pacientams, kurie serga širdies nepakankamumu ir kartu pasireiškia arba nepasireiškia inkstų funkcijos sutrikimas, kyla sunkios arterinės hipotenzijos ir inkstų funkcijos sutrikimo (dažnai ūminio) rizika.
Aortos ir dviburio vožtuvo stenozė, obstrukcinė hipertrofinė kardiomiopatija
Pacientus, kuriems pasireiškia aortos ar dviburio vožtuvo stenozė arba obstrukcinė hipertrofinė kardiomiopatija, šį vaistinį preparatą, kaip ir kitokius kraujagysles plečiančius vaistinius preparatus, vartoti reikia labai atsargiai.
Etniniai skirtumai
Losartanas ir kiti angiotenzino receptorių blokatoriai, kaip ir angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai, akivaizdžiai mažiau veiksmingai mažina juodaodžių žmonių kraujospūdį nei nejuodaodžių greičiausiai dėl to, kad hipertenzija sergančių juodaodžių žmonių grupėje dažniau pasitaiko mažos renino koncentracijos.
Nėštumas
Gydymo AIIRB negalima pradėti nėštumo metu. Pacientėms, kurios planuoja pastoti, gydymą reikia keisti ir skirti vartoti kitokių antihipertenzinių vaistinių preparatų, kurių vartojimo nėštumo metu saugumas įrodytas, išskyrus atvejus, kai nusprendžiama, kad būtina ir toliau gydyti AIIRB. Diagnozavus nėštumą, AIIRB vartojimą reikia nedelsiant nutraukti ir, jeigu tinka, pradėti kitokį gydymą (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius).
Dviguba renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) nuslopinimas
Turima įrodymų, kad kartu vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireną padidėja hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos susilpnėjimo (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) rizika. Todėl nerekomenduojama dvigubai nuslopinti RAAS, vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinį (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius).
Vis dėlto, jei dvigubas nuslopinimas laikomas absoliučiai būtinu, šis gydymas turi būti atliekamas tik prižiūrint specialistams ir dažnai bei atidžiai tiriant inkstų funkciją, elektrolitų koncentracijas bei kraujospūdį.
Pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių.
Hidrochlorotiazidas
Hipotenzija ir skysčių bei elektrolitų pusiausvyros sutrikimas
Kaip ir vartojant kitokius antihipertenzinius vaistinius preparatus, kai kuriems pacientams gali pasireikšti simptominė hipotenzija. Reikia stebėti, ar pacientams neatsiranda skysčių ar elektrolitų pusiausvyros sutrikimo klinikinių požymių (pvz., skysčių trūkumas, hiponatremija, hipochloreminė alkalozė, hipomagnezemija ar hipokalemija, kurie gali atsirasti ir dėl kartu pasireiškusio viduriavimo ar vėmimo). Reikia periodiškai tinkamais laiko intervalais tirti elektrolitų koncentracijas tokių pacientų serume. Pacientams, kuriems pasireiškia edemos, būnant karštoje aplinkoje, gali pasireikšti praskiedimo hiponatremija.
Poveikis metabolizmui ir endokrininiai sutrikimai
Gydymas tiazidiniais diuretikais gali sutrikdyti gliukozės toleravimą. Gali prireikti keisti vaistinių preparatų nuo diabeto, įskaitant insulino, dozavimą (žr. 4.5 skyrių). Gydymo tiazidiniais diuretikais metu gali akivaizdžiai pasireikšti latentinis cukrinis diabetas.
Tiazidiniai diuretikai gali mažinti kalcio šalinimą su šlapimu ir kartais gali šiek tiek padidinti kalcio koncentraciją serume. Dėl užslėptos hiperparatirozės gali pasireikšti žymi hiperkalcemija. Prieš atliekant prieskydinių liaukų funkcijos tyrimus, tiazidinių diuretikų vartojimą reikia nutraukti.
Gydymas tiazidiniais diuretikais gali būti susijęs su cholesterolio ir trigliceridų koncentracijų padidėjimu.
Gydymas tiazidiniais diuretikais kai kuriems pacientams gali skatinti hiperurikemiją ir (arba) podagrą. Losartanas mažina šlapimo rūgšties koncentraciją, todėl losartano vartojimas kartu su hidrochlorotiazidu mažina diuretikų sukeltą hiperurikemiją.
Kepenų funkcijos sutrikimas
Tiazidinius diuretikus reikia vartoti atsargiai pacientams, kurie serga kepenų funkcijos sutrikimu arba progresuojančia kepenų liga, nes gali pasireikšti tulžies sąstovis kepenyse, o nedideli skysčių bei elektrolitų pusiausvyros pokyčiai paskatinti hepatinę komą.
Lorista H negalima vartoti pacientams, kurie serga sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu (žr. 4.3 ir 5.2 skyrius).
Tiazidinius diuretikus vartojantiems pacientams nepriklausomai nuo to, ar anksčiau buvo pasireiškusi alergija arba astma, gali kilti padidėjusio jautrumo reakcijų. Vartojant tiazidinius diuretikus, pasunkėjo arba suaktyvėjo raudonoji vilkligė.
Pagalbinė medžiaga
Šio vaistinio preparato sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatyta retų paveldimų sutrikimų – galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija (žr. 6.1 skyrių).
4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika
Losartanas
Nustatyta, kad rifampicinas ir flukonazolas mažina veikliojo metabolito koncentracijas. Šios sąveikos klinikinė reikšmė nenustatyta.
Šį vaistinį preparatą, kaip ir kitokius vaistinius preparatus, kurie blokuoja angiotenzino II receptorius ir slopina angiotenzino poveikį, vartojant kartu su kalį organizme sulaikančiais diuretikais (pvz.: spironolaktonu, triamterenu, amiloridu), kalio papildais arba druskos pakaitalais, kurių sudėtyje yra kalio, gali padidėti kalio koncentracija kraujyje. Tokių vaistinių preparatų vartoti kartu nerekomenduojama.
Vartojant šį vaistinį preparatą, kaip ir kitokius vaistinius preparatus, kurie veikia natrio šalinimą iš organizmo, gali sumažėti ličio šalinimas iš organizmo. Todėl angiotenzino II receptorių blokatorius vartojant kartu su ličio druskomis, reikia atidžiai stebėti ličio koncentracijas serume.
Angiotenzino II receptorių blokatorius vartojant kartu su NVNU (pvz.: selektyviais COX 2 inhibitoriais, priešuždegiminėmis acetilsalicilo rūgšties dozėmis) ir neselektyviais NVNU, antihipertenzinis poveikis gali susilpnėti. Angiotenzino II receptorių blokatorius ar diuretikus vartojant kartu su NVNU, gali padidėti inkstų funkcijos pasunkėjimo rizika, įskaitant galimą ūminį inkstų nepakankamumą, ir padidėti kalio koncentracija serume, ypač pacientams, kurių inkstų funkcija prieš pradedant gydymą buvo susilpnėjusi. Šiuos vaistinius preparatus vartoti kartu reikia atsargiai, ypač senyviems pacientams. Pacientai turi vartoti reikiamą kiekį skysčių, o pradėjus vartoti šiuos vaistinius preparatus kartu, reikia apgalvotai ištirti inkstų funkciją ir vėliau ją periodiškai stebėti.
Kai kurių pacientų, kurių inkstų funkcija yra sutrikusi, vartojančių nesteroidinius vaistinius preparatus nuo uždegimo, įskaitant selektyvius ciklooksigenazės 2 inhibitorius, vartojant kartu angiotenzino II receptorių blokatorius, inkstų funkcija gali toliau sunkėti. Toks poveikis dažniausiai būna grįžtamas.
Klinikinių tyrimų duomenys parodė, kad, palyginti su vieno RAAS veikiančio preparato vartojimu, dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) nuslopinimas, kai vartojamas AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinys,, siejamas su dažniau pasitaikančiais nepageidaujamais reiškiniais, tokiais kaip hipotenzija, hiperkalemija ir inkstų funkcijos susilpnėjimas (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą).(žr. 4.3, 4.4 ir 5.1 skyrius).
Kitos kraujospūdį mažinančios medžiagos (pvz., tricikliai antidepresantai, antipsichoziniai vaistiniai preparatai, baklofenas, amifostinas): vartojant kartu su šiais vaistiniais preparatais, kurie dėl tiesioginio ar nepageidaujamo poveikio mažina kraujospūdį, gali padidėti hipotenzijos rizika.
Hidrochlorotiazidas
Tiazidiniai diuretikai gali sąveikauti su išvardytais kartu vartojamais vaistiniais preparatais.
Alkoholis, barbitūratai, narkotikai arba antidepresantai
Gali sustiprėti ortostatinė hipotenzija.
Vaistiniai preparatai nuo diabeto (geriamieji vaistiniai preparatai ir insulinas)
Gydymas tiazidiniais diuretikais gali veikti gliukozės toleravimą. Gali prireikti keisti vaistinių preparatų nuo diabeto dozes. Metforminą reikia vartoti atsargiai, nes kyla pieno rūgšties acidozės rizika, kuri gali pasireikšti dėl galimo inkstų funkcijos nepakankamumo, susijusio su hidrochlorotiazido vartojimu.
Kiti antihipertenziniai vaistiniai preparatai
Poveikis adityvus.
Kolestiraminas ir kolestipolio dervos
Anijonais pasikeičiančios dervos gali sutrikdyti hidrochlorotiazido absorbciją. Vienkartinės kolestiramino arba kolestipolio dervų dozės suriša hidrochlorotiazidą, todėl hidrochlorotiazido absorbcija iš virškinimo trakto sumažėja atitinkamai 85 % arba 43 %.
Kortikosteroidai, AKTH
Greičiau pasireiškia elektrolitų trūkumas, ypač hipokalemija.
Kraujagysles susiaurinantys aminai (pvz., adrenalinas)
Kraujagysles susiaurinančių aminų poveikis gali susilpnėti, bet ne tiek, kad juos būtų draudžiama vartoti.
Nedepoliarizuojantys miorelaksantai (pvz., tubokurarinas)
Gali sustiprėti atsakas į miorelaksantus.
Litis
Diuretikai mažina ličio klirensą per inkstus, todėl papildomai padidėja ličio toksinio poveikio rizika. Vartoti kartu nerekomenduojama.
Vaistiniai preparatai, kuriais gydoma podagra (probenecidas, sulfinpirazonas, alopurinolis)
Hidrochlorotiazidas gali didinti šlapimo rūgšties koncentraciją serume, todėl gali prireikti keisti šlapimo rūgšties šalinimą iš organizmo skatinančių vaistinių preparatų dozes. Gali prireikti didinti probenecido arba sulfinpirazono dozes. Vartojant kartu su tiazidiniais diuretikais, gali dažniu pasireikšti padidėjusio jautrumo alopurinoliui reakcijos.
Anticholinerginiai vaistiniai preparatai (pvz.: atropinas, biperidenas)
Šie vaistiniai preparatai slopina skrandžio ir žarnų peristaltiką bei lėtina skrandžio išsituštinimą, todėl gali didinti tiazidinių diuretikų biologinį prieinamumą.
Citotoksiniai vaistiniai preparatai (pvz., ciklofosfamidas, metotreksatas)
Tiazidiniai diuretikai gali mažinti citotoksinių vaistinių preparatų šalinimą per inkstus ir sustiprinti jų sukeliamą kaulų čiulpų slopinimą.
Salicilatai
Vartojant dideles salicilatų dozes, hidrochlorotiazidas gali sustiprinti salicilatų toksinį poveikį centrinei nervų sistemai.
Metildopa
Gauta pavienių pranešimų, kad hidrochlorotiazidą vartojant kartu su metildopa, pasireiškė hemolizinė anemija.
Ciklosporinas
Hidrochlorotiazidą vartojant kartu su ciklosporinu, gali padidėti hiperurikemijos ir podagros komplikacijų rizika.
Širdį veikiantys glikozidai
Tiazidinių diuretikų sukelta hipokalemija ir hipomagnezemija gali paskatinti širdį veikiančių glikozidų sukeltos širdies aritmijos atsiradimą.
Vaistiniai preparatai, kurių poveikiui įtakos turi kalio koncentracijos serume sutrikimai
Losartaną/hidrochlorotiazidą vartojant kartu su vaistiniais preparatais, kurių poveikiui įtakos turi kalio koncentracijos serume sutrikimai (pvz.: širdį veikiančiais glikozidais, antiaritminiais vaistiniais preparatais), arba vartojant kartu su išvardytais vaistiniais preparatais, kurie gali sukelti torsades de pointes (skilvelinę tachikardiją), įskaitant kai kuriuos antiaritminius vaistinius preparatus, rekomenduojama periodiškai matuoti kalio koncentraciją serume ir rašyti EKG, nes hipokalemija yra jautrinamasis torsades de pointes (skilvelinės tachikardijos) veiksnys.
- I a klasės antiaritminiai vaistiniai preparatai (pvz.: chinidinas, hidrochinidinas, dizopiramidas).
- III klasės antiaritminiai vaistiniai preparatai (pvz.: amjodaronas, sotalolis, dofetilidas, ibutilidas).
- Kai kurie antipsichoziniai vaistiniai preparatai (pvz.: tioridazinas, chlorpromazinas, levomepromazinas, trifluoperazinas, ciamemazinas, sulpiridas, sultopridas, amisulpridas, tiapridas, pimozidas, haloperidolis, droperidolis).
- Kiti vaistiniai preparatai (pvz.: bepridilis, cisapridas, difemanilis, į veną vartojamas eritromicinas, halofantrinas, mizolastinas, pentamidinas, terfenadinas, į veną vartojamas vinkaminas).
Kalcio druskos
Tiazidiniai diuretikai gali didinti kalcio koncentracijas serume, nes mažina jo šalinimą iš organizmo. Jeigu būtina skirti kalcio papildų, reikia stebėti kalcio koncentracijas serume ir atitinkamai keisti kalcio preparatų dozę.
Poveikis laboratorinių tyrimų rodmenims
Tiazidiniai diuretikai veikia kalcio metabolizmą, todėl gali veikti prieskydinių liaukų funkcijos tyrimų rodmenis (žr. 4.4 skyrių).
Karbamazepinas
Kyla simptominės hiponatremijos rizika. Būtinas klinikinis ir biologinis stebėjimas.
Kontrastinės medžiagos, kurių sudėtyje yra jodo
Dėl diuretikų sukeltos dehidracijos didėja ūminio inkstų nepakankamumo rizika, ypač vartojant dideles jodo preparatų dozes.
Prieš skiriant tokius preparatus, būtina normalizuoti skysčių kiekį paciento organizme.
Amfotericinas B (vartojamas parenteriniu būdu), kortikosteroidai, AKTH, stimuliuojantys vidurių laisvinamieji vaistiniai preparatai ar glicirizinas (jo randama saldymedyje)
Hidrochlorotiazidas gali padidinti elektrolitų pusiausvyros sutrikimus, ypač hipokalemiją.
4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis
Nėštumas
Angiotenzino II receptorių blokatoriai (AIIRB)
AIIRB nerekomenduojama vartoti pirmą nėštumo trimestrą (žr. 4.4 skyrių). AIIRB antrą ir trečią nėštumo trimestrais vartoti negalima (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).
Epidemiologiniai duomenys apie teratogeninio poveikio riziką po AKF inhibitorių ekspozicijos pirmą nėštumo trimestrą yra negalutiniai. Vis dėlto nedidelio rizikos padidėjimo paneigti negalima. Kontroliuojamųjų epidemiologinių tyrimų duomenų apie angiotenzino II receptorių blokatorių (AIIRB) keliamą riziką nėra, bet vartojant šios grupės vaistinius preparatus, rizika gali būti panaši. Pastoti planuojančioms pacientėms reikia skirti kitokį antihipertenzinį gydymą, kurio saugumas nėštumo metu įrodytas, išskyrus atvejus, kai nusprendžiama, kad būtina ir toliau vartoti AIIRB. Diagnozavus nėštumą, AIIRB vartojimą reikia nedelsiant nutraukti ir, jeigu tinka, pradėti kitokį gydymą.
Žinoma, kad gydomoji AIIRB ekspozicija antrą ir trečią nėštumo trimestrais sukelia toksinį poveikį žmogaus vaisiui (inkstų funkcijos susilpnėjimą, oligohidramnioną, kaukolės kaulėjimo sulėtėjimą) ir naujagimiui (inkstų nepakankamumą, hipotenziją, hiperkalemiją) (žr. 5.3 skyrių).
Jeigu nuo antro nėštumo trimestro buvo vartota AIIRB, rekomenduojama ultragarsu tikrinti vaisiaus inkstų funkciją ir kaukolę.
Reikia atidžiai stebėti, ar AIIRB vartojusių motinų kūdikiams nepasireiškia hipotenzija (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).
Hidrochlorotiazidas
Duomenys apie hidrochlorotiazido vartojimą nėštumo metu, ypač pirmą nėštumo trimestrą, yra riboti. Tyrimų su gyvūnais atlikta nepakankamai. Hidrochlorotiazido prasiskverbia per placentą. Atsižvelgiant į hidrochlorotiazido farmakologinio veikimo mechanizmą, jo vartojimas antrą ir trečią nėštumo trimestrais gali sutrikdyti vaisiaus placentos kraujotaką ir daryti poveikį vaisiui bei naujagimiui, pavyzdžiui, sukelti geltą, sutrikdyti vaisiaus elektrolitų pusiausvyrą ir sukelti trombocitopeniją.
Hidrochlorotiazidu negalima gydyti su nėštumu susijusių edemų, hipertenzijos ar preeklampsijos, nes kyla plazmos kiekio sumažėjimo ir placentos kraujotakos susilpnėjimo rizika, o palankaus poveikio ligos eigai nepasireiškia.
Hidrochlorotiazidu negalima gydyti nėščiųjų, sergančių pirmine hipertenzija, išskyrus retus atvejus, kai negalima skirti kitokio gydymo.
Žindymas
Angiotenzino II receptorių blokatoriai (AIIRB)
Nėra informacijos apie Lorista H vartojimą žindymo metu. Hidrochlorotiazido išsiskiria su moters pienu, todėl Lorista H žindymo laikotarpiu vartoti nerekomenduojama. Patariama rinktis alternatyvius vaistinius preparatus, kurių saugumas ištirtas geriau, ypač žindant naujagimius ar neišnešiotus kūdikius.
4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
Poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta.
Vis dėlto vairuojant transporto priemones ar valdant mechanizmus, reikia prisiminti, kad vartojant antihipertenzinius vaistinius preparatus, kartais gali pasireikšti galvos svaigimas ar mieguistumas, ypač gydymo pradžioje arba po dozės padidinimo.
4.8 Nepageidaujamas poveikis
Toliau išvardytų nepageidaujamos reakcijos suskirstytos pagal atitinkamas organų sistemų klases ir dažnį, remiantis tokiu apibūdinimu: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis).
Losartano kalio druskos ir hidrochlorotiazido klinikinių tyrimų duomenimis, nepageidaujamų reakcijų, būdingų šiam medžiagų deriniui, nepastebėta. Pasireiškė tik nepageidaujami reiškiniai, kurie pasireiškia vartojant losartano kalio druską ir (arba) hidrochlorotiazidą.
Kontroliuojamųjų klinikinių pirminės hipertenzijos tyrimų duomenimis, galvos svaigimas buvo vienintelė su medžiaga susijusi nepageidaujama reakcija, kuris pasireiškė dažniau nei vartojant placebą 1 % losartano kalio druska ir hidrochlorotiazidu gydytų pacientų.
Po vaistinio preparato patekimo į rinką be šio nepageidaujamo poveikio pranešta apie kitas išvardytas nepageidaujamas reakcijas.
Organų sistemų klasė |
Nepageidaujama reakcija |
Dažnis |
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai |
Hepatitas |
Reti |
Tyrimai |
hiperkalemija, alaninaminotransferazės (ALT) aktyvumo padidėjimas |
Reti |
Papildomos nepageidaujamos reakcijos, kurios buvo pastebėtos vartojant atskirai vieną iš veikliųjų medžiagų, bei galinčios pasireikšti nepageidaujamos reakcijos ir vartojant losartano kalio druskos ir hidrochlorotiazido, yra nurodytos žemiau.
Losartanas
Žemiau išvardytos nepageidaujamos reakcijos, kurios buvo pastebėtos losartano klinikinių tyrimų metu bei po jo pateikimo į rinką:
Organų sistemų klasė |
Nepageidaujama reakcija |
Dažnis |
Kraujo ir limfinės sitemos sutrikimai |
Anemija, Henoch-Schönlein purpura, ekchimozė, hemolizė |
Nedažni |
Širdies sutrikimai |
Hipotenzija, ortostatinė hipotenzija, skausmas ties krūtinkauliu, krūtinės angina, II laipsnio atrioventrikulinė blokada, cerebrovaskulinis reiškinys, miokardo infarktas, palpitacija, aritmijos (prieširdžių virpėjimas, sinusinė bradikardija, tachikardija, skilvelių tachikardija, skilvelių virpėjimas) |
Nedažni |
Ausų ir labirintų sutrikimai |
Galvos sukimasis (vertigo), užesys |
Nedažni |
Akių sutrikimai |
Matomo vaizdo neryškumas, akių deginimo ir (arba) perštėjimo pojūtis, konjunktyvitas, regėjimo aštrumo sumažėjimas |
Nedažni |
Virškinimo trakto sutrikimai |
Pilvo skausmas, pykinimas, viduriavimas, dispepsija |
Dažni |
Vidurių užkietėjimas, dantų skausmas, burnos džiūvimas, vidurių pūtimas, gastritas, vėmimas |
Nedažni |
|
Pankreatitas |
Dažnis nežinomas |
|
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai |
Astenija, nuovargis, krūtinės skausmas |
Dažni |
Veido edema, karščiavimas |
Nedažni |
|
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai |
Kepenų funkcijos sutirkimas |
Dažnis nežinomas |
Imuninės sistemos sutrikimai |
anafilaksinės reakcijos, angioneurozinė edema, dilgėlinė |
Reti |
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai |
Anoreksija, podagra |
Nedažni |
Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai |
Mėšlungis, nugaros skausmas, kojų skausmas, raumenų skausmas |
Dažni |
Rankų skausmas, klubo skausmas, sąnario patinimas, kelių skausmas, kaulų ir raumenų skausmas, peties skausmas, sustingimas, sąnarių skausmas, artritas, klubo sąnario skausmas, fibromialgija, raumenų silpnumas |
Nedažni |
|
Rabdomiolizė |
Dažnis nežinomas |
|
Nervų sistemos sutrikimai |
Galvos skausmas, svaigulys |
Dažni |
Nervingumas, parestezija, periferinė neuropatija, tremoras, migrena, alpulys |
Nedažni |
|
Psichikos sutrikimai |
Nemiga |
Dažni |
Nerimas, nerimo sutrikimas, panikos sutrikimas, sumišimas, depresija, nenormalūs sapnai, miego sutrikimai, somnolencija, atminties sutrikimas |
Nedažni |
|
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai |
Šlapinimasis naktį, dažnas šlapinimasis, šlapimo takų infekcija |
Nedažni |
Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai |
Lytinio potraukio sumažėjimas, impotencija |
Nedažni |
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai |
Kosulys, viršutinių kvėpavimo takų infekcija, nosies užgulimas, sinusitas, sinusų pažeidimai |
Dažni |
Nemalonus pojūtis ryklėje, faringitas, laringitas, dusulys, bronchitas, kraujavimas iš nosies, rinitas, kvėpavimo takų paburkimas |
Nedažni |
|
Odos ir poodinio audinio sutrikimai |
Plaukų slinkimas, dermatitas, odos sausmė, eritema, paraudimas, jautrumas šviesai, niežėjimas, išbėrimas, dilgėlinė, prakaitavimas |
Nedažni |
Kraujagyslių sutrikimai |
Vaskulitas |
Nedažni |
Tyrimai |
Hiperkalemija, nežymus hematokrito ir hemoglobino kiekio sumažėjimas |
Dažni |
Nežymus šlapalo ir kreatinino kiekio padidėjimas kraujo serume |
Nedažni |
|
Kepenų fermentų aktyvumo ir bilirubino kiekio padidėjimas |
Labai reti |
Hidrochlorotiazidas
Organų sistemų klasė |
Nepageidaujama reakcija |
Dažnis |
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai |
Agranulocitozė, aplazinė anemija, hemolizinė anemija, leukopenija, purpura, trombocitopenija |
Nedažni |
Imuninės sistemos sutrikimai |
Anafilaksinė reakcija |
Reti |
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai |
Anoreksija, hiperglikemija, hiperurikemija, hipokalemija, hiponatremija |
Nedažni |
Psichikos sutrikimai |
Nemiga |
Nedažni |
Nervų sistemos sutrikimai |
Galvos skausmas |
Dažni |
Akių sistemos sutrikimai |
Laikinas matomo vaizdo neryškumas, ksantopsija |
Nedažni |
Kraujagyslių sistemos sutrikimai |
Nekrozinis angitas (vaskulitas, odos kraujagyslių uždegimas) |
Nedažni |
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai |
Kvėpavimo sutrikimas, įskaitant pneumoniją ir plaučių edemą |
Nedažni |
Virškinimo trakto sutrikimai |
Seilių liaukos uždegimas, spazmai, skrandžio dirginimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas |
Nedažni |
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai |
Gelta (intrahepatinė cholestazė), pankreatitas |
Nedažni |
Odos ir poodinio audinio sutrikimai |
Jautrumas šviesai, dilgėlinė, toksinė epidermio nekrolizė |
Nedažni |
Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai |
Mėšlungis |
Nedažni |
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai |
Gliukozurija, intersticinis nefritas, inkstų funkcijos sutrikimas, inkstų nepakankamumas |
Nedažni |
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai |
Karščiavimas, svaigulys |
Nedažni |
Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas
Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.
4.9 Perdozavimas
Specifinės informacijos apie Lorista H perdozavimą nėra. Reikia taikyti simptominį ir palaikomąjį gydymą. Gydymas Lorista H turi būti nutrauktas ir pacientas atidžiai stebimas. Rekomenduojamos priemonės: vėmimo sužadinimas, jeigu vaistinio preparato nuryta neseniai, skysčių trūkumo, elektrolitų pusiausvyros sutrikimo, hepatinės komos ir hipotenzijos koregavimas pagal patvirtintus procedūrų protokolus.
Losartanas
Duomenys apie perdozavimą žmogui yra riboti. Didžiausia tikimybė, kad perdozavimo atveju pasireikš hipotenzija ir tachikardija. Dėl parasimpatinės nervų sistemos (klajoklio nervo) stimuliavimo gali pasireikšti bradikardija. Jeigu pasireiškia simptominė hipotenzija, reikia pradėti simptominį gydymą.
Nei losartanas, nei jo veiklusis metabolitas hemodializės metu iš organizmo nepasišalina.
Hidrochlorotiazidas
Dažniausiai pasireiškę požymiai ir simptomai yra susiję su elektrolitų trūkumu (hipokalemija, hipochloremija, hiponatremija) ir dehidracija dėl pernelyg didelės diurezės. Jeigu kartu vartota širdį veikiančių glikozidų, hipokalemija gali paskatinti širdies aritmijas.
Kokia dalis hidrochlorotiazido pasišalina iš organizmo atliekant hemodializę, nenustatyta.
5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS
5.1 Farmakodinaminės savybės
Farmakoterapinė grupė – angiotenzino II receptorių blokatoriai ir diuretikai. ATC kodas – C09DA01.
Losartanas/hidrochlorotiazidas
Nustatyta, kad Lorista H sudėtyje esančios veikliosios medžiagos sukelia adityvų kraujospūdį mažinantį poveikį, todėl šis vaistinis preparatas kraujospūdį sumažina labiau nei kiekviena veiklioji medžiaga atskirai. Manoma, kad tokį vaistinio preparato poveikį lemia tai, kad abi veikliosios medžiagos skatina viena kitos veikimą. Be to, dėl diurezinio poveikio hidrochlorotiazidas didina renino aktyvumą plazmoje, stiprina aldosterono sekreciją, mažina kalio koncentraciją serume bei didina angiotenzino II koncentraciją. Vartojant losartaną, slopinamas visas fiziologiškai svarbus angiotenzino II poveikis, o dėl aldosterono sekrecijos slopinimo gali mažėti su diuretiko vartojimu susijęs kalio šalinimas iš organizmo.
Losartanas trumpam šiek tiek padidina šlapimo rūgšties šalinimą iš organizmo. Hidrochlorotiazidas vidutiniškai didina šlapimo rūgšties koncentraciją. Vartojant losartano ir hidrochlorotiazido derinį, diuretiko sukelta hiperurikemija būna mažesnė.
Antihipertenzinis Lorista H poveikis pasireiškia 24 valandas. Ne trumpesnių kaip vienerių metų klinikinių tyrimų duomenimis, taikant ilgalaikį gydymą, antihipertenzinis poveikis išsilaikė. Lorista H reikšmingai mažina kraujospūdį, bet kliniškai reikšmingai neveikia širdies susitraukimų dažnio. Klinikinių tyrimų duomenimis, po 12 savaičių gydymo 50 mg losartano/12,5 mg hidrochlorotiazido dozėmis, mažiausias diastolinis kraujospūdis sėdint buvo vidutiniškai iki 13,2 mm Hg mažesnis.
Lorista H veiksmingai mažina vyrų ir moterų, juodaodžių ir nejuodaodžių, jaunesnių (< 65 metų) ir senyvų (≥ 65 metų) pacientų kraujospūdį ir yra veiksmingas visų laipsnių hipertenzijai gydyti.
Losartanas
Losartanas yra sintetinis per burną vartojamas angiotenzino II receptorių (AT1 tipo) blokatorius. Angiotenzinas II yra stipriai kraujagysles sutraukianti medžiaga ir yra svarbiausias aktyvus renino ir angiotenzino sistemos hormonas, kuris yra svarbus hipertenzijos patologinę fiziologiją lemiantis veiksnys. Angiotenzinas II prisijungia prie AT1 receptorių, kurių aptikta daugelyje audinių (pvz.: kraujagyslių lygiuosiuose raumenyse, antinksčiuose, inkstuose ir širdyje), ir sukelia įvairų svarbų biologinį poveikį, įskaitant kraujagyslių susiaurėjimą ir aldosterono išsiskyrimą. Be to, angiotenzinas II skatina lygiųjų raumenų ląstelių proliferaciją.
Losartanas selektyviai blokuoja AT1 receptorius. Tyrimų in vitro ir in vivo duomenimis, losartanas ir jo farmakologiškai aktyvus karboksilo rūgšties metabolitas E-3174 slopina visą fiziologiškai svarbų angiotenzino II veikimą, nepriklausomai nuo angiotenzino prigimties ar sintezės būdo.
Losartanas nestimuliuoja ir neblokuoja kitų hormonų receptorių ar jonų kanalų, kurie yra svarbūs kardiovaskulinei reguliacijai. Be to, losartanas neslopina fermento AKF (kininazės II), kuris skaldo bradikininą, todėl nedidina su bradikininu susijusio nepageidaujamo poveikio.
Vartojant losartaną, dėl neigiamo grįžtamojo angiotenzino II poveikio renino sekrecijai išnykimo padidėja renino aktyvumas plazmoje (RAP). RAP padidėjimas didina angiotenzino II koncentraciją plazmoje. Nors ši koncentracija padidėja, antihipertenzinis aktyvumas ir aldosterono koncentracijos plazmoje ir toliau lieka sumažėję, o tai rodo, kad yra veiksmingai blokuojami angiotenzino II receptoriai. Nutraukus losartano vartojimą, RAP ir angiotenzino II rodmenys per tris paras tampa tokiais, kokie buvo prieš gydymą.
Ir losartanas, ir svarbiausias jo veiklusis metabolitas pasižymi didesniu afinitetu AT1 receptoriams nei AT2 receptoriams. Veiklusis metabolitas yra 10‑40 kartų aktyvesnis už losartaną, atsižvelgiant į atitinkamą svorio santykį.
Tyrimo, specialiai suplanuoto įvertinti kosulio dažnį pacientams, vartojantiems losartaną, palyginti su pacientais, vartojančiais AKF inhibitorius, duomenimis, kosulio dažnis vartant losartaną ar hidrochlorotiazidą, buvo panašus ir reikšmingai mažesnis nei pacientų, vartojusių AKF inhibitorius, grupėje. Be to, 16 dvigubai aklu būdu atliktų klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo 4131 pacientas, bendrosios analizės duomenimis, savanoriškų pranešimų apie kosulį dažnis pacientų, gydytų losartanu (3,1 %), placebu (2,6 %) ar hidrochlorotiazidu (4,1 %), grupėse buvo panašus, o kosulio dažnis vartojant AKF inhibitorius buvo 8,8 %.
Losartano kalio druska reikšmingai mažina su proteinurija susijusia hipertenzija sergančių ne diabeto ligonių proteinuriją, frakcinę albumino ir IgG ekskreciją. Losartanas palaiko glomerulų filtracijos greitį ir sumažina filtracijos frakciją. Losartanas paprastai mažina šlapimo rūgšties koncentraciją serume (paprastai < 0,4 mg/dl), kuri išsilaiko ir taikant ilgalaikį gydymą.
Losartanas neveikia autonominių refleksų ir nesukelia ilgalaikio poveikio norepinefrino koncentracijai plazmoje.
25 mg ir 50 mg losartano dozės daro palankų poveikį pacientų, kuriems pasireiškia kairiojo skilvelio nepakankamumas, hemodinamikai ir neurohormoninei būklei. Atitinkamai pasireiškia širdies indekso padidėjimas, plaučių kapiliarinio slėgio, sisteminio kraujagyslių pasipriešinimo, vidutinio arterinio kraujospūdžio ir širdies susitraukimų dažnio sumažėjimas bei aldosterono ir norepinefrino koncentracijų kraujyje sumažėjimas. Hipotenzijos pasireiškimas tokiems širdies nepakankamumu sergantiems pacientams priklausė nuo dozės.
Hipertenzijos tyrimai
Kontroliuojamų klinikinių tyrimų duomenimis, vartojant losartaną vieną kartą per parą, lengva ar vidutinio sunkumo pirmine hipertenzija sergančių pacientų sistolinis ir diastolinis kraujospūdis statistiškai reikšmingai sumažėjo. Praėjus 24 val. po vaistinio preparato dozės pavartojimo išmatuoto kraujospūdžio rodmenis palyginus su praėjus 5‑6 val. po vaistinio preparato dozės pavartojimo išmatuoto kraujospūdžio rodmenimis, kraujospūdis 24 valandų laikotarpiu mažėja ir išlieka natūralūs kraujospūdžio paros ritmo kitimai. Kraujospūdžio sumažėjimas dozavimo intervalo pabaigoje sudarė maždaug 70‑80 % sumažėjimo, išmatuoto praėjus 5‑6 val. po vaistinio preparato dozės pavartojimo.
Hipertenzija sergantiems pacientams nutraukus losartano vartojimą, staigaus kraujospūdžio padidėjimo (atoveiksmio) nenustatyta. Losartanas žymiai sumažina kraujospūdį, bet vis dėlto kliniškai reikšmingai neveikia širdies susitraukimų dažnio.
Losartanas vienodai veiksmingas vyrams ir moterims, jaunesniems (< 65 metų) ir senyviems (> 65 metų) hipertenzija sergantiems pacientams.
LIFE tyrimas
Trigubai aklu būdu atliktas atsitiktinių imčių aktyviai kontroliuojamasis losartano poveikio hipertenzijos vertinamosios baigties mažinimui (angl., The Losartan Intervention For Endpoint reduction in hypertension [LIFE]) tyrimas, kuriame dalyvavo 9193 hipertenzija sergantys 55‑80 metų pacientai, kuriems užrašius EKG, diagnozuota kairiojo skilvelio hipertrofija. Pacientai atsitiktiniu būdu buvo suskirstyti į grupes ir vartojo 50 mg losartano dozę arba 50 mg atenololio dozę vieną kartą per parą. Jeigu kraujospūdis iki numatyto lygmens (< 140/90 mm Hg) nesumažėjo, pirmiausia buvo papildomai skirta vartoti hidrochlorotiazido (12,5 mg), ir vėliau, jeigu buvo būtina, losartano arba atenololio dozė buvo padidinta iki 100 mg vieną kartą per parą. Jeigu buvo būtina, numatytam kraujospūdžio sumažėjimui pasiekti, papildomai buvo skirta vartoti kitokių antihipertenzinių vaistinių preparatų, išskyrus AKF inhibitorius, angiotenzino II receptorių blokatorius ir beta adrenoreceptorių blokatorius.
Vidutinė stebėjimo trukmė buvo 4,8 metų.
Svarbiausia vertinamoji baigtis buvo sudėtinė kardiovaskulinio sergamumo ir mirštamumo, nustatytų pagal bendrą kardiovaskulinės mirties, insulto ir miokardo infarkto dažnį, vertinamoji baigtis. Abiejų grupių tiriamųjų kraujospūdis sumažėjo reikšmingai, sumažėjimo dydis buvo panašus. Pacientams, kuriems nustatyta svarbiausia sudėtinė vertinamoji baigtis, gydymas losartanu lėmė rizikos sumažėjimą 13 % (p = 0,021, 95% pasikliautinais intervalas 0,77‑0,98), palyginti su pacientais, kurie vartojo atenololį. Tai daugiausiai priklausė nuo insulto dažnio sumažėjimo. Gydymas losartanu, palyginti su gydymu atenololiu, sumažino insulto riziką 25 % (p = 0,001, 95% pasikliautinais intervalas 0,63‑0,89). Kardiovaskulinės mirties ir miokardo infarkto dažnis abiejose gydymo grupėse reikšmingai nesiskyrė.
Dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) slopinimas
Dviem dideliais atsitiktinės atrankos, kontroliuojamais tyrimais (ONTARGET (angl. „ONgoing Telmisartan Alone and in combination with Ramipril Global Endpoint Trial“) ir VA NEPHRON-D (angl. „The Veterans Affairs Nephropathy in Diabetes“)) buvo ištirtas AKF inhibitoriaus ir angiotenzino II receptorių blokatoriaus derinio vartojimas.
ONTARGET tyrime dalyvavo pacientai, kurių anamnezėje buvo širdies ir kraujagyslių ar smegenų kraujagyslių liga arba 2 tipo cukrinis diabetas ir susijusi akivaizdi organų-taikinių pažaida. VA NEPHRON-D tyrimas buvo atliekamas su pacientais, sergančiais 2 tipo cukriniu diabetu ir diabetine nefropatija.
Šie tyrimai neparodė reikšmingo teigiamo poveikio inkstų ir (arba) širdies ir kraujagyslių ligų baigtims ir mirštamumui, bet, palyginti su monoterapija, buvo pastebėta didesnė hiperkalemijos, ūminio inkstų pažeidimo ir (arba) hipotenzijos rizika. Atsižvelgiant į panašias farmakodinamines savybes, šie rezultatai taip pat galioja kitiems AKF inhibitoriams ir angiotenzino II receptorių blokatoriams.
Todėl pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių.
ALTITUDE (angl. „Aliskiren Trial in Type 2 Diabetes Using Cardiovascular and Renal Disease Endpoints“) tyrimu buvo siekiama ištirti, ar būtų naudingas aliskireno įtraukimas į standartinį pacientų, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu ir lėtine inkstų liga, širdies ir kraujagyslių liga arba abiem ligomis, gydymą AKF inhibitoriumi arba angiotenzino II receptorių blokatoriumi. Tyrimas buvo nutrauktas pirma laiko, nes padidėjo nepageidaujamų baigčių rizika. Mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir insulto atvejų skaičius aliskireno grupėje buvo didesnis nei placebo grupėje, o nepageidaujami reiškiniai ir sunkūs nepageidaujami reiškiniai (hiperkalemija, hipotenzija ir inkstų funkcijos sutrikimai) aliskireno grupėje taip pat pasireiškė dažniau nei placebo grupėje.
Hidrochlorotiazidas
Hidrochlorotiazidas yra tiazidinis diuretikas. Tiazidinių diuretikų antihipertenzinio poveikio mechanizmas iki galo neištirtas. Tiazidiniai diuretikai veikia elektrolitų reabsorbciją inkstų kanalėliuose tiesiogiai maždaug vienoda apimtimi didindami natrio ir chloridų šalinimą iš organizmo. Dėl diurezinio hidrochlorotiazido poveikio sumažėja kraujo plazmos tūris, padidėja renino aktyvumas plazmoje ir aldosterono sekrecija, dėl to didėja kalio ir hidrokarbonatų šalinimas iš organizmo su šlapimu bei sumažėja kalio koncentracija serume. Renino ir aldosterono ryšį reguliuoja angiotenzinas II, todėl vartojant angiotenzino II receptorių blokatorius, mažėja su kartu vartojamu tiazidiniu diuretiku susijęs kalio šalinimas iš organizmo.
Vartojant vaistinį preparatą per burną, diurezinis poveikis pradeda reikštis per 2 val., stipriausias būna maždaug po 4 val. ir trunka maždaug 6‑12 val. Antihipertenzinis poveikis išsilaiko iki 24 valandų.
5.2 Farmakokinetinės savybės
Absorbcija
Losartanas
Per burną pavartotas losartanas gerai absorbuojamas ir metabolizuojamas pirmojo prasiskverbimo per kepenis metu, dėl to atsiranda veiklusis karboksilo rūgšties metabolitas ir kiti neveiklūs metabolitai. Losartano tablečių sisteminis biologinis prieinamumas yra maždaug 33 %. Vidutinės didžiausios losartano ir jo veikliojo metabolito koncentracijos atsiranda atitinkamai per 1 val. ir per 3‑4 val. Vaistinį preparatą vartojant kartu su įprastu maistu, kliniškai reikšmingo poveikio losartano koncentracijai plazmoje nebūna.
Pasiskirstymas
Losartanas
≥ 99 % losartano ir jo veikliojo metabolito prisijungia prie plazmos baltymų, daugiausiai albuminų. Losartano pasiskirstymo tūris yra 34 litrai. Tyrimai su žiurkėmis rodo, kad tik labai mažai losartano prasiskverbia per kraujo smegenų barjerą, jeigu prasiskverbia iš viso.
Hidrochlorotiazidas
Hidrochlorotiazido prasiskverbia per placentą, bet neprasiskverbia per kraujo smegenų barjerą. Hidrochlorotiazido prasiskverbia į motinos pieną.
Metabolizmas
Losartanas
Maždaug 14 % į veną sušvirkštos arba per burną pavartotos losartano dozės verčiama į veiklųjį metabolitą. Per burną arba į veną pavartojus žymėtosios 14C losartano kalio druskos, radioaktyvumas plazmoje daugiausiai buvo susijęs su losartanu ir jo veikliuoju metabolitu. Maždaug 1 % tiriamųjų organizme veikliuoju metabolitu buvo paverstas tik minimalus losartano kiekis.
Be to, kartu su veikliuoju metabolitu atsiranda ir neveiklių metabolitų, įskaitant du pagrindinius metabolitus, kurie atsiranda hidroksilinant šoninę butilo grandinę, ir mažiau svarbų metabolitą N-2 tetrazolgliukuronidą.
Eliminacija
Losartanas
Losartano ir jo veikliojo metabolito klirensas iš plazmos yra atitinkamai maždaug 600 ml/min. ir 50 ml/min. Losartano ir jo veikliojo metabolito klirensas per inkstus yra atitinkamai maždaug 74 ml/min. ir 26 ml/min. Vartojant losartaną per burną, maždaug 4 % dozės šalinama su šlapimu nepakitusio vaistinio preparato pavidalu ir maždaug 6 % dozės šalinama su šlapimu veikliojo metabolito pavidalu. Per burną vartojant ne didesnes kaip 200 mg losartano kalio druskos dozes, losartano ir jo veikliojo metabolito farmakokinetika yra tiesinė.
Vartojant losartaną per burną, losartano ir jo veikliojo metabolito koncentracijos plazmoje mažėja polieksponentiniu būdu, galutinis pusinės eliminacijos periodas trunka atitinkamai maždaug 2 val. ir 6‑9 val. Vartojant 100 mg vaistinio preparato dozę vieną kartą per parą, nei losartanas, nei jo veiklusis metabolitas plazmoje reikšmingai nesikaupia.
Losartano ir jo veikliojo metabolito eliminacija priklauso ir nuo ekskrecijos su tulžimi, ir nuo ekskrecijos su šlapimu. Per burną žymėtojo 14C losartano pavartojusio žmogaus šlapime aptikta maždaug 35 %, o išmatose 58 % radioaktyvios medžiagos.
Hidrochlorotiazidas
Hidrochlorotiazidas organizme nemetabolizuojamas, bet greitai eliminuojamas per inkstus. Ne trumpiau kaip 24 val. matuojant hidrochlorotiazido koncentracijas plazmoje, nustatyta, kad pusinės eliminacijos periodas trunka nuo 5,6 val. iki 14,8 val. Ne mažiau kaip 61 % per burną pavartotos dozės eliminuojama per 24 val. nepakitusio vaistinio preparato pavidalu.
Specialių grupių pacientai
Losartanas/hidrochlorotiazidas
Losartano ir jo veikliojo metabolito koncentracijos plazmoje bei hidrochlorotiazido absorbcija hipertenzija sergančių senyvų pacientų organizme reikšmingai nesiskyrė nuo hipertenzija sergančių jaunesnių pacientų.
Losartanas
Vartojant losartaną per burną, losartano ir jo veikliojo metabolito koncentracijos pacientų, sergančių lengva ar vidutinio sunkumo su alkoholizmu susijusia kepenų ciroze, plazmoje buvo atitinkamai 5 kartus ir 1,7 karto didesnės nei jaunų savanorių vyrų.
Hemodializės metu nei losartanas, nei jo veiklusis metabolitas iš organizmo nepasišalina.
5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys
Įprastų farmakologinio saugumo, genotoksiškumo ir galimo kancerogeniškumo ikiklinikinių tyrimų duomenys specifinio pavojaus žmogui nerodo. Galima toksinis losartano/hidrochlorotiazido poveikis buvo įvertintas iki 6 mėnesių trukusių lėtinio toksinio poveikio tyrimų su žiurkėmis ir šunimis, kuriems vaistinis preparatas buvo sugirdytas, metu ir šių tyrimų metu vartojant vaistinių preparatų derinį dažniausiai buvo pastebėtas su losartanu susijęs toksinis poveikis. Losartano/hidrochlorotiazido derinio vartojimas sukėlė raudonųjų kraujo ląstelių rodmenų (eritrocitų, hemoglobino, hematokrito) sumažėjimą, šlapalo azoto padaugėjimą serume, širdies svorio sumažėjimą (nesusijęs su histologiniais pokyčiais) ir virškinimo trakto pokyčiai (gleivinės pažaida, opos, erozijos, kraujavimas). Teratogeninio poveikio losartano/hidrochlorotiazido deriniu gydytiems žiurkėms ir triušiams nenustatyta. Žiurkių pateles gydant prieš veisimąsi ir veisimosi laikotarpiu, pasireiškė toksinis poveikis vaisiui, kuris pasireiškė nedideliu skaičiumi papildomų šonkaulių F1 kartoje. Kaip ir vieno losartano tyrimų metu, žiurkes veisimosi laikotarpio pabaigoje ir (arba) žindymo laikotarpiu gydant losartano/hidrochlorotiazido deriniu, pasireiškė nepageidaujamas poveikis vaisiui ir atsivestiems jaunikliams, įskaitant toksinį poveikį inkstams ir vaisiaus žūtį.
6. FARMACINĖ INFORMACIJA
6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas
Tabletės branduolys
Pregelifikuotas kukurūzų krakmolas
Mikrokristalinė celiuliozė
Laktozė monohidratas
Magnio stearatas
Tabletės plėvelė
Hipromeliozė
Makrogolis 4000
Talkas
Titano dioksidas (E171)
6.2 Nesuderinamumas
Duomenys nebūtini.
6.3 Tinkamumo laikas
3 metai.
6.4 Specialios laikymo sąlygos
Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 °C temperatūroje. Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės.
6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys
Al/PVC/PVDC lizdinės plokštelės kartono dėžutėje.
Pakuočių dydžiai. 7, 10, 14, 20, 28, 30, 50, 56, 60, 84, 90 ir 98 plėvele dengtos tabletės.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti
Specialių reikalavimų nėra.
Nesuvartotą preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.
Populiariausios ligos
Rekomenduojamos gydymo įstaigos
-
+185-24+161
-
+44-7+37
-
+20-4+16
-
+15-6+9
-
+9-5+4
- Daugiau gydymo įstaigų
Anekdotai
-
Daktare, o ar aš gyvensiu?
- O argi verta? - Daugiau anekdotų
Dienos Klausimas
Kuris vaistas yra nuo alergijos