Montelukastas, 10mg, plėvele dengtos tabletės
Vartojimas: vartoti per burną
Registratorius: KRKA, d.d., Novo mesto, Slovėnija
Receptinis: Receptinis
Sudedamosios medžiagos: Montelukastas
1. Kas yra Monkasta ir kam jis vartojamas
Monkasta plėvele dengtų tablečių veiklioji medžiaga yra montelukastas, kuris yra leukotrienų receptorių antagonistas. Ši medžiaga slopina natūraliai plaučiuose esančias chemines medžiagas, vadinamas leukotrienais, kurios sukelia kvėpavimo takų susiaurėjimą ir uždegimą bronchuose, o tai lemia astmos simptomus. Be to, leukotrienai skatina alergijos simptomus. Slopinant leukotrienus, silpnėja sezoninės alergijos simptomai (dar vadinami sezoniniu alerginiu rinitu arba šienlige).
Monkasta gydomi suaugę pacientai ir 15 metų bei vyresni paaugliai, kurių būklę kiti vaistai nuo astmos kontroliuoja netinkamai ir jiems būtinas papildomas gydymas.
Pacientams, kurie serga astma ir sezonine alergija, Monkasta šalina ir sezoninės alergijos simptomus.
Be to, Monkasta suaugusiems pacientams ir 15 metų bei vyresniems paaugliams gali padėti išvengti astmos simptomų, kuriuos išprovokuoja fizinis krūvis.
Kas yra astma?
Astma yra liga, kuria sergama ilgai.
Sergant astma, gali pasireikšti toliau išvardytas poveikis.
- Dėl susiaurėjusių kvėpavimo takų pasunkėja kvėpavimas. Kvėpavimo takų susiaurėjimas pasunkėja ir palengvėja, tai priklauso nuo įvairių sąlygų.
- Jautrūs kvėpavimo takai reaguoja į daug dirgiklių, pvz., cigarečių dūmus, žiedadulkes, šaltą orą ar fizinį krūvį.
- Gali patinti kvėpavimo takų gleivinė (pasireikšti uždegimas).
Astmos simptomai yra kosulys, švokštimas ir ankštumo pojūtis krūtinėje.
Kas yra sezoninė alergija?
Sezoninė alergija (dar vadinama šienlige ar sezoniniu alerginiu rinitu) yra alerginė reakcija, kurią dažnai sukelia ore būnančios medžių, žolių ir vandens augalų žiedadulkės. Įprastiniai sezoninės alergijos simptomai yra nosies užsikimšimas, bėgimas ar niežulys, čiaudulys bei akių vandeningumas, patinimas, paraudimas ir niežulys.
2. Kas žinotina prieš vartojant Monkasta
Pasakykite gydytojui apie bet kokias šiuo metu esančias ar buvusias medicinines problemas ar alergiją.
Monkasta vartoti negalima:
- jeigu yra alergija montelukastui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje).
Įspėjimai ir atsargumo priemonės
Svarbu vartoti šį vaistą, kaip nurodė gydytojas, net tuo atveju, kai simptomų nepasireiškia arba ištinka astmos priepuolis.
Geriamas Monkasta NETURI būti vartojamas ūminiam astmos priepuoliui nutraukti. Tokiomis aplinkybėmis šis vaistas nepadės, taigi tokiu atveju jo vartoti niekada negalima. Pasireiškus priepuoliui, turite tiksliai vykdyti gydytojo nurodymus. Labai svarbu visada turėti lengvai prieinamų vaistų priepuoliui nutraukti.
Jeigu reikia vartoti beta adrenoreceptorių agonistų inhaliatorių (dar vadinamų bronchų plečiamaisiais preparatais arba priepuolį lengvinančiais inhaliatoriais) dažniau nei įprastai, kiek galima greičiau kreipkitės į gydytoją.
Steroidinių vaistų, kuriuos jau vartojate (nesvarbu, jie inhaliuojami ar vartojami per burną), pakeisti Monkasta negalima.
Pacientams, kurie serga aspirino sukelta astma, vartojant Monkasta, reikia ir toliau vengti vartoti aspirino ar kitokių nesteroidinių vaistų nuo uždegimo.
Labai mažai daliai pacientų, vartojančių vaistų nuo astmos, įskaitant montelukastą, pasireiškė reta būklė (nors nenustatyta, kad ją sukėlė montelukastas). Jeigu atsiranda bet kurių išvardytų simptomų derinys, ypač, jeigu šie simptomai ilgalaikiai arba sunkėja, nedelsdami kreipkitės medicininės pagalbos:
- į gripą panašus negalavimas,
- dusulio sustiprėjimas,
- adatėlių badymas ar dilgsėjimas ir galūnių tirpulys ir (arba)
- išbėrimas.
Vaikams
Tiekiamos Monkasta 4 mg kramtomosios tabletės, skirtos 2‑5 metų vaikams.
Tiekiamos Monkasta 5 mg kramtomosios tabletės, skirtos 6‑14 metų vaikams.
Kiti vaistai ir Monkasta
Jeigu vartojate arba neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Labai svarbu pasakyti gydytojui, jeigu vartojate fenobarbitalį ar fenitoiną (gydoma epilepsija) arba rifampiciną (gydoma tuberkuliozė ir kai kurios kitos infekcijos) arba gemfibrozilį (skiriama, esant dideliems lipidų kiekiams kraujo plazmoje), nes šie vaistai gali turėti įtakos Monkasta veiksmingumui.
Monkasta galima vartoti kartu su kitais vaistais nuo astmos.
Monkasta vartojimas su maistu ir gėrimais
Šį vaistą galima vartoti valgant ar nevalgius.
Nėštumas ir žindymo laikotarpis
Nėštumas
Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Žindymo laikotarpis
Ar montelukasto prasiskverbia į motinos pieną, nežinoma. Jeigu žindote arba jeigu planuojate žindyti kūdikį, prieš pradedant vartoti Monkasta, kreipkitės į gydytoją.
Vairavimas ir mechanizmų valdymas
Monkasta poveikio gebėjimui vairuoti ar valdyti mechanizmus nesitikima. Visgi individualus poveikis kai kuriems asmenims gali skirtis. Tam tikras šalutinis poveikis, kuris labai retais atvejais pasireiškė kai kuriems Monkasta vartojantiems pacientams, gali turėti įtakos gebėjimui vairuoti ar valdyti mechanizmus.
Svarbi informacija apie kai kurias pagalbines Monkasta medžiagas
Jeigu gydytojas Jums yra sakęs, kad netoleruojate kokių nors angliavandenių, kreipkitės į jį prieš pradėdami vartoti šį vaistą.
3. Kaip vartoti Monkasta
Šį vaistą visada vartokite tiksliai kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Monkasta gerkite vieną kartą per parą vakarais valgio metu arba nevalgius, kaip nurodė gydytojas.
Įprasta dozė 15 metų ir vyresniems paaugliams ir suaugusiesiems yra viena 10 mg tabletė per parą.
Jeigu pasireiškia simptomų arba jų nepasireiškia, svarbu ir toliau vartoti Monkasta tol, kol gydytojas nurodys baigti gydymą. Tai padės kontroliuoti astmą. Tik ilgalaikis Monkasta tablečių vartojimas gali išgydyti astmą.
Monkasta tablečių negalima vartoti kartu su kitais vaistais, kurių sudėtyje yra tos pačios veikliosios medžiagos montelukasto.
Vartojimas vaikams
Monkasta 10 mg tablečių nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 15 metų vaikams ir paaugliams.
Ką daryti pavartojus per didelę Monkasta dozę?
Jeigu išgėrėte per daug Monkasta, nedelsdami kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Šalutinio poveikio dažniausiai nebūna. Dažniausiai nustatyti simptomai buvo šie: troškulys, mieguistumas, galvos skausmas, pernelyg didelis aktyvumas ir pilvo skausmas.
Pamiršus pavartoti Monkasta
Jeigu pamiršote išgerti tabletę, kita dozę išgerkite įprastu laiku. Negalima vartoti dvigubos dozės norint kompensuoti praleistą tabletę, reikia paprasčiausiai įprasta tvarka vartoti po vieną tabletę vieną kartą per parą.
Nustojus vartoti Monkasta
Gydomasis Monkasta poveikis nuo astmos pasireikš tik tuo atveju, jei vaisto vartojama nuolat.
Svarbu Monkasta vartoti tiek laiko, kiek nurodė gydytojas. Tai padės kontroliuoti Jūsų astmą.
Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
4. Galimas šalutinis poveikis
Šis vaistas, kaip ir visi kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.
Klinikinių montelukasto 10 mg plėvele dengtų tablečių tyrimų metu dažniausiai pasireiškęs (atsiradęs mažiausiai 1 pacientui iš 100 ir ne daugiau kaip 1 pacientui iš 10) ir, manoma, su montelukasto vartojimu susijęs šalutinis poveikis buvo:
- pilvo skausmas;
- galvos skausmas.
Toks poveikis paprastai buvo lengvas ir dažniau pasireiškė Monkasta gydytiems pacientams, palyginti su placebo (tablečių, kuriose nėra veikliosios medžiagos) vartojusiais žmonėmis.
Žemiau išvardintų galimų šalutinių poveikių dažnis apibrėžtas naudojant šį susitarimą:
Labai dažnas (gali pasireikšti daugiau kaip 1 iš 10 žmonių)
Dažnas (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 10 žmonių)
Nedažnas (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 100 žmonių)
Retas (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 1 000 žmonių)
Labai retas (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 10 000 žmonių)
Be to, po vaisto pasirodymo rinkoje gauta duomenų apie toliau išvardytą šalutinį poveikį.
- Viršutinių kvėpavimo takų infekcija (labai dažnas).
- Sustiprėjęs polinkis kraujuoti (retas).
- Alerginės reakcijos, įskaitant kvėpavimą bei rijimą pasunkinti galintį veido, lūpų, liežuvio ir (arba) gerklės patinimą (nedažnas).
- Su elgesiu ir nuotaika susijęs poveikis (nenormalūs sapnai, įskaitant košmarus, miego sutrikimas, lunatizmas, dirglumas, nerimas, nenustygstamumas, baimingas susijaudinimas, įskaitant agresyvų elgesį ir priešiškumą, depresija (nedažnas); drebulys (retas); haliucinacijos, dezorientacija, mintys apie savižudybę ir su savižudybe susijęs elgesys (labai retas)).
- Galvos svaigimas, apsnūdimas, dilgčiojimo, badymo ar tirpimo pojūtis, traukuliai (nedažnas).
- Juntamas neritmiškas ir (arba) dažnas širdies plakimas (palpitacija) (retas).
- Kraujavimas iš nosies (nedažnas).
- Viduriavimas, pykinimas, vėmimas (dažnas); burnos džiūvimas, nevirškinimas (nedažnas).
- Hepatitas (kepenų uždegimas) (labai retas).
- Bėrimas (dažnas), kraujosruvos, niežulys, dilgėlinė (nedažnas); jautrūs raudoni mazgeliai po oda, dažniausiai blauzdų srityje (mazginė eritema), sunki odos reakcija (daugiaformė eritema), kuri gali atsirasti be jokių pradinių požymių (labai retas).
- Sąnarių ar raumenų skausmas, raumenų mėšlungis (nedažnas).
- Karščiavimas (dažnas); nuovargis, bloga savijauta, patinimas (nedažnas).
Labai retai astma sergantiems ir montelukasto vartojantiems pacientams atsirado toliau išvardytų simptomų derinys (Čargo-Strauso (Churg-Strauss) sindromas): į gripą panašus negalavimas, dilgčiojimo, badymo ar tirpimo pojūtis rankose ir kojose, kvėpavimo simptomų pasunkėjimas ir (arba) išbėrimas. Jeigu atsiras vienas ar keli minėti simptomai, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Pranešimas apie šalutinį poveikį
Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Apie šalutinį poveikį taip pat galite pranešti tiesiogiai, užpildę interneto svetainėje www.vvkt.lt esančią formą, paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, tel: 8 800 73568, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt. Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.
5. Kaip laikyti Monkasta
Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.
Ant dėžutės po „Tinka iki“ ir lizdinės plokštelės po „EXP“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.
Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.
Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.
6. Pakuotės turinys ir kita informacija
Monkasta sudėtis
- Veiklioji medžiaga yra montelukastas. Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 10 mg montelukasto (montelukasto natrio druskos pavidalu).
- Pagalbinės medžiagos. Tabletės šerdyje yra laktozės monohidrato, celiuliozės miltelių, mikrokristalinės celiuliozės, kroskarmeliozės natrio druskos ir magnio stearato. Tabletės plėvelėje yra hipromeliozės, titano dioksido (E 171), talko, propilenglikolio, raudonojo geležies oksido (E 172) ir geltonojo geležies oksido (E 172).
Monkasta išvaizda ir kiekis pakuotėje
Monkasta plėvele dengtos tabletės yra abrikosų spalvos, apvalios, šiek tiek išgaubtos, nuožulniais kraštais.
Tiekiamos 7, 10, 14, 20, 28, 30, 49, 50, 56, 84, 90, 98, 100, 140 ar 200 plėvele dengtų tablečių lizdinių plokštelių dėžutės.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
Tarptautinis pavadinimas | Montelukastas |
Vaisto stiprumas | 10mg |
Vaisto forma | plėvele dengtos tabletės |
Grupė | Vaistinis preparatas |
Pogrupis | Cheminis vaistas |
Vartojimas | vartoti per burną |
Registracijos numeris | LT/1/08/1215 |
Registratorius | KRKA, d.d., Novo mesto, Slovėnija |
Receptinis | Receptinis |
Vaistas registruotas | 2008.10.29 |
Vaistas perregistruotas | 2013.05.15 |
1. Vaistinio preparato pavadinimas
Monkasta 10 mg plėvele dengtos tabletės
2. Kokybinė ir kiekybinė sudėtis
Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 10 mg montelukasto (montelukasto natrio druskos pavidalu).
Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas:
Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 81,94 mg laktozės
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.
3. Farmacinė forma
Plėvele dengta tablet
Plėvele dengtos tabletės yra abrikosų spalvos, apvalios, šiek tiek išgaubtos, nuožulniais kraštais.
4. Klinikinė informacija
4.1 Terapinės indikacijos
Papildomas astmos gydymas suaugusiems žmonėms ir 15 metų bei vyresniems paaugliams, kuriems lengva arba vidutinio sunkumo nuolatinė astma nepakankamai kontroliuojama inhaliuojamaisiais kortikosteroidais ir kuriems pagal poreikį vartojami trumpo poveikio beta adrenomimetikai nepakankamai kontroliuoja klinikinius astmos simptomus.
Tiems astma sergantiems pacientams, kurie Monkasta vartoja nuo astmos, Monkasta gali palengvinti ir sezoninio alerginio rinito simptomus.
Be to, Monkasta skiriamas astmos paūmėjimo profilaktikai suaugusiems žmonėms ir 15 metų bei vyresniems paaugliams, kuriems vyrauja fizinio krūvio sukeltas bronchų spazmas.
4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas
Dozavimas
Bendrosios rekomendacijos
Monkasta gydomasis poveikis astmai pasireiškia per vieną parą.
Monkasta galima gerti valgant ar nevalgius.
Pacientams reikia patarti, kad vartotų Monkasta net tada, kai astma kontroliuojama, ir nenutraukti vaistinio preparato vartojimo, jeigu astma pasunkėja.
Monkasta vartoti kartu su kitais vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra tos pačios veikliosios medžiagos montelukasto, negalima.
Senyviems asmenims ir pacientams, kurie serga inkstų nepakankamumu arba lengvu ir vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimu, dozavimo keisti nereikia. Duomenų apie pacientus, kurie serga sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu, nėra. Vyrams ir moterims dozavimas yra toks pat.
Gydymas Monkasta kartu su kitais vaistiniais preparatais nuo astmos
Monkasta galima papildyti jau pacientui taikomas gydymo schemas.
Gydymas beta adrenoreceptorių agonistais. Monkasta galima papildyti pacientui taikomą gydymo schemą, jeigu pagal poreikį vartojami trumpai veikiantys beta adrenoreceptorių agonistai astmos simptomus kontroliuoja nepakankamai. Pasireiškus klinikiniam atsakui (dažniausiai po pirmosios dozės), pacientas gali sumažinti beta adrenoreceptorių agonistų vartojimą pagal poreikį.
Inhaliuojamieji kortikosteroidai. Monkasta galima skirti papildomai pacientams, kuriems vartojant kitų vaistinių preparatų, pavyzdžiui, inhaliuojamųjų kortikosteroidų, astmos simptomai kontroliuojami nepakankamai. Inhaliuojamųjų kortikosteroidų staigiai pakeisti Monkasta negalima (žr. 4.4 skyrių).
Tiekiami kitokio stiprumo ar farmacinės formos preparatai
Tiekiamos 4 mg kramtomosios tabletės, skirtos 2‑5 metų vaikams.
Tiekiamos 5 mg kramtomosios tabletės, skirtos 6‑14 metų vaikams.
Vartojimo metodas
Dozė 15 metų ir vyresnių paauglių ir suaugusiųjų, kurie serga astma, astmai ir kartu pasireiškiančiam sezoniniam alerginiam rinitui slopinti yra viena 10 mg plėvele dengta tabletė per parą, kurią reikia išgerti vakare.
4.3 Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.
4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
Pacientams reikia patarti, kad niekada nevartotų geriamojo montelukasto ūminiams astmos priepuoliams gydyti. Tokiems atvejams reikia visada turėti įprastų atitinkamų vaistinių preparatų atsargų. Ištikus ūminiam priepuoliui, reikia inhaliuoti trumpo veikimo beta adrenoreceptorių agonistų. Pacientai turi kiek galima greičiau keiptis į gydytoją, jeigu tenka inhaliuoti daugiau trumpo veikimo beta adrenoreceptorių agonistų nei įprastai.
Inhaliuojamųjų arba geriamųjų kortikosteroidų pakeisti montelukastu negalima.
Duomenų, kurie rodytų, kad vartojant montelukastą, galima sumažinti kortikosteroidų dozę, nėra.
Pacientams, vartojantiems vaistinių preparatų nuo astmos, įskaitant montelukastą, retais atvejais gali pasireikšti sisteminė eozinofilija, kuri kartais pasireiškia klinikiniais vaskulito požymiais, būdingais Čargo-Strauso (Churg-Strauss) sindromui (tai būklė, kuri dažnai gydoma sisteminio veikimo kortikosteroidais). Tokie atvejai dažniausiai, bet ne visada, buvo susiję su geriamųjų kortikosteroidų dozės sumažinimu arba jų vartojimo nutraukimu. Galimybės, kad leukotrienų receptorių antagonistų vartojimas susijęs su Čargo-Strauso (Churg-Strauss) sindromu, negalima nei paneigti, nei įrodyti. Gydytojai turi būti tinkamai pasirengę, jeigu pacientams pasireikštų eozinofilija, su vaskulitu susijęs išbėrimas, plaučių sutrikimo simptomų pasunkėjimas, širdies komplikacijų ir (arba) neuropatija. Reikia iš naujo įvertinti pacientų, kuriems atsiranda šių simptomų, būklę bei jų gydymo schemas.
Gydymas montelukastu nesumažina būtinybės pacientams, kurie serga aspirino sukelta astma, vengti aspirino ir kitokių nesteroidinių vaistų nuo uždegimo.
Speciali informacija apie kai kurias pagalbines medžiagas
Monkasta sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.
4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika
Montelukastą galima vartoti kartu su kitais įprastiniais vaistiniais preparatais astmos profilaktikai ar ilgalaikiam gydymui. Vaistų sąveikos tyrimų duomenimis, rekomenduojama gydomoji montelukasto dozė kliniškai reikšmingai neveikė šių vaistinių preparatų farmakokinetikos: teofilino, prednizono, prednizolono, geriamųjų kontraceptikų (etinilestradiolio/noretindrono 35/1), terfenadino, digoksino ir varfarino.
Plotas po montelukasto koncentracijos plazmoje laiko atžvilgiu kreive (AUC) pacientų, kurie kartu vartojo fenobarbitalio, organizme sumažėjo maždaug 40 %. Montelukasto metabolizmą veikia CYP 3A4, 2C8 ir 2C9, taigi, jeigu montelukasto vartojama kartu su CYP 3A4, 2C8 ir 2C9 sužadinančiais vaistiniais preparatais (pvz., fenitoinu, fenobarbitaliu, rifampicinu), gydyti reikia atsargiai, ypač vaikus.
Tyrimai in vitro parodė, kad montelukastas yra stiprus CYP 2C8 inhibitorius. Visgi klinikiniai vaistinių preparatų, įskaitant montelukastą ir roziglitazoną (mėginiuose vartojamas substratas vaistinių preparatų, kurių metabolizmą visų pirma veikia CYP 2C8, atstovas), sąveikos tyrimai rodo, kad montelukastas neslopina CYP 2C8 in vivo. Taigi nesitikima, kad montelukastas darytų didelę įtaką metabolizmui vaistinių preparatų, kurie metabolizuojami veikiant šiam izofermentui (pvz., paklitakselio, roziglitazono, repaglinido).
In vitro tyrimai parodė, kad montelukastas yra CYP 2C8 substratas ir mažiau reikšmingas 2C9 ir 3A4 substratas. Klinikinio vaistinių preparatų, įskaitant montelukastą ir gemfibrozilį (tiek CYP 2C8 ir 2C9 inhibitorius), sąveikos tyrimo metu gemfibrozilis padidino sisteminę montelukasto ekspoziciją iki 4,4 karto. Motelukasto dozės koreguoti nereikia kartu vartojant gemfibrozilį ar kitus stiprius inhibitorius CYP 2C8, tačiau gydytojas turi žinoti, kad didėja nepageidaujamų reakcijų pasireiškimas.
Remiantis in vitro duomenimis, kliniškai svarbios sąveikos su kitais vaistais, kuriuose yra mažiau stipraus inhibitoriaus CYP 2C8 (pvz., trimetoprimo) nesitikima. Kartu vartojant montelukastą ir itrakonazolą, stiprų CYP 3A4 inhibitorių, sisteminis montelukasto poveikis žymiai nepadidėjo.
4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis
Nėštumas
Tyrimai su gyvūnais kenksmingo poveikio nėštumo eigai arba embriono ar vaisiaus vystymuisi neparodė.
Riboti vartojimo nėštumo metu duomenys apsigimimų (pvz., galūnių sklaidos trūkumų), apie kuriuos gauta retų pranešimų po vaistinio preparato patekimo į rinką, priežastinio ryšio su montelukasto vartojimu nerodo.
Monkasta nėštumo metu vartoti negalima, išskyrus neabejotinai būtinus atvejus.
Žindymas
Tyrimai rodo, kad montelukasto prasiskverbia į žiurkių pieną (žr. 5.3 skyrių). Ar montelukasto prasiskverbia į motinos pieną, nežinoma.
Monkasta žindymo laikotarpiu vartoti negalima, išskyrus neabejotinai būtinus atvejus.
4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
Manoma, kad montelukastas gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia. Visgi labai retais atvejais asmenys skundėsi mieguistumu arba svaiguliu.
4.8 Nepageidaujamas poveikis
Vartojant montelukastą, gali pasireikšti nepageidaujamas poveikis, kuris išvardytas, naudojant tokius dažnio apibūdinimus:
labai dažni (≥ 1/10);
dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10);
nedažni (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100);
reti (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000);
labai reti (< 1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).
Atlikti tokie montelukasto klinikiniai tyrimai:
- 10 mg plėvele dengtų tablečių, kuriuose dalyvavo maždaug 4000 suaugusių astma sergančių pacientų (15 metų ir vyresnių);
- 10 mg kramtomųjų tablečių, kuriuose dalyvavo maždaug 400 suaugusių astma ir sezoniniu alerginiu rinitu sergančių pacientų (15 metų ir vyresnių);
- 5 mg kramtomųjų tablečių, kuriuose dalyvavo maždaug 1750 vaikų ir paauglių (6‑14 metų).
Šios su vaistinio preparato vartojimu susijusios nepageidaujamos reakcijos placebu kontroliuojamųjų klinikinių tyrimų metu astma sergantiems pacientams, vartojusiems montelukastą, nustatytos dažnai ir dažniau nei pacientams, vartojusiems placebą.
Organų sistemų klasės |
15 metų ir vyresni paaugliai ir suaugę pacientai (du 12 savaičių tyrimai, n = 795) |
6-14 metų vaikai (vienas 8 savaičių tyrimas, n=201 ir du 56 savaičių tyrimai, n=615) |
Nervų sistemos sutrikimai |
Galvos skausmas |
Galvos skausmas |
Virškinimo trakto sutrikimai |
Pilvo skausmas |
|
Klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo nedaug pacientų, sergančių astma, metu pratęsus gydymą iki 2 metų suaugusiesiems ir iki 6 mėnesių 6‑14 metų vaikams ir paaugliams, saugumo savybių pobūdis nepakito.
Duomenys, gauti vaistinį preparatą pateikus į rinką
Nepageidaujamos reakcijos, pastebėtos vaistui esant rinkoje, yra išvardytos žemiau pateiktoje lentelėje pagal organų sistemų klases specifiniais nepageidaujamų reiškinių terminais. Jų dažnis apytikriai apskaičiuotas pagal atitinkamus klinikinių tyrimų duomenis.
Organų sistemų klasė |
Dažnio kategorija* |
Nepageidaujamo reiškinio terminas |
Infekcijos ir infestacijos |
Labai dažni |
Viršutinių kvėpavimo takų infekcija† |
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai |
Reti |
Padidėjęs polinkis į kraujavimą |
Imuninės sistemos sutrikimai |
Nedažni |
Padidėjusio jautrumo reakcijos, įskaitant anafilaksiją |
Labai reti |
Eozinofilinė kepenų infiltracija |
|
Psichikos sutrikimai |
Nedažni |
Neįprasti, įskaitant košmariškus, sapnai, nemiga, somnambulizmas, dirglumas, nerimas, neramumas, sujaudinimas, įskaitant agresyvų elgesį ar priešiškumą, depresija |
Reti |
Drebulys |
|
Labai reti |
Haliucinacijos, dezorientacija, mintys apie savižudybę ar savižudiškas elgesys (suicidiškumas) |
|
Nervų sistemos sutrikimai |
Nedažni |
Galvos svaigimas, mieguistumas, parestezija ar hipoestezija, traukuliai |
Širdies sutrikimai |
Reti |
Palpitacijos |
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai |
Nedažni |
Kraujavimas iš nosies |
Labai reti |
Čargo-Strauso (Churg‑Strauss) sindromas (CSS) (žr. 4.4 skyrių) |
|
Virškinimo trakto sutrikimai |
Dažni |
Viduriavimas‡, pykinimas‡, vėmimas‡ |
Nedažni |
Burnos sausmė, nevirškinimas |
|
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai |
Dažni |
Padidėjęs serumo transaminazių (ALT, AST) aktyvumas |
Labai reti |
Hepatitas (įskaitant cholestazinį, kepenų ląstelių ir mišrų kepenų pažeidimą) |
|
Odos ir poodinio audinio sutrikimai |
Dažni |
Išbėrimas‡ |
Nedažni |
Kraujosruvos, dilgėlinė, niežulys |
|
Reti |
Angioneurozinė edema |
|
Labai reti |
Mazginė eritema, daugiaformė eritema |
|
Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai |
Nedažni |
Sąnarių skausmas, raumenų skausmas, įskaitant mėšlungį |
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai |
Dažni |
Karščiavimas‡ |
Nedažni |
Astenija arba nuovargis, negalavimas, edema |
† Šis nepageidaujamas reiškinys, kuris montelukastą vartojantiems pacientams pasireiškė labai dažnai, klinikinių tyrimų metu labai dažnai pasireiškė ir pacientams, kurie vartojo placebą.
‡ Šis nepageidaujamas reiškinys, kuris montelukastą vartojantiems pacientams pasireiškė dažnai, klinikinių tyrimų metu dažnai pasireiškė ir pacientams, kurie vartojo placebą.
Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas
Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.
4.9 Perdozavimas
Specialios informacijos apie montelukasto perdozavimo gydymą nėra. Ilgalaikių astmos tyrimų, kurių metu suaugę pacientai 22 savaites vartojo iki 200 mg montelukasto paros dozes, ir trumpalaikių tyrimų, kurių metu pacientai maždaug vieną savaitę vartojo iki 900 mg montelukasto paros dozes, duomenimis, kliniškai reikšmingų nepageidaujamų reiškinių nepasireiškė.
Po vaistinio preparato patekimo į rinką ir klinikinių montelukasto tyrimų metu gauta pranešimų apie ūminį perdozavimą. Tai buvo pranešimai apie suaugusiuosius ir vaikus, kurie išgėrė 1000 mg dozę (42 mėnesių vaikas išgėrė maždaug 61 mg/kg dozę). Klinikinių ir laboratorinių tyrimų rodmenys atitiko saugumo savybių pobūdį suaugusiesiems ir vaikams. Perdozavimo atveju dažniausiai pranešta apie nepageidaujamus reiškinius, kurie atitiko montelukasto saugumo savybių pobūdį. Tai buvo pilvo skausmas, somnolencija, troškulys, galvos skausmas, vėmimas ir pernelyg didelis psichomotorinis aktyvumas.
Ar montelukastas šalinamas iš organizmo, atliekant peritoninę dializę arba hemodializę, nežinoma.
5. Farmakologinės savybės
5.1 Farmakodinaminės savybės
Farmakoterapinė grupė – kiti sisteminio veikimo vaistiniai preparatai nuo obstrukcinės kvėpavimo takų ligos, leukotrienų receptorių antagonistai, ATC kodas – R03D C03.
Veikimo mechanizmas
Cisteinilleukotrienai (LTC4, LTD4, LTE4) yra stiprūs uždegimo eikozanoidai, kuriuos išskiria įvairios ląstelės, įskaitant putliąsias (mastocitus) bei eozinofilus. Šie svarbūs astmą sukeliantys mediatoriai prisijungia prie cisteinilleukotrienų (CysLT) receptorių, kurių yra žmogaus kvėpavimo takuose, sukelia poveikį kvėpavimo takams, įskaitant bronchų spazmą, gleivių sekreciją, kraujagyslių pralaidumo padidėjimą bei eozinofilų kaupimąsi. Sergant alerginiu rinitu, dėl alergeno poveikio nosies gleivinėje atsipalaiduoja CysLT ir ankstyvos.
Per burną pavartotas montelukastas yra aktyvi medžiaga, kuri pasižymi dideliu afinitetu ir selektyvumu CysLT1 receptoriams.
Farmakodinaminis poveikis
Klinikinių tyrimų duomenimis, net tokia maža kaip 5 mg montelukasto dozė slopina bronchų spazmą sukeltą inhaliavus LTD4. Bronchų dilatacija pasireiškia per 2 valandas po vaistinio preparato pavartojimo. Gydymas montelukastu slopino ir ankstyvos, ir vėlyvos fazės antigeno išprovokuotą bronchų spazmą. Montelukastas, palyginti su placebu, mažino eozinofilų kiekį suaugusiųjų ir vaikų bei paauglių periferiniame kraujyje. Kito tyrimo duomenimis, montelukastas labai sumažino eozinofilų kaupimąsi kvėpavimo takuose (matuojant skrepliuose). Montelukastas, palyginti su placebu, mažino eozinofilų kiekį suaugusiųjų bei 2‑14 metų vaikų ir paauglių periferiniame kraujyje ir pagerino astmos klinikinių simptomų kontrolę.
Klinikinis veiksmingumas ir saugumas
Tyrimų su suaugusiais pacientais duomenimis, vartojant 10 mg montelukasto vieną kartą per parą, palyginti su placebu, labai pagerėjo rytinis FEV1 (prieš tyrimą buvusio rodmens pokytis 10,4 %, palyginti su 2,7 %), didžiausias iškvėpimo greitis (PEFR) prieš pusiaudienį (prieš tyrimą buvusio rodmens pokytis 24,5 l/min., palyginti su 3,3 l/min.) ir labai sumažėjo bendras beta adrenoreceptorių agonistų suvartojimas (prieš tyrimą buvusio suvartojimo -26,1 %, palyginti su -4,6%). Astmos dienos ir nakties simptomai pagal pacientų įvertinimo balą labai palengvėjo, palyginti su placebu.
Tyrimai su suaugusiais pacientais parodė, kad montelukastas sustiprina kartu vartojamų inhaliuojamųjų kortikosteroidų klinikinį poveikį (prieš tyrimą buvusio FEV1 pokytis procentais inhaliuojant beklometazoną kartu su montelukastu buvo atitinkamai 5,43 %, palyginti su 1,04 %, vartojant vieną beklometazoną, o vartojant beta adrenoreceptorių agonistų -8,70 %, palyginti su 2,64 %). Atsakas į montelukastą, palyginti su inhaliuotu beklometazonu (200 µg per parą per rezervuarą), pasireiškė greičiau, nors per 12 savaičių tyrimą vidutinis gydymo beklometazonu veiksmingumas buvo didesnis (prieš tyrimą buvusio FEV1 pokytis procentais vartojant montelukastą buvo 7,49 %, palyginti su 13,3 %, vartojant beklometazoną, o vartojant beta adrenoreceptorių agonistų -28,28 %, palyginti su -43,89 %). Visgi didelei daliai montelukastu gydytų pacientų, palyginti su vartojusiais beklometazoną, klinikinis atsakas buvo panašus (pvz., 50 % beklometazonu gydytų pacientų prieš tyrimą buvęs FEV1 pagerėjo vidutiniškai 11 % ar daugiau ir toks pat atsakas pasireiškė maždaug 42 % montelukastu gydytų pacientų).
Atliktas klinikinis tyrimas, kurio metu buvo įvertintas montelukasto veiksmingumas, gydant sezoninį alerginį rinitą 15 metų ir vyresniems astma sergantiems pacientams, kartu sergantiems sezoniniu alerginiu rinitu. Šio tyrimo duomenimis, nustatytas statistiškai reikšmingas per parą pasireiškusių rinito simptomų balo pagerėjimas, vartojant 10 mg montelukasto tabletes vieną kartą per parą, palyginti su placebu. Per parą pasireiškusių rinito simptomų balas yra dienos metu pasireiškusių rinito simptomų balo (nosies užsikimšimo, skystų išskyrų iš nosies, čiaudulio, nosies niežulio balų vidurkis) ir nakties metu pasireiškusių rinito simptomų balo (išbudinančio nosies užsikimšimo, negalėjimo užmigti ir prabudimo nakties metu balų vidurkis) vidurkis. Pagal pacientų ir gydytojų pateiktą bendrąjį alerginio rinito įvertinimą, būklė žymiai palengvėjo, palyginti su placebu. Šiame tyrime vaistinio preparato veiksmingumas gydant astmą nebuvo svarbiausia vertinamoji baigtis.
12 savaičių tyrimo duomenimis, vartojant montelukastą, labai sumažėjo fizinio krūvio sukeliamas bronchų spazmas (FKB) suaugusiesiems (didžiausias FEV1 sumažėjimas buvo 22,33 %, vartojant montelukastą, palyginti su 32,40 %, vartojant placebą; laikas, per kurį FEV1 tapo 5 % pradinio, – 44,22 min., palyginti su 60,64 min.). Šis poveikis nekito per visą 12 savaičių tyrimo laikotarpį. Be to, FKB sumažėjimas nustatytas trumpalaikio tyrimo, kuriame dalyvavo 6‑14 metų vaikai ir paaugliai, metu (didžiausias FEV1 sumažėjimas – 18,27 %, palyginti su 26,11 %; laikas, per kurį FEV1 tapo 5 % pradinio, – 17,76 min., palyginti su 27,98 min.). Abiejų tyrimų duomenimis, gydomasis poveikis pasireiškė vieną kartą per parą dozavimo intervalo pabaigoje.
Vartojant montelukastą, palyginti su placebu, astma sergantiems aspirino sukelta astma pacientams, kurie kartu inhaliavo ir (arba) gėrė kortikosteroidų, labai pagerėjo astmos kontrolė (prieš tyrimą buvusio FEV1 pokytis – 8,55 %, palyginti su -1,74 %, ir sumažėjo prieš tyrimą buvusio bendro beta adrenoreceptorių agonistų vartojimo pokytis: -27,78 %, palyginti su 2,09 %).
Vaikų populiacija
12 savaičių placebu kontroliuojamo tyrimo duomenimis, 2‑5 metų vaikams vartojant 4 mg montelukasto dozę vieną kartą per parą, palyginti su placebu, pagerėjo astmos kontrolės rodmenys, neatsižvelgiant į kartu taikomą palaikomąjį gydymą (inhaliuojamaisiais ar purškiamaisiais gliukokortikoidais arba inhaliuojamuoju ar purškiamuoju natrio kromoglikatu). 60 % pacientų kitoks palaikomasis gydymas netaikytas. Montelukastas, palyginti su placebu, reikšmingai palengvino dienos (pvz., kosulį, dusulį, kvėpavimo sutrikimą ir veiklos ribojimą) ir nakties simptomus. Be to, montelukastas, palyginti su placebu, mažino beta adrenoreceptorių agonistų vartojimą pagal poreikį bei gliukokortikoidų vartojimą astmos pasunkėjimui slopinti. Montelukastą vartojantys pacientai reikšmingai daugiau parų nepatyrė astmos nei vartoję placebą. Gydomasis poveikis pasireiškė po pirmosios dozės.
12 mėnesių placebu kontroliuojamojo tyrimo, kuriame dalyvavo lengva astma sergantys 2‑5 metų vaikai, kuriems diagnozuota paūmėjimo epizodų, vieną kartą per parą vartojama 4 mg montelukasto dozė, palyginti su placebu, reikšmingai (p ≤ 0,001) sumažino kasmetinio astmos paūmėjimo epizodų (PE): atitinkamai 1,6 PE, palyginti su 2,34 PE (PE apibūdinamas ≥ 3 paras iš eilės pasireiškiančiais dienos simptomais, kuriuos reikia slopinti beta adrenoreceptorių agonistais arba gydyti geriamaisiais ar inhaliuojamaisiais gliukokortikoidais, arba ligoninėje gydoma astma). Kasmetinio PE sumažėjimas procentais buvo 31,9 %, PI 95 % 16,9, 44,1.
8 savaičių tyrimo, kuriame dalyvavo 6‑14 metų vaikai ir paaugliai, duomenimis, vartojant 5 mg montelukasto dozę vieną kartą per parą, palyginti su placebu, kvėpavimo funkcija reikšmingai pagerėjo (prieš tyrimą buvusio FEV1 pokytis 8,71 %, palyginti su 4,16 % pokyčiu, prieš tyrimą buvusio PEFR prieš pusiaudienį pokytis – 27,9 l/min., palyginti su 17,8 l/min.) ir sumažėjo beta adrenoreceptorių agonistų vartojimas pagal poreikį (prieš tyrimą buvusio suvartojimo pokytis -11,7 %. palyginti su +8,2 %).
12 mėnesių tyrimo, kurio metu montelukasto veiksmingumas nuolatine astma sergančių 6‑14 metų vaikų ir paauglių astmos kontrolei palygintas su inhaliuojamuojo flutikazono, duomenimis, montelukastas nebuvo pranašesnius už flutikazoną pagal dienų be astmos priepuolių (BDAP) dalį procentais. BDAP dalies procentais vidurkis per 12 mėnesių montelukasto grupėje padidėjo nuo 61,6 iki 84,0, o flutikazono grupėje - nuo 60,9 iki 86,7. BDAP dalies padidėjimas procentais pagal LS tarp grupių buvo -2,8, PI 95 % -4,7, -0,9. Ir montelukastas, ir flutikazonas per 12 mėnesių gydymo laikotarpį pagerino antrinį kintamąjį - astmos simptomų kontrolę:
- FEV1 montelukasto grupėje padidėjo nuo 1,83 l iki 2,09 l, o flutikazono grupėje - nuo 1,85 l iki 2,14 l. FEV1 padidėjimo skirtumas pagal LS tarp grupių buvo -0,02 l, PI 95 %, -0,06, 0,02. Prieš tyrimą numatytas FEV1 padidėjimas procentais montelukasto grupėje buvo 0,6 %, o flutikazono grupėje - 2,7 %. Prieš tyrimą numatytas FEV1 padidėjimas procentais pagal LS buvo -2,2 %, PI 95 %, -3,6, -0,7.
- Parų, kuriomis prireikė vartoti beta adrenoreceptorių agonistų, dalis procentais montelukasto grupėje sumažėjo nuo 38,0 iki 15,4, o flutikazono grupėje - nuo 38,5 iki 12,8. Parų, kuriomis prireikė vartoti beta adrenoreceptorių agonistų, dalies procentais skirtumas tarp grupių pagal LS buvo 2,7, PI 95 %, 0,9, 4,5.
- Pacientų, kurie patyrė astmos priepuolį (astmos priepuolis apibūdinamas astmos pasunkėjimu, dėl kurio prireikė vartoti geriamųjų steroidų, nenumatytai kreiptis į gydytoją ar ligoninės priėmimo skyrių arba gydytis ligoninėje), dalis procentais montelukasto grupėje buvo 32,2, o flutikazono grupėje - 25,6. Šansų santykis (PI 95 %) lygus 1,38 (1,04, 1,84).
- Pacientų, kurie tyrimo laikotarpiu vartojo sisteminio veikimo (dažniausiai geriamųjų) gliukokortikoidų, dalis procentais montelukasto grupėje buvo 17,8 %, flutikazono grupėje - 10,5 %. Skirtumas tarp grupių pagal LS buvo 7,3 %, PI 95 %, 2,9, 11,7.
Placebu kontroliuotų tyrimo metu 6 mėnesių - 5 metų vaikai, sirgę protarpiais pasireiškiančia (bet ne nuolatine) astma, 12 mėnesių laikotarpiu buvo gydomi montelukastu: arba kartą per parą buvo vartojama 4 mg dozė, arba būdavo skiriami 12 dienų gydymo kursai po kiekvieno protarpinio simptomų epizodo. Vertinant astmos priepuoliu pasibaigusių astmos epizodų (t. y. epizodų, dėl kurių buvo naudojami sveikatos priežiūros resursai: neplanuotai apsilankoma pas gydytoją, skubios pagalbos įstaigoje ar ligoninėje arba per burną, į veną ar į raumenis vartojama kortikosteroidų), skaičių, skirtumo tarp 4 mg montelukasto dozės ar placebo poveikio nenustatyta.
5.2 Farmakokinetinės savybės
Absorbcija
Pavartotas per burną montelukastas greitai absorbuojamas. Suaugusio nevalgiusio paciento, išgėrusio 10 mg plėvele dengtą tabletę, plazmoje vidutinė didžiausia koncentracija (Cmax) atsiranda po 3 valandų (Tmax). Išgerto vaistinio preparato vidutinis biologinis prieinamumas yra 64 %. Įprastas maistas išgerto vaistinio preparato biologiniam prieinamumui ir Cmax įtakos neturi. Vaistinio preparato saugumą ir veiksmingumą parodė klinikiniai tyrimai, kurių metu buvo vartojamos 10 mg plėvele dengtos tabletės, neatsižvelgiant į maitinimosi laiką.
Pasiskirstymas
Daugiau kaip 99 % montelukasto prisijungia prie plazmos baltymų. Montelukasto pusiausvyros apykaitos pasiskirstymo tūrio vidurkis 8‑11 litrų. Radioaktyviai žymėto montelukasto tyrimai su žiurkėmis parodė, kad šiek tiek vaistinio preparato prasiskverbia pro hematoencefalinį barjerą. Be to, praėjus 24 valandoms po pavartojimo, radioaktyviai žymėtos medžiagos koncentracija visuose kituose audiniuose buvo labai maža.
Biotransformacija
Didelė dalis montelukasto metabolizuojama. Gydomųjų dozių tyrimų duomenimis, pusiausvyros apykaitos sąlygomis nei vaikų, nei suaugusiųjų organizme metabolitų koncentracija plazmoje nenustatyta.
Tyrimai in vitro su žmogaus kepenų mikrosomomis rodo, kad montelukasto metabolizmą veikia citochromo P450 3A4, 2A6 ir 2C9 izofermentai. Remiantis kitų tyrimų su žmogaus kepenų mikrosomomis in vitro duomenimis, gydomosios montelukasto koncentracijos plazmoje neslopina citochromo P450 3A4, 2C9, 1A2, 2A6, 2C19 ar 2D6 izofermentų. Metabolitų įtaka montelukasto gydomajam poveikiui yra minimali.
Eliminacija
Montelukasto klirenso iš sveikų suaugusiųjų plazmos vidurkis yra 45 ml/min. Išgėrus radioaktyviai žymėto montelukasto dozę, 86 % radioaktyviosios medžiagos buvo nustatyta 5 paras rinktose išmatose ir < 0,2 % – šlapime. Įvertinus kartu su nustatytu biologiniu prieinamumu, matyti, kad montelukastas ir jo metabolitai šalinami beveik vien tik su tulžimi.
Ypatingos populiacijos
Senyviems pacientams ir pacientams, kurie serga lengvu ar vidutinio sunkumo kepenų nepakankamumu, dozės keisti nebūtina. Tyrimų su pacientais, kurie serga inkstų funkcijos sutrikimu, neatlikta. Montelukastas ir jo metabolitai šalinami su tulžimi, taigi pacientams, kurie serga inkstų funkcijos sutrikimu, dozės keisti nebūtina. Duomenų apie montelukasto farmakokinetiką pacientų, kurie serga sunkiu kepenų nepakankamumu (> 9 balų pagal Child-Pugh) nėra.
Vartojant dideles montelukasto dozes (20‑60 kartų didesnes už rekomenduojamą dozę suaugusiesiems), sumažėjo teofilino koncentracija plazmoje. Toks poveikis nepasireiškė, vartojant rekomenduojamą 10 mg dozę vieną kartą per parą.
5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys
Toksinio poveikio tyrimų su gyvūnais duomenimis, biocheminiais tyrimais nustatyti laikini minimalūs ALT, gliukozės, fosforo ir trigliceridų koncentracijos plazmoje pokyčiai. Toksinio poveikio gyvūnams požymiai buvo seilių sekrecijos sustiprėjimas, virškinimo trakto simptomai, skystos išmatos ir jonų pusiausvyros sutrikimas. Šie reiškiniai pasireiškė vartojant dozes, kurias vartojant sisteminė ekspozicija buvo daugiau kaip 17 kartų didesnė už tą, kuri būna vartojant gydomąsias dozes. Nepageidaujamas poveikis beždžionėms pasireiškė vartojant 150 mg/kg ir didesnes paros dozes (sisteminė ekspozicija daugiau kaip 232 kartus didesnė už tą, kuri būna vartojant gydomąsias dozes). Tyrimų su gyvūnais duomenimis, montelukastas neveikė vaisingumo ar reprodukcijos, kai sisteminė ekspozicija buvo didesnė už gydomąją daugiau kaip 24 kartus. Vaisingumo tyrimo su žiurkių patelėmis duomenimis, vartojant 200 mg/kg paros dozę (sisteminė ekspozicija 69 kartus didesnė už gydomąją), šiek tiek sumažėjo žiurkiukų kūno svoris. Tyrimų su triušiais duomenimis, esant 24 kartus didesnei sisteminei ekspozicijai už tą, kuri būna vartojant gydomąją dozę, palyginti su kontrolinės grupės gyvūnais, dažniau nustatytas nepilnas sukaulėjimas. Žiurkėms anomalijų nenustatyta. Montelukastas prasiskverbia pro gyvūnų placentos barjerą ir į patelių pieną.
Sugirdžius vienkartinę iki 5000 mg/kg montelukasto natrio druskos dozę (didžiausia tirta dozė) pelėms ir žiurkėms (atitinkamai 15 000 mg/m2 ir 30 000 mg/m2 pelėms ir žiurkėms), nugaišusių gyvūnų nebuvo. Ši dozė yra 25 000 kartų didesnė už rekomenduojamą paros dozę suaugusiam žmogui (apskaičiuotą, kai suaugęs pacientas sveria 50 kg).
Nustatyta, kad vartojant iki 500 mg/kg montelukasto paros dozes (maždaug daugiau kaip 200 kartų didesnė sisteminė ekspozicija), pelėms fototoksinio poveikio veikiant UVA, UVB ar matomam saulės spindulių spektrui nepasireiškė.
Tyrimų in vitro ir in vivo duomenimis, graužikų rūšims montelukastas mutageninio ar kancerogeninio poveikio nesukėlė.
6. Farmacinė informacija
6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas
Tabletės šerdis
Laktozė monohidratas
Celiuliozės milteliai
Mikrokristalinė celiuliozė
Kroskarmeliozės natrio druska
Magnio stearatas
Tabletės plėvelė
Hipromeliozė (E 464)
Titano dioksidas (E 171)
Talkas
Propilenglikolis
Raudonasis geležies oksidas (E 172)
Geltonasis geležies oksidas (E 172)
6.2 Nesuderinamumas
Duomenys nebūtini.
6.3 Tinkamumo laikas
3 metai.
6.4 Specialios laikymo sąlygos
Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.
6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys
7, 10, 14, 20, 28, 30, 49, 50, 56, 84, 90, 98, 100, 140 ar 200 plėvele dengtų tablečių OPA/Al/PVC//Al lizdinių plokštelių dėžutės.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti
Specialių reikalavimų nėra.
Populiariausios ligos
Rekomenduojamos gydymo įstaigos
-
+185-24+161
-
+44-7+37
-
+20-4+16
-
+15-6+9
-
+9-5+4
- Daugiau gydymo įstaigų
Anekdotai
-
Religingoje šeimoje gimė 12-as vaikas. Šeimos gydytojas nutarė pakalbėti su tėvais:
- Ar niekad nebandėte naudoti apsisaugojimo priemonių?
- Bet juk vaikus mums siunčia dievas!
- Taip, bet tas pats dievas mums siunčia ir lietų. Tačiau mes juk naudojame lietsargius?
- Daugiau anekdotų
Dienos Klausimas
Ar jau bandėte vaistą „Lilandor” nerimui ir nemigai gydyti